Valdorfo pedagogika, remdamasi antroposofine pasaulėžiūra, siekia ugdyti darnią asmenybę, kuri turėtų gerus socialinius įgūdžius, patirtų pasaulį per pojūčius ir meninę veiklą, kartu įgydama reikiamas akademines žinias pagal savo amžių. Nors tikslas tiek tradicinėse, tiek Valdorfo pedagogikos ugdymo įstaigose panašus - darnus žmogus, tačiau priemonės jam pasiekti yra naudojamos skirtingos. Valdorfo pedagogika remiasi žmogaus amžiaus tarpsniais, vadinamais septynmečiais, kuriuose yra svarbūs tam tikri akcentai. Pirmasis septynmetis yra nuo 0-7 metų, antrasis 7-14 metų, trečiasis 14-21 metų ir t.t. Per visus septynmečius skleidžiasi valia, mąstymas ir jausmai.
Pasibaigus egzaminų sezonui, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje suaktyvėjo kritika Lietuvos švietimo sistemai. Kaip teigia ekspertai, tradicinėse ugdymo įstaigose daugiausia dėmesio yra skiriama akademinių žinių gilinimui, tačiau ne ką mažiau svarbu yra ir gera vaiko psichologinė būsena bei natūralus noras pažinti jį supančią aplinką.
„Labai svarbu vaikams sukurti erdvę laimingai vaikystei. Mūsų darželyje laikas tarsi sustoja - niekur nebereikia skubėti, pildyti kažkieno lūkesčių. Vaikai mokosi per patirtis, mokytojų pavyzdžius, pasaulį pažįsta per pojūčius. Labai svarbus yra dienos ir savaitės ritmas, taip pat dienos ritualai, nes tai suteikia vaikui saugumo jausmą“, - sako A.
„Vaiko laisvam žaidimui skiriamas ypatingas dėmesys, stengiamasi jo netrukdyti, nes manoma, kad šie vidiniai subtilūs procesai kuria pamatą ateities vaiko mąstymui, gebėjimui priimti sprendimus, ugdo kūrybiškumą ir savarankiškumą. Kai vaikai tradiciniame darželyje atlieka užduotis - apvedžioja linijas, piešia darbelius pagal instrukcijas - jie yra ugdomi akademiškai.
Valdorfo pedagogika grįsto darželio koordinatorė A. Budreckytė pasakoja, kad jų diena prasideda visiškai kitaip, nei tradiciniuose darželiuose. Pirmiausia - vaikai kuria laužą ir ant jo verda košę. „Kiekviena savaitės diena turi savo tradicinę veiklą, tad priklausomai nuo grupės vaikų amžiaus, prieš pietus jie arba keliauja į žygį, drožinėja, lieja akvarele ar piešia kreidelėmis, muzikuoja, dalyvauja euritmijoje, velia vilną ar siuva“, - sako A. Po pietų vaikai dar kartą eina žaisti, o tuomet - ilsėtis bei klausytis sekamų pasakų.
Nuo Valdorfo pedagogikos dažnai neatsiejama yra ir lauko pedagogika. „Viename padalinyje vaikai praleidžia 4-6 val. lauke, o kitame - visą dieną. Ilsėtis jie eina į nykštukų namelius ar jurtą. Vaikams nėra blogo oro, jie visada nori būti lauke“, - teigia A. Jai antrina ir R. Trakuose įkurtas „Patirčių slėnio“ darželis Lietuvoje buvo antrasis, apjungęs Valdorfo ir lauko pedagogiką. Kaip teigia darželio bendraįkūrėja A. „Lauko pedagogiką norėjome integruoti todėl, kad vis mažiau laiko praleidžiame gamtoje, vis mažiau ją pažįstame. Norėjome atnešti pokytį į ugdymą ir kurti bendruomenę, kuriai artimos tos pačios vertybės“, - teigia A.
Užsukus į Valdorfo pedagogikos ugdymo įstaigą, pirmiausiai į akis krinta ypatinga estetika. Atrodo, kad kiekviena detalė čia turi savo prasmę: ne tik patalpos forma, dydis, baldai, žaislai bet ir jų medžiagos, spalvos. Valdorfo pedagogikos kūrėjas Rudolfas Šteineris tikėjo, kad vaikas auga ne tik per sąveiką su mokytojais ar tėvais, bet ir per tai, ką jis kasdien patiria aplinkoje. Todėl erdvė, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dalį dienos, turi būti ne neutrali, o ugdanti. Ir tam nebūtina statyti išskirtinių pastatų - dažnai paprastos darželių ar mokyklų erdvės yra pritaikomos taip, kad vaikai patirtų harmoniją ir estetiką. Tai daroma labai konkrečiomis priemonėmis: sienos dažomos akvareline technika, naudojant švelnius perėjimus tarp spalvų; baldai gaminami iš natūralios medienos; griežtos formos švelninamos tekstile. Net paprasta grupė ar klasė, pakeitus tokius elementus, tampa gyva ir ugdančia erdve.
