Akademinė visuomenė neteko itin iškilaus mokslininko, teorinės fizikos specialisto, savo svariais darbais praturtinusio fizikos ir astrofizikos mokslą, o jo visuomeninė ir darbinė veikla ilgam išliks jį pažinojusiųjų atmintyje.
Valdemaro Razumo biografija ir akademinė veikla
Valdemaras Razumas gimė 1955 m. liepos 17 d. Klaipėdoje. Jis yra lietuvių biochemikas, habilituotas daktaras (fiziniai mokslai; chemijos daktaras 1990 m.). 1978 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1978 m. dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute (iki 2010 m. Biochemijos institutas, 2010-2016 m. Vilniaus universiteto Biochemijos institutas). Per savo karjerą jis ėjo įvairias pareigas: 1985-2009 m. vadovavo Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriui, o 1992-2004 m. buvo instituto direktorius. Nuo 1993 m. dėsto Vilniaus universitete, kur jam suteiktas profesoriaus vardas. Taip pat aktyviai dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto Senato veikloje.
Valdemaro Razumo mokslinių tyrimų kryptis - biomolekulių fizikinė chemija. Jis nagrinėja biomolekulių struktūrą ir funkcionavimą homogeninėje terpėje ir fazių riboje, lipidų polimorfizmą ir biologinių membranų modelius, biomolekulių, biologinių ir dirbtinių supramolekulinių struktūrų bei jų modelių elektrochemiją ir spektroskopiją, biokatalizatorių imobilizaciją ir elektrocheminius biologinius jutiklius.
Jis yra paskelbęs daugiau kaip 190 mokslinių straipsnių, tarp jų 7 išradimus (1 tarptautinis patentas). Jo darbai sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. 1987 m. jam kartu su akad. J. Kuliu už darbų ciklą „Organinių junginių bioelektrokatalizė“ paskirta Lietuvos valstybinė premija mokslo ir technikos srityje. 2007 m. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, o 2016 m. gavo Lietuvos mokslo premiją (su G. Valinčiumi).
Valdemaras Razumas aktyviai dalyvauja ir mokslo organizacinėje veikloje. Nuo 2009 m. iki 2016 m. vadovavo Lietuvos mokslo premijų komisijai, o nuo 2017 m. yra Lietuvos mokslo tarybos Konkursinio finansavimo apeliacinės komisijos pirmininkas. 2019-2020 m. dirbo švietimo, mokslo ir sporto viceministru.
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) istorija ir Valdemaro Razumo vaidmuo
Lietuvos mokslų akademijos įkūrimo idėja siekia XVII amžių, tačiau realūs darbai prasidėjo tik XX amžiuje. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje pradėjo kurtis mokslo įstaigos, o 1928 m. kilo mintis suburti Mokslų akademiją. Dėl lėšų stokos sumanymas buvo atidėtas. Prie jo grįžta 1933 m., o 1939 m. įsteigtas Lituanistikos institutas.
Oficialiai Lietuvos mokslų akademija pradėjo veikti 1941 m. sausio 16 d. Pirmaisiais akademikais tapo žymūs mokslininkai: Mykolas Biržiška, Vaclovas Biržiška, Vincas Mickevičius-Krėvė, Juozas Matulis ir kiti. Prezidentu buvo išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius.
Karas nutraukė daugelio planų realizavimą, tačiau LMA veikla nenutrūko. Po karo, 1946 m., atkurta LMA, o jos prezidentu 38 metus (iki 1984 m.) buvo Juozas Matulis. Pokario metais LMA veikė pagal sovietinį modelį, tačiau joje vis tiek gebėjo reikštis pažangi mokslinė mintis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, LMA grįžo prie laisvajame pasaulyje plėtojamo modelio. Akademikas tapo garbės vardu, įpareigojančiu būti strateginės mokslo plėtros Lietuvoje ekspertu. Prezidentais buvo renkami Benediktas Juodka, Zenonas Rokus Rudzikas, o dabar šiam garbingam mokslininkų sambūriui vadovauja biochemikas prof. Valdemaras Razumas.
