Laukdami šeimos pagausėjimo, tėvai dažnai susiduria su klausimu: ar mūsų mylimas augintinis sutars su mažyliu? Šis klausimas tampa dar aktualesnis, kai namuose jau gyvena keturkojis ar sparnuotis. Nors augintinio įsigijimas ar auginimas gali suteikti daug džiaugsmo, jis taip pat reikalauja didelės atsakomybės ir kruopštaus pasiruošimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paruošti augintinį vaiko gimimui, kokį gyvūną pasirinkti auginantiems vaikus, ir kokios naudos bei iššūkių gali kilti auginant augintinį kartu su vaikais.
Kaip paruošti augintinį vaiko gimimui? Penkios auksinės taisyklės
Augintinio įsigijimas ar pasiėmimas iš prieglaudos neturėtų būti spontaniškas sprendimas. Pirmiausia, svarbu įvertinti, ar vaikas jau pakankamai supratingas ir gebės tinkamai elgtis su augintiniu. Tėvai turėtų žinoti, ar jų vaikas supranta, kad augintinis - tai ne žaislas, kad su juo reikia elgtis atsargiai ir pagarbiai, nesukelti skausmo ar diskomforto. Daugelis nepagalvoja ir apie alergijas, o viena dažniausių augintinių atidavimo į prieglaudą priežasčių yra būtent kurio nors šeimos nario alergija gyvūnui. Taip pat, vertėtų įsivertinti, ar tikrai turėsite pakankamai laiko, noro ir finansų augintiniu pasirūpinti.
Prieš paruošiant augintinį vaiko gimimui, svarbu atlikti kelis profilaktinius veiksmus:
- Profilaktika: Kol namuose dar nėra naujagimio, rekomenduojama rimtai apžiūrėti keturkojus namų gyventojus. Tai reiškia: paskiepyti, imtis priemonių, kad jie neturėtų blusų ar kirmėlių. Beje, gimus mažyliui kirminų varymo procedūras augintiniui teks atlikti reguliariai. Be to, visa šeima turėtų būti pasiskiepijusi nuo stabligės.
- Higiena: Suprantama, gyvūnai nešioja ligų sukėlėjus. Tačiau jei namuose laikomasi paprasčiausios higienos, gimusiam kūdikiui papildomo pavojaus dėl augintinių nebus. Paprasčiausia higiena reiškia: plautis rankas pašėrus, paglosčius gyvūną, surinkus jo išmatas. Ir dar: neleisti augintiniui laižyti veidą arba žaizdas, nors šios būtų ir visai smulkios.
- Profilaktika prieš alergijas: Gyvūnai su kailiu, ypač - katės, gali provokuoti šienligę ar astmą. Jei būsimi tėvai alergiški, didelė rizika, kad toks bus ir vaikas, tad būtinai reikėtų dėl to pasikonsultuoti su gydytoju. Kūdikio besilaukiantiems alergiškiems tėvams paprastai rekomenduojama turimam augintiniui rasti kitą šeimininką. Manoma, kad nealergiškų tėvų vaikai tampa atsparesni alergijoms, jei namuose laikomas gyvūnas.
- Treniruoti elgseną: Dar prieš gimstant mažyliui išmokykite augintinį, kad lopšys, nešioklė, vystymo stalas - ne vieta gyvūnui. Tačiau lygiai taip pat svarbu: šuniui ar katei irgi reikalingas savas kampelis - jų guolis turėtų būti saugus nuo ropoti pradėjusių kūdikių.
- Skirti dėmesio: Kaip ir vyresnis broliukas ar sesutė, gyvūnas irgi nori jausti, kad jį tebemylite. Todėl įtraukite jį į gyvenimo su kūdikiu kasdienybę: tegu būna šalia, kai keičiate vystyklus, pašerkite gyvūną prieš maitindama kūdikį, paglostykite ar pakasykite, kai mažylis miega Jums ant rankų. Svarbu niekad nepalikti kūdikio ir gyvūno vienų.
Važiuojant pasiimti šuniuko jums prireiks medžiaginių ir popierinių rankšluosčių, dubenėlio vandeniui, pavadėlio su antkakliu, transportavimo narvo. Daiktai, kurių prireiks tolimesnei gyvūno priežiūrai - nagų karpymo žirklutės, kailio priežiūros reikmenys ir įvairios kitos priemonės. Svarbu pasirūpinti namų saugumu - užtikrinti, kad šuniukas nepatektų prie cheminių valiklių, nepasiektų elektros laidų, kambarinių ar lauko augalų (kai kurie jų nuodingi). Augant šuniui namų interjeras gali keistis, priklausomai nuo šuniuko amžiaus: intensyvaus graužimo periodu (keičiantis dantims) dauguma savininkų išmoksta tvarkingai suslėpti batus ir kt. Kitas nemalonus aspektas - šuns išorės parazitai.