Visgi Rudolfas Šteineris turėjo ambicijų sukurti išskirtinę architektūros kryptį, kuri šiandien vadinama antroposofine. Jis kvietė erdvę suvokti kaip ugdymo priemonę, formuojančią žmogaus pojūčius, emocijas ir net jo santykį su pasauliu. Nors neturėjo formalaus architekto išsilavinimo, Šteineris tikėjo, kad jo sukurta antroposofijos sistema suteikia konceptualų pagrindą, kuris gali įkvėpti naują moderniosios architektūros stilių, persmelktą dvasiniu matmeniu. Svarbus ir laikmečio kontekstas. Šteineris gyveno tuo metu, kai architektūra labai keitėsi dėl pasikeitusio kasdienio gyvenimo bei atsiradusių naujų statybinių medžiagų panaudojimo galimybių. Vis daugiau dėmesio buvo skiriama patalpos funkcijai, nebe estetikai. Nors nemažai ankstyvojo modernizmo architektų laikė save rimtais mąstytojais, rengė traktatus, kuriuose nagrinėjo ne tik architektūros, bet ir socialines, dvasines bei kultūrines problemas, nedaugelis modernių filosofų bandė savo jėgas architektūroje. Kaip išimtį galima paminėti filosofą Liudvigą Vitgenšteiną, pastačiusį vos vieną namą, savo harmonija, baigtumu ir orumu tapusį jo mąstymo materializacija. Šis pastatas yra svarbus ribų peržengimo pavyzdys, kvestionuojantis profesijos ribas.
Šteineris buvo didelės erudicijos žmogus, įgijęs platų matematikos, fizikos ir chemijos išsilavinimą. Jam buvo labai svarbu, kad jo idėjos rastų išraišką praktiniais būdais, kad jas būtų galima suprasti ne tik teoriškai. Todėl didelę reikšmę jis teikė menui, tikėjo, kad antroposofija, tinkamai taikoma, gali įkvėpti naujas ir originalias išraiškos formas, galinčias atskleisti dvasinį turinį. Šteineris architektūrą suvokė kaip dvasinio pasaulio meninį perteikimą ir stengėsi architektūros pagalba suteikti fizinį pavidalą savo konceptualiomis idėjoms. Dėka visapusiško antroposofinės bendruomenės palaikymo, per gyvenimą Šteineris pastatė septyniolika pastatų, todėl galime kalbėti apie jo indėlį į ankstyvojo modernizmo architektūrą. Antroposofinė Dornacho bendruomenė yra retas pavyzdys, kai vieno žmogaus holistinė vizija įsikūnija architektūroje. Žymiausias Šteinerio pastatytas pastatas yra Dornache esantis Gėteanumas - Pasaulinio antroposofinio judėjimo centras.
Valdorfo darželių architektūros ypatumai:
- Formos: Valdorfo mokyklų ir darželių architektūroje stengiamasi vengti griežtų, aštrių linijų. Vietoje jų dominuoja apvalios, minkštos formos: užapvalinti kampai, arkiniai langai, asimetriški stogai.
- Judesys: Architektūriniai sprendimai lyg veda žmogų.
- Spalvos: Naudojamos ne dekoratyviai, o tikslingai, remiantis Šteinerio mokymu apie jų poveikį žmogaus psichikai. Mažųjų grupėse sienos dažnai tonuojamos šilta rausva - ji suteikia saugumo ir ramybės. Vyresniems vaikams gali dominuoti šviesiai geltona ar švelni mėlyna, atitinkančios jų vidinius vystymosi etapus.
- Medžiagos: Mediena, molis, akmuo, keramika, natūrali tekstilė turi gyvą faktūrą, kuri lavina pojūčius.
Turbūt pirmoji netradicine architektūra išsiskyrė Vilniaus Valdorfo mokykla. Ji dar 1995 metais įsikūrė paprasto sovietinio vaikų darželio patalpose, kurios 2015 metais buvo rekonstruotos ir įgijo tokią išvaizdą kurią galime matyti šiandien. Kita ne mažiau įkvepianti iniciatyva yra Vilniaus Valdorfo Žalioji mokykla, vis dar besikurianti šalia miško Vilniaus rajone. Pasak vieno iš šios mokyklos mokytojo ir kūrėjo Tomo Urbanavičiaus “Vaikai mokosi klasėse, o vietoj koridoriaus išeina į lauką - tai tokia pat visavertė buveinė, tik be pastato. (…) Vaikai pamokų metu išgyvena labai daug įvairių dalykų - streso, santykių, įtampų. Tai sukelia nuovargį. O kai išeini į „koridorių“, t.y. į lauką, gamta savaime tave harmonizuoja, perkrauna, pripildo. To neįmanoma gauti koridoriuje, kur dar didesnis triukšmas.
Vienas įdomiausių Valdorfo pedagogikos mokyklos įsikūrimo ir prisitaikymo jau pastatytoje, netradicinėje erdvėje yra Filadelfijos Valdorfo mokykla. 2015 m. ši Valdorfo mokykla persikėlė į buvusią Germantauno Šv. Petro episkopalinę bažnyčią. Bažnyčia, kurią XIX a. Ryškus istorinis pavyzdys - pirmoji Valdorfo mokykla (Uhlandshöhe, Štutgartas, Vokietija), įkurta 1919 metais. Nors orginalaus pastato nebeliko (jis buvo perstatytas ir praplėstas), mokykla gyvuoja iki šiol ir yra šio idėjimo ištakos pradžia. Ši mokykla gyvas istorijos paminklas. Steinerio vardo mokykla Stavangeryje yra puikus šiuolaikinės skandinaviškos antroposofinės architektūros pavyzdys.
Naudokite skraistes. Švelnios užuolaidos gali tapti pertvara. Švelnios rožinės spalvos skraistės, persidengiančios su melsvomis, virš lovelės, padės vaikui nurimti, pasijausti saugiai.
