Vasarą visada padaugėja per maistą plintančių infekcijų. Kadangi ne visi žino, o kai kas gal primiršo, kaip neapsinuodyti maisto produktais karštu metų laiku, pateikiame keletą naudingų patarimų.
Į gamtą su mašina
Priklauso nuo to, kur keliausime, kokiu transportu ir ar ilgai ten būsime. Važiuojant lengvuoju automobiliu trumpai savaitgalio iškylai į gamtą (į mišką ar paplūdimį), kur nebus civilizacijos patogumų, neverta vežtis daug įvairaus maisto. Jei vešitės greitai gendančius maisto produktus, maistas gali sugesti jau bevažiuojant, ypač jei diena karšta. Tiesa, produktus apsaugotų nešiojamas šaldymo krepšys ar speciali dėžę su ledo gabaliukais.
Žinoma, visai netinka krepšių su maistu dėti ant automobilio palangės, kuri nuo saulės smarkiai įkaista. Atvažiavus į vietą, mašiną, jei joje liko krepšiai su maistu, būtina pastatyti pavėsyje. Užkandžiaudami stebėkime, kad krepšiai su valgiais nepatektų į saulę.
Primename, kad ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus laikykite šaltai (ne aukštesnėje kaip +2 - +8 °C temperatūroje) nuo pagaminimo iki valgymo. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis vartojimo laikas ribotas - paprastai 2-3 paros, todėl sekite realizavimo laiką pažymėtą ant pakuotės.
Pasenęs maistas - nuodai
Nesilaikydami šių reikalavimų, rizikuojame apsinuodyti. Prisiminkite, kad bet koks pasenęs (sugedęs) maistas yra nuodai, nes jame atsiranda nuodingų medžiagų. Tačiau ir iš pažiūros šviežias, geros išvaizdos produktas gali būti pavojingas, jei į jį patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, kampilobakteriozę, listeriozę, stafilokokinės kilmės apsinuodijimus. Užkrėsto mikrobais maisto neatskirsi, nes nepakinta nei maisto vaizdas, nei skonis. Geriau būti atsargiems. Palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra +37 °C, tačiau pakanka ir kambario temperatūros. Tokiomis sąlygomis mikrobai dauginasi gana greitai, ir jau po 2-4 valandų jų pakanka, kad žmogus susirgtų. Be to, gamtoje tiesiog būtina maistą laikyti uždaroje taroje ir saugoti nuo graužikų, vabzdžių bei kitų gyvūnų.
Į kelionę autobusu
Nemažai lietuvių keliauja turistiniais autobusais į užsienį. Daugelis žmonių nors kelionės pradžiai pasiima maisto. Koks tinkamiausias? Prieš kelionę būtina išsiaiškinkite, ar autobuse yra šaldytuvas, nes nuo to priklauso, kokį maistą vežtis. Jai kelionėje yra sąlygos laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net ir greitai gendančių produktų, tačiau tik tiek, kiek suvartosite iki leistino termino. Kai kurie maisto produktų, kaip vištienos ir kitos mėsos vyniotiniai, slėgtainiai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gaminiai su kremu yra itin epidemiologiškai pavojingi. Šių produktų atsisakykite.
Kad nesusirgtumėte kelionėje labai svarbu visada kruopščiai nusiplauti rankas prieš valgį. Turėkime muilą, rankšluostuką ar drėgnų servetėlių. Šito reikalaukime iš vaikų, juk jie negalvodami griebia maistą neplautomis rankomis. Vandens rankoms nusiplauti pravartu turėti su savimi (butelyje). Vandens visada rasite pakelės degalinėse, užeigose, pas kaimo gyventojus arba nusiprausite šaltinio ar ežero vandeniu. Blogiausiu atveju, jei nėra sąlygų nusiplauti rankų, imkime maistą su servetėle (traškučius, duonos riekelę ar vaisius). Servetėle pasirūpinkime iš anksto. Indų plauti atvirų telkinių vandeniu negalima!
Pirmenybė sausiems produktams, daržovėms ir vaisiams
Jei neturite nešiojamo šaldymo krepšio, o autobuse nei nakvynės vietoje nėra šaldymo įrenginių nei vėsių patalpų, nedrįskite pasiimti greitai gendančių produktų. Jokiu būdu negalite vežtis pieno, grietinėlės, ledų, varškės ir konditerijos su kremu, virtos ar keptos mėsos ir žuvies gaminių, mišrainių, dešrelių, faršo, karšto rūkymo žuvies ar vištienos.
