Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių ir emocinių pokyčių. Šis laikotarpis gali būti ypač sudėtingas moterims, kurios jau susiduria su depresija ar kitomis psichikos sveikatos problemomis. Depresija nėštumo metu ir po gimdymo (pogimdyvinė depresija) yra dažnesnė nei daugelis mano. Apskaičiuota, kad nuo 10% iki 15% nėščių moterų patiria depresijos simptomus. Pogimdyvinė depresija gali paveikti iki 1 iš 7 moterų. Šie skaičiai rodo, kad psichikos sveikatos problemos yra reikšminga problema nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu.
Neišgydyta depresija nėštumo metu gali turėti neigiamų pasekmių tiek motinai, tiek vaikui. Motinai tai gali sukelti prastesnę mitybą, nepriežiūrą, padidėjusią savižudybės riziką ir sutrikusius santykius su kūdikiu. Kūdikiui tai gali lemti priešlaikinį gimdymą, mažą gimimo svorį ir vystymosi problemas.
Antidepresantų klasės ir jų poveikis nėštumui
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Antidepresantai yra įvairių klasių, kurių kiekviena veikia skirtingus smegenų neurotransmiterius. Dažniausiai skiriami antidepresantai yra selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), tricikliai antidepresantai (TCA) ir monoamino oksidazės inhibitoriai (MAOI). Kiekviena klasė turi savitą rizikos ir naudos profilį nėštumo metu.
Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI)
SSRI yra vieni dažniausiai skiriamų antidepresantų. Tyrimai rodo, kad SSRI vartojimas nėštumo metu gali būti susijęs su nedideliu padidėjimu tam tikrų įgimtų defektų rizikos, ypač širdies defektų. Tačiau absoliuti rizika išlieka maža. Be to, naujagimiams, kurių motinos nėštumo pabaigoje vartojo SSRI, gali pasireikšti abstinencijos simptomai, tokie kaip dirglumas, drebulys ir maitinimosi sunkumai.
Populiariausi SSRI grupės antidepresantai:
- Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai. Serotoninas yra natūrali organizmo medžiaga. Sutrikus jos apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija.
- Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
Serotonino ir Norepinefrino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SNRI)
SNRI veikia panašiai kaip SSRI, bet veikia ne tik serotoniną, bet ir norepinefriną. Duomenys apie SNRI vartojimą nėštumo metu yra ribotesni nei apie SSRI. Kai kurie tyrimai rodo panašų į SSRI rizikos profilį, įskaitant galimą padidėjusią įgimtų defektų riziką ir naujagimių abstinencijos sindromą. Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliau įvertinti SNRI poveikį nėštumui.
Tricikliai Antidepresantai (TCA)
TCA yra senesnės kartos antidepresantai, rečiau skiriami dėl didesnio šalutinių poveikių rizikos. TCA vartojimas nėštumo metu gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių problemomis naujagimiams.
Rizikos ir Naudos Įvertinimas
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika, taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl, pagal galimybes, jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėlto vaistai yra reikalingi, reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Sprendimas dėl antidepresantų vartojimo nėštumo metu turėtų būti priimamas individualiai, atsižvelgiant į motinos psichikos sveikatos būklę, vaisto riziką ir galimą alternatyvų gydymą. Svarbu pasverti galimą riziką kūdikiui su rizika, susijusia su negydoma depresija motinai.
VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Universitetinio I ūmaus psichiatrijos skyriaus gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio teigimu, būtų idealu, jei visi nėštumai būtų laukti ir planuoti. Tada jiems būtų galima pasiruošti psichologiškai, o psichiatrai, jei iki tol buvo vartojami psichotropiniai vaistai, galėtų padėti priimti sprendimą dėl vaistų dozių koregavimo.
"Natūralu, kad gyvenimas yra spalvingas, ir situacijų būna visokių. Neretai į mus moterys kreipiasi jau kelintą nėštumo mėnesį, išsigandusios, jog visą šį laiką vartojo antidepresantus. Ar tai saugu - vienareikšmio atsakymo niekur nerasite. Visada yra rizika, tačiau ištikus nelaimei, sulaukus vienokių ar kitokių sutrikimų turinčio kūdikio, be abejo, lengviausia kaltinti vaistus",- kalba L. Bukelskis.
Psichiatras pateikia keletą skaičių apie antidepresantų vartojimą kitose šalyse: "Pavyzdžiui, yra duomenų, kad Olandijoje 2 proc. moterų antidepresantai pradedami skirti jau pirmąjį nėštumo trimestrą. Europoje vienu ar kitu nėštumo laikotarpiu vidutiniškai juos vartoja apie 3 proc. moterų, o JAV - net iki 10 procentų. Skaičiai, be abejo, dideli, nesinorėtų į juos lygiuotis. Vis dėlto manau, kad tai rodo vaistus skiriančių gydytojų ir juos vartojančių moterų pasitikėjimą medikamentų, skirtų depresijai gydyti, saugumu."
