Valstybinės pensijos Lietuvoje yra mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo, skirtingai nei „Sodros“ senatvės pensijos. Jos skiriamos už asmens statusą ar profesiją, taip pat už ypatingus nuopelnus valstybei ar tam tikras aplinkybes. Lietuvoje yra mokamos šios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos. Valstybė remia šeimas įvairiais būdais, įskaitant išmokas vaikams, paramą mokinio reikmenims ir būstui. Taip pat yra numatytos pensijos daugiavaikėms motinoms ir tėvams.
I laipsnio valstybinės pensijos
Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas. Taip pat šią pensiją gali gauti asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija, kurie ėjo Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas. Be to, į šią pensiją turi teisę ir olimpiniai, paralimpiniai ar kurčiųjų žaidynių čempionai.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis yra 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai sudarė 297,12 euro (74,28 Eur x 4). Valstybinių pensijų dydžiai priklauso nuo valstybinių pensijų bazės (VPB). Nuo 2025 m. pradžios VPB yra 73,62 euro, o 2025 m. pirmojo laipsnio valstybinė pensija sudarė 294,48 euro (4 VPB).
II laipsnio valstybinės pensijos
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių). Taip pat šią pensiją gali gauti garbės donoro, laisvės kovų dalyvio statusą turintys asmenys. Į šią pensiją taip pat turi teisę olimpinių žaidynių, paralimpinių žaidynių, kurčiųjų žaidynių prizininkai, pasaulio čempionai atitinkamose sporto šakose.
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis yra 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai sudarė 148,56 euro. 2025 m. antrojo laipsnio valstybinė pensija sudarė 147,24 euro (2 VPB).
Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra finansinė parama, skirta asmenims, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, dažniausiai už nuopelnus valstybei ar ypatingas aplinkybes. Nuo 2026 m. ši pensija siekia 148,56 euro per mėnesį.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžių sulaukusiai ar negalią turinčiai motinai ar tėvui, išauginusiems penkis ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), jei jie yra netekę 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. sausio 1 d. - darbingumo) ir atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“. Pensiją skiria ir moka „Sodra“, ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, daugiavaikiams motinoms arba tėvams dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) įgaliotas Fondo administravimo įstaigas. Nuo liepos 1 d. Vienas iš būtinų dokumentų, priimant sprendimą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo (neskyrimo) daugiavaikiams tėvams, yra savivaldybės administracijos išduota pažyma. Jei daugiavaikiai motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) gyveno skirtingų savivaldybių teritorijose, reikia pažymų iš kiekvienos savivaldybės, kuriose jie gyveno.
Valstybinė pensija 2026/2027 m. – ir kokia ji bus verta ateityje?
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos
Jei sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija sudaro 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija sudaro 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti, ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją, ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Pareigūnų ir karių pensijos
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Lietuvos piliečiai, tarnavę Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai. Taip pat šią pensiją gali gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, prokuratūros pareigūnai, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai, muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Mokslininkų pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo.
Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė.
Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 74,28 euro.
Šalpos pensijos ir kompensacijos
Šalpos senatvės pensija - 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) - gali būti skiriama tėvams, išauginusiems penkis ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, bet negaunantiems įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Ši pensija už išaugintus vaikus skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.
Šalpos kompensacijos skiriamos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų. 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos, socialinio draudimo, valstybinę ir kt. Išimtis - socialinio draudimo našlių pensija ar vienišo asmens išmoka.
Valstybinių pensijų skyrimo tvarkos pakeitimai
Nuo 2024 m. liepos 1 d. gyventojai, turintys teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnių valstybines pensijas, dėl jų skyrimo turi kreiptis į „Sodros“ teritorinius skyrius. Dabar šios pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į jas atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių, t.y. tokia pat tvarka, kaip ir skiriant socialinio draudimo pensijas. Anksčiau pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos buvo skiriamos nuo kito mėnesio po atitinkamo komisijos ar Vyriausybės sprendimo pirmosios dienos.
Valstybinių pensijų dydžiai 2025 m.:
| Pensijos Tipas | Dydis (2025 m.) |
|---|---|
| Pirmojo laipsnio valstybinė pensija | 294,48 euro (4 VPB) |
| Antrojo laipsnio valstybinė pensija | 147,24 euro (2 VPB) |
Svarbu atsiminti, kad skirtingai nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo.
tags: #valstybine #motinystes #pensija