Iš pieno produktų pasiimkite kefyro ar rūgpienio, jogurto, sviesto ar margarino, fermentinio ar lydyto sūrio, taip pat šviežių plautų žalumynų. Visa tai būtina suvartoti ne vėliau kaip po 2-3 valandų.
Tai ką gi valgyti? Kelionei tiks duona, batonai, šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, švieži pomidorai, agurkai. Nepakeičiamas maistas turistams - sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ar žuvų pramoninių konservų. Nuo gamintų namie, ypač iš grybų, neretai susergama itin pavojinga liga - botulizmu. Esant galimybei išsivirti tinka sausi produktai: kruopos, makaronai, įvairūs dribsniai, sausi pusryčiai, sojos produktai. Tai sveika ir maistinga. Verta pasiimti šokolado plytelę, razinų ir riešutų. Šie gardėsiai užima nedaug vietos. Razinas prieš valgant neužmirškite kruopščiai nuplauti. Atsargūs būkite su žemės riešutais. Kai kurie žmonės jiems alergiški. Net nuo vieno suvalgyto riešuto tokie žmonės gali staigiai mirti.
Kepam mėsą
Šašlykai Lietuvoje itin mėgstami poilsiaujančių gamtoje: tiek kaimo sodybose ar kolektyviniuose soduose, be jų neapsieinama per šventes ar vaišes. Dažniausiai jie kepami iš kiaulienos, avienos ar vištienos. Svarbu, kad mėsa būtų gerai iškepusi, tada žus pavojingos bakterijos. Temperatūra gabalo viduje turi būti ne žemesnė kaip 80-90°C. Orkaitėje ar ant iešmo gaminamos vištos bus saugios, jei kepama bus sandariai uždengtoje keptuvėje, supjaustytos gabalais, ne trumpiau kaip 1-1,50 valandos (žąsys ar kalakutai 3-4 val.), o temperatūra pasieks 250 °C. Mėsa viduje neturi būti rausva. Kotletus, karbonadus irgi reikia gerai iškepti įkaitintuose riebaluose, po to patroškinti. Priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze. Šios bakterijos gana dažnai aptinkamos žaliuose mėsos produktuose, ypač vištienoje ir kiaulienoje. Pieniškas dešreles reikia virti bent 10 minučių nuo užvirimo. Kiaušinius prieš vartojimą pamirkykite sodos tirpale 15 min. ir kruopščiai nuplaukite po čiaupu. Valgykite tik kietai išvirtus. Kiaušinienę kepkite tik pradūrę trynius ir apversdami, kad gerai iškeptų abi pusės.
Šviežio pieno pagunda
Per pieno produktus neretai plinta dizenterija. Ji pavojinga tuo, kad užsikrečiama ne tik nuo infekuoto suvalgyto maisto, bet ir buitinio sąlyčio būdu. Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, turguose ar iš privačių asmenų, supiltą į abejotino švarumo butelius ar bidonus, laikomą kelias valandas be šaldymo. Nešvariai melžiant į pieną gali patekti galvijų fekalijų, nemažesnį pavojų kelia melžėjos neplautos rankos.
Jei vis dėlto negalite atsispirti šviežio pieno poreikiui, jį gerkite tik virintą. Tai ypač svarbu vaikams. Atsargiai vartokite iš kaimiško pieno pagamintą grietinę, varškę ar sūrį, nes paprastai juos valgote be šiluminio apdorojimo. Jei yra galimybė, pirmenybę teikite pasterizuotai pieno produkcijai, nes ji kur kas patikimesnė.
Žalia ir gatava produkcija - atskirai
Labai svarbu, kad žalias ir gatavas produktas niekada nesiliestų ne tik tiesiogiai (krepšyje, šaldytuve, ant stalo), bet ir netiesiogiai - per virtuvės inventorių. Todėl būtinai turėkite atskirą pjaustymo lentą, skirtą tik žaliai mėsai. Panaudoję ją kruopščiai nuplaukite karštu vandeniu su soda ar indų plovikliu. Daržovės salotoms turi būti pjaustomos ant gataviems produktams skirtos lentos.
Vakuumas - be problemų?
Į kelionę mėgstame vežtis vakuume sufasuotus mėsos pusfabrikačius, plonais griežinėliais supjaustytus mėsos kulinarijos gaminius. Patogu - atsidarai ir valgai, tačiau juose nemažai konservantų. Kitas pavojus - produktai vakuuminėje pakuotėje yra ideali terpė daugintis kampilobakterijoms, sukeliančioms ligą žmonėms ir laukiniams bei naminiams paukščiams, naminiams gyvūnams. Kampilobakterijos mėgsta drėgną aplinką, kurioje mažai deguonies. Produktų vakuuminėje pakuotėje negalima atšildyti, o paskui vėl atšaldyti. Jei pakuotėje matyti susikaupusio skysčio, tokio geriau nepirkite. Tačiau jeigu bakterija nepateko prieš pakavimą į pakuotę, tai ir vėliau ji ten neatsiras. Bakterija gali tik pasidauginti.