2013 m. kovo 19 d. Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė nutarimui „Dėl Lietuvos mokslų akademijos prezidento patvirtinimo“, kuriuo Valdemaras Razumas buvo patvirtintas LMA prezidentu. Šis teisės aktas įsigaliojo nuo 2013 m.
Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena buvo surengta Lietuvos mokslų akademijos rūmuose, tad nieko nuostabaus, kad šventės dalyvius sveikino ir ištarmės žodį tarė Lietuvos MA prezidentas akad. prof. Valdemaras Razumas. Jis pabrėžė, kad net ir gūdžiausiais sovietiniais metais Lietuvos MA išliko lietuviška, joje visada buvo puoselėjamos lituanistikos tradicijos ir lietuviškumas.
Lietuvos mokslų akademijos misija ir veiklos kryptys
Akademikų pasaulis nėra vienalytis. Akademijos skiriasi veiklos tikslais ir metodais, „svoriu“ savo šalies mokslo ir studijų institucijų sistemoje. Tačiau bendra visų mokslo akademijų misija, sutelkus iškiliausius mokslininkus, - imtis iniciatyvų, kurios stiprintų krašto gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės plėtros.
Pagrindiniai akademijų tikslai yra:
- Ugdo visuomenės kritinį mokslinį mąstymą.
- Nuosekliai skatina aukšto lygio mokslinius tyrimus.
- Puoselėja mokslo nepriklausomybę ir laisvę.
Tam būtina užtikrinti nuolatinį, aktyvų išsimokslinimo ir mokslo propagavimą. Tai galima daryti per temines konferencijas, susirinkimus, seminarus, diskusijas, kurios rengiamos ne tik tarp akademijos narių, bet ir tarp akademijos bei kitų mokslo ir studijų institucijų - tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Tarptautiniai kontaktai, mokslininkų vizitai, periodinių mokslo ir kitų leidinių mainai su užsienio kolegomis yra būtini šiam akademijos uždaviniui įgyvendinti.
Someljė mokyklos paskaita apie naujojo pasaulio vynus. Australija, Naujoji Zelandija.
Akademijos nario atrankos kriterijus turi būti jo moksliniai pasiekimai. Politiniai, ideologiniai ar socialiniai kriterijai nepriimtini. Tarp akademijos narių turi būti kuo daugiau jaunų, kūrybingų ir inovatyviai mąstančių mokslininkų.
Antra svarbi veiklos sritis - visokeriopai skatinti talentingus mokslininkus ir mokslinius tyrimus. Nors akademija nebėra mokslo institutų centras, ji gali turėti įtakos šalies mokslo raidai. Greta premijų, reikėtų inicijuoti stipendijas perspektyviems jauniesiems mokslininkams, finansuoti mokslininkų dalyvavimą konferencijose užsienyje.
Trečia misijos įgyvendinimo priemonė - patariamoji-ekspertinė veikla. Tai apima kokybės vertinimą (mokslinių tyrimų projektų, paraiškų stipendijoms ar premijoms gauti, mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimą), mokslo politiką (santykių tarp fundamentinių ir taikomųjų mokslų vertinimai), valstybės politiką ir sprendimų priėmimą (pvz., energetikos, gamtos apsaugos, visuomenės sveikatos klausimais) bei mokslo ir su moksliniais tyrimais susijusius etikos ir socialinius klausimus.
Valdemaras Razumas, būdamas Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, ministerijomis ir kitomis institucijomis sprendė aktualius Lietuvos mokslo politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, rengė rekomendacijas ir siūlymus šalies raidos problemoms spręsti. LMA inicijavus ir jai vadovaujant Lietuva oficialiai įsitraukė į fundamentinius CERN (Europos branduolinių tyrimų centro) darbus.
tags: #valdemaras #razumas #gimimo #data
