Menu Close

Naujienos

Zuzana Vaitkevičienė: Istorija, Atminimas ir Tremties Skausmas

Įžanga

Istorija yra atminties gaivintoja. Ji liudija, kas iš tikrųjų vyko praeityje ir moko suprasti, kodėl vienu ar kitu metu susiformuoja vienokia ar kitokia pasaulėžiūra, psichologinė būsena ar tautos dvasia. Neturintis istorinės atminties, neturi nė pasaulėvaizdžio, ir tokių žmonių visuomenė būtų nestruktūrizuota masė, nesuvokianti, kas ji tokia... Istorija yra tautos gyvybės gijų surišinėjimas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į asmenybes, kurios savo darbu prisideda prie istorijos išsaugojimo ir atskleidimo. Viena tokių asmenybių - Zuzana Vaitkevičienė, kurios biografija ir veikla yra verta išsamesnio panagrinėjimo. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Zuzanos Vaitkevičienės gyvenimą ir indėlį į Lietuvos istorijos tyrimus, remiantis turimais duomenimis apie jos dalyvavimą leidžiant monografijas ir domėjimąsi represijų tema.

Zuzana Vaitkevičienė ir "Lietuvos Valsčių" Serija

Zuzana Vaitkevičienė yra viena iš 81 autoriaus, prisidėjusi prie 30-osios „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos. Ši monografija, apimanti 107 straipsnius ir 1388 puslapius, išleista 400 egzempliorių tiražu, rodo didelį susidomėjimą krašto istorija. Dalyvavimas tokioje apimties studijoje liudija Z. Vaitkevičienės atsidavimą istorijos mokslui ir jos norą prisidėti prie Lietuvos istorijos išsaugojimo ateities kartoms.

Kiti autoriai, prisidėję prie šios monografijos: Andersenas H., Andrejaičiai V., Bagdonaitė-Ramoškienė A., Bartoszewicz J., Bormanas B., Botovskiai N., Brazauskas A., Buganovas V., Čepaitis P., Čiornych A., Čiurlionis M., Dundulienė P., Elchinov G., Erelis J., Galbreath D., Giršovičius A., Graičiūnas V., Jasvilaičiai R., Jaškinas I., Kiaunė I., Kondrotaitė M., Kosavskis G., Kubertavičiai R., Kuczyński S., Marcinkevičiai S., Marcinkevičius A., Masiuliai S., Mockaičiai I., Navikai E., Nordonas J., Pacevičius A., Palioniai A., Paluckai S., Paslaitis A., Plebański J., Puodžiūnaitės M., Račkauskas K., Rimšos G., Rubensas P., Saryčevas D., Soboleva N., Šelenkovas A., Šiaučiūnai T., Taleikiai R., Urbaičiai K., Urbaičiai T., Urbanavičienė A., Valantinaitės M., Valvasor J., Vasiliauskai P., Veliulienė V., Viliūnai A., Vizbaras J., Žičkis A., Žičkytė K., Žiliai E., Žilinskas M., Žitkus K. Recenzentas: Dr.

Represijų Atspindžiai ir Tremtinės Dalia

Z. Vaitkevičienės gyvenimą paženklino tremtinės dalia, praleista Igarkoje, Krasnojarsko krašte. Jos prisiminimai atspindi tik mažą dalį to, ką teko išgyventi tremties metu. Z. Vaitkevičienė teigia, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra istorijos dalis, todėl privalome kalbėti ir išklausyti visų. Ji pažymi, kad praėjo 50 metų, bet laikas nepajėgė užgydyti skriaudos žaizdų, kurios su amžiumi vis skaudžiau degina širdį. Patirtos skriaudos neatlygins joks reabilitavimas, niekas nesugrąžins ten paliktos sveikatos ir jaunystės, o tremtinės dalia liks iki gyvenimo pabaigos.

Ji cituoja rusų rašytoją Maksimą Gorkį, teigiantį, kad žmonės neprivalo atleisti skriaudos. Z. Vaitkevičienė pabrėžia, kad reabilitavimas yra formalus aktas, nes iki šiol nepripažinta šią nusikalstamą akciją vykdžiusių pareigūnų kaltė, nėra jokio jų atgailos žodžio.

Istorinė Atmintis ir Bolševikų Nusikaltimai

Z. Vaitkevičienė atkreipia dėmesį į bolševikų nusikaltimus Lietuvoje, įskaitant trėmimus, žudynes ir kankinimus. Ji teigia, kad komunistai bandė diegti savąją „religiją", atimdami iš žmonių dieviškumo pradus ir istorinę atmintį, suniekindami visa, kas šventa, tautiška ir valstybiška, sumaišydami jų protus ir širdis.

Ji cituoja Osipą Mandelštamą, kuris teigė, kad į Lietuvą atėjo „kavkazskij chitrec" - dvilypis padaras, kurio iškrypėliškos prigimties vaizdiniai persipins su nenugalimu polinkiu į sadizmą ir terorą. Z. Vaitkevičienė teigia, kad šis velniškas sadizmas buvo perkeltas į tokias nusikalstamas struktūras, kaip NKGB, NKVD, MGB, MVD ir KGB, kurios, tarsi pasityčiojant, vadinosi valstybės saugumu.

Partizaninis Pasipriešinimas ir Tautos Dvasia

Z. Vaitkevičienė pabrėžia partizaninio pasipriešinimo svarbą Lietuvos istorijoje. Ji teigia, kad Lietuvos pokario istorijoje žmogaus įsitikinimai ir veiksmai yra sutapę. Ji cituoja Johaną Gotfrydą Herderį, kuris rašė, kad ilgalaikis paklusnumas despotui nėra nulemtas despoto galybės; vienintelis pats stipriausias despotizmo ramstis - tai prispaustųjų geravališkas, patiklus bejėgiškumas, virstąs tingiu kantrumu.