Ką gerti?
Galima ir limonadą (tik be sintetinių ryškios spalvos dažiklių). Suaugusiems tinka alus (jei nevairuoja), tačiau kur kas sveikiau sultys, geriau lietuviškos natūralios. Kelionėje patogiau vartoti sultis pakeliuose, kartu su šiaudeliais. Taip pat troškuliui numalšinti nieko nėra geresnio kaip grynas vanduo. Visada turėkime jo su savimi butelyje ar termose. Tinka filtruotas (vaikams - tik virintas) vandentiekio vanduo, o parduotuvėse yra didelis pasirinkimas šaltinio ar mineralinio vandens (geriausia negazuotas).
Niekada nebandykime gerti upės ar ežero vandens! Nežinomo šaltinio vanduo irgi gali būti pavojingas. Rizikinga gerti ir iš nežinomų šulinių. Trečdalis Lietuvos šulinių užteršti bakteriologiškai, o nitratais - net pusė. Tokį vandenį reikia virinti, deja, nitratų nepasišalins. Maudydamiesi saugokitės, kad netyčia negurkštelėtute vandens - atviri telkiniai neretai būna smarkiai užteršti mikrobais.
Maisto gaminimas ir laikymas termose
Iškylos, žygiai, ilgi pasivaikščiojimai gamtoje ar kelionės neatsiejamos nuo maisto termoso. Jame galima laikyti tiek šaltą, tiek karštą maistą, nesibaiminant, kad jo temperatūra greitai pakis. Pavyzdžiui, Stanley maisto termosai karštį gali išlaikyti nuo 4 iki 20 valandų, šaltį - iki 24 valandų. Vis tik maisto termosų panaudojimo galimybės gali būti platesnės. Gaminti maistą termose yra lengviau, tuo pačiu taupomas laikas ir energija. Todėl pagaminti maistą termose reikalauja mažiau pastangų ir tai gali padaryti beveik bet kas. Netgi vaikai, kuriems neretai pritrūksta kantrybės, bet visada džiugina pačių pagamintas maistas ir greitas rezultatas. Kitas privalumas - energijos taupymas. Pavyzdžiui, Stanley Artisan maisto termosai išlaiko karštį net 13 valandų, todėl kartą pakaitinus vandenį iki reikiamos temperatūros ir juo užpylus mėgstamas kruopas, gauta košė išliks šilta ilgesnį laiką. Galiausiai, pradėjus gaminti termose, galima tinkama linkme pakoreguoti mitybos įpročius. Pavyzdžiui, daugelis iš mūsų nevartojame viso grūdo kruopų košių, nes pristinga laiko ir kantrybės virti šiuos produktus. Tam, kad jūsų gaminamas maistas išlaikytų norimą temperatūrą ilgesnį laiką, svarbu įsigyti kokybišką termosą. Pavyzdžiui, Stanley Classic su patogiu šaukštu-šakute yra pagamintas iš perdirbto nerūdijančio plieno, išlaiko karštį apie 7 valandas, nes turi dvigubas sieneles, vakuuminę izoliaciją ir yra itin sandarus. Prieš kiekvieną gaminimą į termosą įpilkite verdančio vandens, kad sušildytumėte jo metalines sieneles, ir tik tada pradėkite gaminimą, nes taip temperatūra išsilaikys ilgiausiai. Subėrę ir supylę norimus ingredientus, termosą užsukite, gerai suplakite rankose bei paguldykite jį ant šono, nes pastačius termosą įprastai, dugnu žemyn, sunkesni ingredientai nusės į apačią ir bus paveikti karščio netolygiai. Turėkite omeny, kad niekada negalima pripildyti termoso visiškai, o pasilikti vietos visų ingredientų, pavyzdžiui, kruopų brinkimui.
