Dalius Mackela, gimęs 1976 m., yra žinomas policijos pareigūnas, kurio gyvenimo kelias nebuvo tiesus. Paauglystėje jis pats ne kartą susidūrė su teisėsauga, tačiau šiandien jis yra vienas iš labiausiai atpažįstamų policijos veidų, šeimos tėvas ir aktyvus visuomenės narys.
Dalius pasakoja, kad polinkis veikti ir imtis darbų jam atsirado tėvų dėka. Prisimena, kaip nuo pat pirmos klasės tėvai jį vesdavosi į sodą dirbti, o brolio Valdo, kuris tuo metu buvo vyresnis ir mokėsi, palikdavo namuose. Tėvai matė, kad Valdas labiau linkęs į mokslus, sugebėjo naktimis po antklode su žibintuvėliu skaityti knygas, o Daliui labiau patiko fizinis darbas ir gamta. Dabar, žiūrėdamas į savo sūnų, Dalius dėkingas tėvams už tai, kad pratino jį prie darbo ir nebijojo, kad išsiteplios.
Nors policininko tarnystė tiesiogiai susijusi su kalbėjimu, Dalius dėsto būsimiems policininkams, ypač taktiką, dirba su specialiosios paskirties būrių pareigūnais ir taktikos instruktoriais. Jis pripažįsta, kad tam tikra prasme yra ir pedagogas, ir tai galėjo būti mamos svajonė, kuri didžiavosi, kad abu jos sūnūs tapo dėstytojais (jo brolis Valdas buvo teologijos dėstytojas). Tačiau Dalius supranta, kad jo, kaip policijos dėstytojo, misija neapsiriboja vien profesiniais aspektais - kartais tenka kalbėti ir apie gyvenimą.
Dalius policijoje dirba jau 25 metus ir per tą laiką stengiasi nuolat ieškoti naujovių, kad praturtintų mokymosi procesą. Jis tiki, kad monotonija veda prie atbukimo, o darbas policijoje, nors ir reikalauja kūrybiškumo ir nuolatinio planavimo, visada suteikia grįžtamąjį ryšį. Jis organizuoja naktinius mokymus, kuriuose dalyvauja ir buvę jo kursantai, dabar jau pareigūnai. Tai rodo, kad kursantams svarbu ne tik praktinės žinios, bet ir buvusių kolegų patirtis bei pasiaukojimas.
Dalius mato tam tikras analogijas tarp policijos tarnybos ir bažnytinio gyvenimo. Jis pastebi, kad tiek į policiją, tiek į Bažnyčią ateina daug sužeistų žmonių, kurie ieško pagydymo. Jis taip pat lygina policininko parengimą su kunigų seminarija, pabrėždamas, kad policijos pareigūnas gauna didžiulius įgaliojimus ir privalo juos naudoti atsakingai, spręsdamas problemas, susijusias su skausmu, netektimis ir kitais negatyviais išgyvenimais.
Dalius supranta, kad tikras pašaukimas yra išeiti iš komforto zonos ir savo darbu liudyti meilę žmonėms. Tikėjimas padeda jam kitaip žvelgti į situacijas ir rasti išeitis iš sunkumų, padėti ir kitiems.
Daliaus paauglystė nebuvo lengva. Jis prisimena, kaip bijodavo policijos automobilių, nes pats ne kartą buvo patekęs į nemalonias situacijas. Kartą, kai policininkas atėjo į namus pildyti dokumentų, jis pastebėjo modelyje, kurį jo brolis Valdas užsisakydavo, žurnalą. Policininkas pasiėmė žurnalą, ir tai buvo vienas iš sukrėtimų, kuris paskatino Daliaus norą tapti pareigūnu. Jis matė, kaip draugai vienas po kito patekdavo į koloniją, kaip kai kurie žuvo, ir tai sukėlė jam mirties baimę. Jis suprato, kad gyventi netiesoje yra sunku ir kankina.
Dalius prisimena, kaip norėdavo būti panašus į kitus, kaip jam reikėjo "Adidas" kelnių su juostomis, kurios kainavo beveik pusę mamos atlyginimo. Šis noras patikti kitiems kainavo daug, o jo draugams - sveikatą, laisvę ir net gyvybę. Jo auklėtoja net sakydavo: "Tavo dantys auga kalėjimo duonai valgyti."
Didžiausią įtaką jam darė sąžinės graužatis, nors jis ir neprašė nė vieno žmogaus gyvybės. Mama vesdavo jį atsiprašyti pas tuos, kuriuos primušdavo, bet tai buvo sunki bausmė. Labiausiai jam skaudėdavo matant kenčiančius tuos, kurie juo rūpinosi ir mylėjo - mamą, tėtį ir brolį Valdą. Brolis ieškodavo jo, eidavo per visą rajoną, nors pats nelabai bendraudavo su kitais.
Dalius ir Valdas buvo labai skirtingi, bet artimi. Jie vienas kitą vadindavo "broli". Tik vėliau Dalius suprato Evangelijos palyginimus apie avis ir piemenį. Sąžinės balsas buvo tas piemens šauksmas, ir jis jautė laisvą valią rinktis - atsiliepti ar ne.
Viskas prasidėjo nuo to, kad draugai pasakojo apie Valdo pamaldas gatvėse su gitara ir šlovinant Jėzų. Dalius pradėjo klausinėti brolio, kas vyksta, ir Valdas davė jam paklausyti Gyvųjų akmenų bendruomenės įrašų. Jis užsinorėjo pamatyti tuos, kurie taip meldžiasi, ir nuėjo į susirinkimą. Jis pamatė ramybę ir paprastumą žmonių, kurie neturėjo daug, bet buvo laimingi. Tai jį sužavėjo.
Vėliau Dalius praleido nemažai laiko vienuolyne Belgijoje, kur susipažino su Tiberiados broliais. Po trijų mėnesių grįžęs į Lietuvą, jis apsisprendė. Jo brolis Valdas mirė 2017 m. lapkričio 24 d. po ilgos ligos. Jis buvo teologijos daktaras, dėstytojas Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universiteto Religinių studijų centro bendradarbis. Valdas gimė 1972 m. Kaune.
Dalius Mackela, policijos pareigūnas ir pedagogas, savo gyvenimo patirtimi dalijasi su jaunesne karta, skatindamas juos ieškoti savo pašaukimo ir gyventi prasmingai.