1948 m. Gegužės 22 d. Trėmimai

Z. Vaitkevičienė mini, kad 1948 m. gegužės 22 d. iš Lietuvos buvo ištremta 105 000 žmonių. Vienas iš didžiausių trėmimų Lietuvoje, okupacinės valdžios represinės struktūros MGB dokumentuose užkoduotas ,,Pavasario"(Becнa) pavadinimu, vyko 1948 m. gegužės 22 d. Tų metų trėmimo pati šiauriausia Sibiro Užpoliarės tremties vieta buvo Igarka.

1948 m. gegužės 22 d. sodyboje buvo suimtos seserys Antanina ir Zuzana bei broliai Augustinas ir Kazimieras ir tuoj pat išvežti į Betygalą, toliau sunkvežimiu į Raseinius, iš ten - į Viduklę ir… Vienas iš septynių brolių, Kostas Rimavičius, „Šarūno" partizanų būrio vadas, žuvo 1946 m. birželio 24 dieną. Tą rytą stribai nutvėrė jį eigulio sodyboje. Paėmę gyvą ilgai kankino, sulaužė rankas ir kojas, suknežino kūną ir leisgyvį numetę vidury kiemo paleido iš aptvaro eigulio kiaules, kurios jam dar ir rankų pirštus apkramtė.

Kiti Istoriniai Kontekstai

Lenkų Kariuomenės Internavimas 1939 m.

1939 m. rugsėjo mėn. Lietuva internavo dalį Lenkijos kariuomenės, kuri traukėsi nuo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresijos. Rugsėjo 20 d. ties Kapčiamiesčiu atvykęs lenkų karininkas prašė įsileisti į Lietuvą vieną lenkų pėstininkų batalioną su artilerija. Rugsėjo 22 d. 40 lenkų karių, III Armijos Krajovos štabo viršininkas ir 17 automašinų. Čia prie administracinės linijos susitelkė labai daug žmonių, tarp jų buvo ir sužeistų. Bandyta prasiveržti jėga. Rugsėjo 21 d. Leipalingyje buvo internuoti 5 lenkų karininkai, 15 kareivių ir 2 automašinos.

Vilniaus Grąžinimas Lietuvai

1939 m. spalio 10 d. Maskvoje buvo pasirašyta Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos - Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis.

Sovietų Okupacija 1940 m.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų kariuomenės daliniai peržengė valstybės sieną, o apie 5 val. Kaune ėmė leistis rusų karo lėktuvai ir girgždėjo tankai, sveikinami gatvėse apgirtusių bolševikinės ideologijos išpažinėjų. Į Kauną 1940 m. birželio 15 d. paskui Sovietų tankus atvyko Molotovo (užsienio reikalų ministro) pavaduotojas Dekanozovas, kuris ir suformavo naują „Liaudies Vyriausybę"' su justu Paleckiu, po kelių dienų tapusiu Sovietų Lietuvos prezidentu, priešakyje.

NKVD-NKGB Veikla

NKVD-NKGB šnipai nurodė Dekanozovui, kas turės valdyti Sovietų Lietuvą. Vidaus reikalų ministru tampa Mečislovas Gedvilas, o valstybės saugumo departamento direktoriumi - Antanas Sniečkus. Abu - Lietuvos genocido šulai. M.Gedvilo įsakymu buvo uždarytos (birželio 25 d.) ankstesnės politinės organizaci…

Gyventojų Genocidas ir Partizaninis Pasipriešinimas

** Lietuvos gyventojų genocidas. I tomas. 2. Adomas Adžijauskas 1944 m. prie vartų rado sužeistą sūnų Juozą, vežė ligoninėn, bet šis pakeliui mirė. Pašarvojo namuose. Atvažiavusi iš Butrimonių liaudies gynėjų* gauja apsupo sodybą, išvarė susirinkusius į šermenis žmones, lavoną pagriebė iš karsto, išnešė iš namo ir užmetė ant rogių. Karstą įmetė svirnan ir uždegė. Taip pat padegė tvartą. Norėjo padegti ir gyvenamąjį namą, bet pasitarę numetė degantį pagalį ant žemės. Išvaryti iš laidotuvių žmonės išsigandę žiūrėjo į šį vaizdą. Stribai šaudė ir džiūgavo, kad iš šios sodybos ir šeimos liks tik pelenai. Įsiliepsnojus gaisrui išvažiavo, kartu išsiveždami lavoną, kurį Butrimonyse pametė ant akmeninio rinkos grindinio, nuplėšė drabužius ir vakare juos iškeitė į degtinę. Visus ten buvusius lavonus nuvežė prie balos šalia miestelio ir užkasė. * SSRS valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijos naikinamieji būriai (rus.

Išvados

Zuzana Vaitkevičienė, būdama istorijos tyrinėtoja ir tremtinė, savo gyvenimu ir darbais liudija svarbą išsaugoti istorinę atmintį ir atskleisti praeities įvykius. Jos dalyvavimas leidžiant monografijas, domėjimasis represijų tema ir asmeniniai išgyvenimai tremtyje prisideda prie Lietuvos istorijos gilesnio supratimo. Jos veikla yra svarbi siekiant, kad ateities kartos suvoktų savo tapatybę ir vertintų laisvę.

Zuzana Vaitkevičienė archyvinėje nuotraukoje

Dokumentinis filmas 222 dienos | 2026-01-13

tags: #vaitkeviciene #zuzana #1938 #metu #gimimo