Ką galime gaminti termose? Košės gali būti tiek maistingi šeimos pusryčiai, tiek pietūs darbe. Tačiau dėl laiko stokos daugelis iš mūsų retai imamės iš pat ryto stovėti prie puodų ruošdami košes ir prižiūrėdami, kad šios neprisviltų. Išeitis gali būti kokybiškas termosas, į kurį supylus grikius su verdančiu vandeniu, maistinga ir minkšta grikių koše galėsite mėgautis jau po poros valandų. Tuo tarpu avižos termose išbrinks per 15-20 minučių. Taip pat termose galite pasigaminti ir ryžių košės. Baltuosius ryžius užpylus verdančiu vandeniu, šie termose išbrinks per 60-90 minučių, rudieji - 2-3 valandas. Bolivinės balandos košei paruošti termose prireiks maždaug 2 valandų. Termose galite išvirti net pupeles - tam prireiks 8-10 valandų. Tokiu būdu virtas pupeles galėsite valgyti tiek vienas, tiek iš jų gaminti mėgstamas sočias salotas. Svarbiausia, kad paprastai norimas kruopas galima užpilti verdančiu vandeniu ir palikti termose per naktį, nes beveik neįmanoma per tokį trumpą laiką jų pervirti. Kaip matome, maisto termosų panaudojimo galimybės yra platesnės, negu tik išvykų ar žygių gamtoje metu. Juos lengva ir net naudinga įtraukti į kasdienį maisto ruošimą, nes taupomas laikas, elektros energija ar dujos, o valgoma neretai maistingiau negu paskubomis ruošiant maistą įprastu būdu ar valgant kavinėse. Tam, kad maksimaliai palengvintumėte savo buitį, rinkitės visame pasaulyje vertinamus Stanley maisto termosus. Juos itin lengva prižiūrėti, nes galima plauti indaplovėje.
Maitinimas termose ir vaikų maistas
Daugelis mamų svarsto, ar galima laikyti pagamintą mišinuką termose. Vaistininkai ir pediatrai dažniausiai rekomenduoja ruošti mišinuką prieš pat maitinimą arba laikyti jį šaldytuve ne ilgiau kaip kelias valandas (tikslus laikas priklauso nuo mišinuko gamintojo rekomendacijų). Ilgiau laikytas ar kelis kartus atšildytas mišinukas gali tapti tinkama terpe bakterijoms daugintis, todėl tai gali kelti pavojų kūdikio sveikatai.
Vaikams skirti termosai dažniausiai skirti laikyti skysčius, pavyzdžiui, vandenį ar arbatą, palaikant jų temperatūrą. Kai kurie gamintojai nurodo, kad juose galima laikyti ir pašildytą motinos pieną. Tačiau mišinukams laikyti termose, ypač ilgesnį laiką, reikėtų vengti. Jei keliaujate su kūdikiu ir reikia turėti paruoštą mišinuką, saugiausia yra vežtis termosą su karštu vandeniu ir sausą mišinį atskirai, o mišinuką ruošti tiesiai prieš maitinimą.
Pieno produktai, tokie kaip pienas, grietinėlė, ledai, varškė ir konditerijos gaminiai su kremu, yra greitai gendančių produktų grupėje. Juos būtina laikyti šaltai (ne aukštesnėje kaip +2 - +8 °C temperatūroje) nuo pagaminimo iki valgymo. Net ir tokiomis sąlygomis jų vartojimo laikas ribotas - paprastai 2-3 paros.
Maisto sauga ugdymo įstaigose ir stovyklose
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat tikrina, kaip užtikrinamas vaikų maitinimo saugumas ugdymo įstaigose ir vasaros stovyklose. Svarbus dėmesys skiriamas asmens higienai ir maisto produktų, ypač greitai gendančių, laikymo sąlygoms. Šiltuoju metų laiku, ypač karštomis vasaros dienomis, didėja rizika užsikrėsti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Stovyklų organizatoriai privalo nuolat tikrinti, ar pieno, mėsos, konditerijos ir kiti greitai gendantys produktai nelaikomi vaikų gyvenamuosiuose kambariuose (miegamuosiuose). Draudžiama imti į žygį greitai gendančius maisto produktus.
Valgiaraščiai turi būti sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas, o maisto ruošimas ir patiekalų įvairovė turi atitikti vaikų fiziologinius ypatumus bei sveikos mitybos principus. Stovyklose vaikai maitinami ne rečiau kaip 4 kartus per dieną, kas 3,5-4 valandas. Tam tikros maisto produktų grupės, pavyzdžiui, traškučiai, saldainiai, šokoladas, gazuoti gėrimai, energetiniai gėrimai, nealkoholinis alus, nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, draudžiamos vaikų maitinimui.
Stovyklos organizatorius privalo sudaryti higieniškas sąlygas vaikams bet kuriuo metu atsigerti geriamojo vandens. Žygių metu vaikai taip pat turi būti aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu. Vandeniui atsigerti turi būti naudojami asmeninio naudojimo arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai.