Koks naminis gyvūnas tinkamiausias vaikams?
Jei vis dėlto nusprendėte, kad tikrai savo namuose norite augintinio ir galėsite juo tinkamai pasirūpinti, kitas žingsnis turėtų būti - apsispręsti, kuris naminis gyvūnėlis jums tinka labiausiai. Ne tik šunys ir katės, bet ir kitų gyvūnų veislės gali būti labai skirtingos - skirtis charakteriai ir priežiūros reiklumas. Dėl to reikėtų pasidomėti ir išsirinkti tokį gyvūną, kuris atitinka ne tik jūsų gyvenimo stilių, bet sutars ir su jūsų vaikais.
Vaiko amžius yra svarbus kriterijus renkantis augintinį. 4-5-erių metų vaikas jau sugebės pasirūpinti vėžliu, keleriais metais vyresnis - graužiku, paukščiu ar kate. Vaikui bus lengviau pačiam rūpintis mažesnės veislės šuneliu, tačiau taip pat nuodugniai pasidomėkite veislėmis. Pavyzdžiui, vokiečių jagdterjero išvaizda apgaulinga - nedidelis šunelis buvo išveistas medžioklei, tad jis labai stiprus ir aktyvus. Žiurkėnas (ypač smulkesnių rūšių, pavyzdžiui, kinų arba nykštukinis) labiau tiks ramiam, stebėti mėgstančiam vaikui. Papūgėlės, jeigu augintos nuo mažumės, atvirkščiai, prieraišios, smalsios, norinčios bendrauti. Paprastos auksinės žuvelės visai neįnoringos - gali gyventi ir nedideliame akvariume (tiesa, tuomet jos beveik neaugs, visą gyvenimą išliks nedidelės). Jos labai ėdrios, noriai puola prie pašaro, tad dažnas šėrimas ir žuvelės stebėjimas vaikui (ypač mažyliui) suteiks daug džiaugsmo. Tiesa, akvariumo valymas ir jo įrangos priežiūra turėtų būti tėvelių atsakomybė.
Vaiko būdas ir gyvūno rūšis/veislė taip pat yra svarbūs veiksniai. Pavyzdžiui, žuvytėms reikia mažiau dėmesio, o turint nedidelį akvariumą su keliomis žuvytėmis, nereikės ir daug priežiūros. Graužikai ir paukščiai reikalauja daug daugiau dėmesio - jiems reikalingas dėmesys ir bendravimas, tvarkingas narvelis bei kitokia priežiūra. Na, o šunys ar katės reikalaus ypač daug dėmesio. Nemažai laiko reikės skirti pasivaikščiojimams, dresūrai, žaidimams ir pan.
Vaiko noras yra svarbus, tačiau jis vis tik turėtų būti antraeilis dalykas. Didžioji atsakomybės dalis guls ant jūsų pečių. Mažylis, žinoma, gali (ir turėtų) pašerti savo katę, tačiau maistą pirksite ar katei susirgus ją pas veterinarą nešite jūs. Renkantis šunį ar katę, būtinai atkreipkite dėmesį į veislę. Dideli šunys, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai, nors ir draugiški savo šeimos nariams, gali būti kiek nerangūs, žaisdami gali perdėm įsismarkauti, užgauti vaiką. Dideli akvariumai - specifinis hobis, reikalaujantis atsidavimo, žinių ir pinigų, tad jie vargiai tinkami mažam vaikui. Driežai ar iguanos - retesni pasirinkimai.
Dar vienas variantas - priglausti suaugusį šunį. Dažnai turintys vaikų žmonės nesiryžta tokiam sprendimui, tačiau renkantis suaugusį šunį galima tiksliau išsiaiškinti jo charakterį, pomėgius, dresuotumą.
Ar augintinis gali būti naudingas vaikui?
Augintiniu besirūpindamas vaikas greitai supranta, koks jis svarbus šiam padarėliui ir jo gyvenimui. Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas su gyvūnais malšina stresą, ugdo emocinį intelektą. Atjauta, rūpestingumas, pasiaukojimas - tai vertybės, kurias vaikas ugdosi auginant augintinį. Pagarba aplinkiniams ir aplinkai: gyvūną nuo mažumės turintis vaikas supranta, kad jį reikia gerbti, švelniai glostyti, netampyti, suteikti ramybės, netrukdyti ėsti ir pan. Žaidimai ir fizinė veikla: žaidimas yra pagrindinė vaiko mokymosi priemonė, o fizinis aktyvumas vaikystėje teigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, formuoja sveikos gyvensenos įpročius. Gyvūnų buvimas šalia kels saugumo pojūtį, dažnam vaikui tai puiki pagalba kovojant su baimėmis, naktiniais košmarais. Šuns vedžiojimas - puikus būdas judėti, daugiau laiko praleisti gryname ore. Gyvūnai mums suteikia neišsenkančias meilės atsargas. Namuose, kur yra gyvūnas, vyksta nuolatinis keitimasis švelnumu, meile ir rūpesčiu, o vaikas neišvengiamai tampa to liudininku ir dalimi.
Taip pat svarbus yra priežasties ir pasekmės suvokimas. Jeigu nesutvarkai žiurkėno narvo, jis dvokia. Jeigu neišvedi šuns, jis pridirba namie. Jeigu tampai katei už uodegos, ji apdrasko. Tokios gyvenimo tiesos jums skamba labai paprastai, tačiau vaikui priežasties ir pasekmės sąvokos bei jų sąsaja yra gan miglota.
Reikia išmokyti vaiką suvaldyti prisilietimo intensyvumą, kad žaidimai nesukeltų šuniui nemalonių pojūčių. Paaiškinti, kad užgautas šuo gali nevalingai grybštelti. Paaiškinti vaikui, kad šuniukai kalba ne žodžiais, o kūnu, ir drauge mokytis naujos „šuniukų kalbos“.
Pasirūpinkite svarbiausiais daiktais
Dar prieš parsivežant naująjį šeimos narį namo, nesvarbu, ar tai šuo ar žiurkėnas, jau reikėtų turėti visą pirminį kraitelį - pašaro, dubenėlį ar gertuvę, guolį, narvą, kuris yra reikalingas ne tik graužikui ar paukščiui, bet ir šuniui. Tai - jo saugi vieta, kurioje jis gali ramiai ilsėtis, valgyti ir leisti laiką likęs vienas namuose. Reikia nepamiršti ir žaislų, kraiko ir jo dėžutės, jei įsigyjate katę, graužiką ar paukštį, taip pat vedžiojimo priemonių - antkaklio ar petnešų, pavadėlio. Katei labai svarbu turėti ir draskyklę, prie kurios pratinti ją reikėtų nuo mažumės, jei norite išvengti baldų bei kitų daiktų namuose draskymo.
Anot specialistų, daugelis pamiršta apie šampūnus, ausų bei akių valiklius, dantų pastą su šepetėliu, šukas ar šepečius, žirkles nagams, o tai - labai reikalingi ir svarbūs daiktai. Įsigijus katę ar šunį gali prireikti ir atbaidančių priemonių, kurios padės augintinį atpratinti nuo neigiamų įpročių bei valymo priemonių, kurios prireikus pašalins dėmes ir kvapus. Reikalingos priemonės labai priklauso nuo to, kokį gyvūną įsigyjate. Kai kuriems gali būti reikalingos ir įvairios specifinės priemonės, tad apie tai irgi reikėtų pasidomėti.
Kiekvienam naminiam gyvūnui yra svarbus ir reikalingas kokybiškas pašaras, papildai, vaistai, skanėstai, žaislai, o jei tai šuo - ir vedžiojimo priemonės. Bent kartą per metus reikės lankytis pas veterinarą, o augintiniui susirgus, tai gali tekti daryti ir dažniau.
Nepamirškite, kad kartais reikia atsinaujinti
Augintiniai, ypač šunys ar katės, gali nepastebimai užaugti, todėl reikia nepamiršti, kad ilgainiui kai kuriuos anksčiau nupirktus daiktus, tokius kaip antkaklis ar petnešos gali tekti pasikeisti. Tiksliai numatyti kokio ūgio ar svorio augintinis bus - beveik neįmanoma, todėl tikėtina, jiems augant, tam tikrus daiktus reikės pakeisti į atitinkančius jų dydį ir svorį. Tiesa, tokio daikto kaip pavadėlis dažniausiai keisti nereikia, ypač, jei įsigyjate jį numanomam gyvūno svoriui. Daugelis automatinių pavadėlių yra suskirstyti į dydžius, tad rekomenduojama jį rinktis pagal numanomą suaugusio gyvūno svorį.
Gyvūnų prekių parduotuvės atstovė taip pat įspėja, kad ne vieną kartą gali tekti keisti ir pašarą. Anot jos, jei augintis sveikas, pašarą tereikia pakeisti, augintiniui suaugus, į tinkamą suaugusiems, tačiau kartais nutinka taip, kad augintinis turi alergijų ar kitų sveikatos problemų, dėl kurių maistą gali tekti keisti ir kelis kartus, kol rasite tinkamiausią.
Naminiam gyvūnui augant, dažnai tenka keisti ir tokius dalykus kaip guolis, žaislai ir pan. Žinoma, ne tik dėl to, kad augintinis auga, bet ir dėl to, kad šie daiktai yra sugraužiami ar sudėvimi.
tags: #pries #vaikui #gimstant #augintinis