L. Bukelskis šiek tiek atsargiau vertina nėščiajai skiriamus benzodiazepinus - vaistus nerimui mažinti ir miegui gerinti. "Nebūčiau toks drąsus išrašydamas būsimai mamai šiai grupei priklausančių vaistų - esama duomenų apie jų vartojimo ryšį su mažesniu naujagimio svoriu, priešlaikinio gimdymo rizika. Geriami pirmąjį trimestrą šie medikamentai gali padidinti gomurio nesuaugimo riziką ir panašiai. Tačiau ir vėl norėčiau pabrėžti - viskas priklauso nuo individualių situacijų. Taip pat individualiai reikia spręsti ir dėl gydymo antipsichotikais", - sako psichiatras.
Pasak mediko, likus 5-10 dienų iki gimdymo kai kur rekomenduojama nutraukti psichiatrinių vaistų skyrimą. Vis dėlto ir tai nėra universali rekomendacija.
Kada Vaisiaus Pažeidžiamumas Didžiausias?
Profesoriaus teigimu, skirtingų veiksnių - cheminių, fizinių ar biologinių - poveikis embriono ar vaisiaus vystymuisi ilgą laiką buvo suprantamas primityviai. Šiuolaikinis supratimas atsirado 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai 1941 m. australų oftalmologas N. M. Greggas aprašė vaiką, turintį įgimtų vystymosi defektų dėl raudonukės. Taip pirmą kartą buvo įrodyta, kad dėl poveikio per nėštumą gali atsirasti įgimtų žmogaus vystymosi defektų.
A. Utkus pabrėžia, kad ne visada žalingas vieno ar kito veiksnio poveikis matomas tik gimus vaikui. Kai kuriais atvejais jis pasireiškia gerokai vėliau - elgsenos pokyčiais, metabolinių procesų, bendro vystymosi sutrikimais ir pan.
Pasak profesoriaus, pavojingiausias laikas, kai vaisius gali būti pažeidžiamas, yra pirmosios 3-8 savaitės. Tuo metu formuojasi vaiko organai. Kai šis procesas sutrikdomas, galimi įvairūs vystymosi defektai. „Mažiau pavojingas laikotarpis yra 9-32 savaitė. Tuo metu formuojasi ir vystosi žmogaus audiniai. Mažiausiai jautrus laikotarpis - 33-38 savaitė, kai vyksta funkcinis vaisiaus brendimas“, - aiškina A. Utkus.
Profesorius primena, kad vaistai - tai ta įgimtų kūdikio vystymosi defektų priežastis, kurios moteris gali išvengti, todėl savarankiškai, nepasitarusi su specialistais, nėščia moteris neturėtų vartoti jokių vaistų. „Prieš skirdamas vaistus moteriai gydytojas turėtų pasidomėti, ar ji ne nėščia, ar neketina pastoti. Jei moteris nėščia, o vaistus vartoti reikia, būtina įvertinti nėštumo laiką ir galimą vaistų poveikį būsimam kūdikiui“, - sako A. Utkus.
Alternatyvūs Metodai Depresijai Įveikti
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių. Susisiekime, mūsų psichologas - psichoterapeutas padės Jums susiorientuoti situacijoje ir sudaryti psichoterapinio gydymo planą.
Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė sako, kad psichikos sutrikimų turinčios moterys dažniausiai pastoja neplanuotai, nėštumas tampa ypač dideliu stresu, nes joms pačioms reikia priimti svarbius gyvenimiškus sprendimus. Tai padaryti šioms moterims sunku dėl ligos arba dėl jau nusistovėjusio įprasto gyvenimo būdo: staiga viskas gyvenime verčiasi aukštyn kojom, net „sveikam“ žmogui tai didžiulis iššūkis.
Psichologės teigimu, psichikos sutrikimų turinčios būsimos mamos būna įpratusios prie vaistų, joms sunku be jų ištverti. Kyla klausimų - kaip išbūti su nerimu, su savo baimėmis? Tokiu atveju psichiatras pataria lankytis pas psichologą, kuris ieško būdų, kaip moterims padėti be vaistų.
„Susidūriau su atvejais, kai nerimo kankinamos moterys vartoja vaistus, nors psichiatras ir neleidžia to daryti. Tai dar labiau apsunkina būsimosios mamos būklę - prisideda kaltės ir baimės jausmas, kad kūdikis gims nesveikas. Visais atvejais tai labai sudėtingos situacijos“, - kalba psichologė.
Besilaukiančioms moterims Krizinio nėštumo centre siūloma nemedikamentinė pagalba - įvairios terapijos, pokalbiai, užsiėmimai. „Ne paslaptis: dažnai psichikos sutrikimų turintys žmonės būna vieniši, jie neturi draugų, jų atsisako net artimieji. Neretai psichologas, psichiatras tampa vieninteliu draugu, su kuriuo galima išsikalbėti, išsakyti slapčiausias mintis. Per užsiėmimus mokomės atsipalaidavimo, kvėpavimo technikų, medituojame. Po tokių užsiėmimų sumažėja nerimas ir įtampa, pagerėja nuotaika, moterys pasijunta saugiau. Tai - lyg pakaitalas anksčiau vartotiems vaistams“, - aiškina pašnekovė.
Krizinio nėštumo centre nėščiosios taip pat mokomos užmegzti ryšį su pilve esančiu vaikeliu, joms siūlomi nemokami masažai, muzikos terapijos, grupiniai užsiėmimai.
Psichologės teigimu, kai kuriais atvejais moterų nerimas būna itin stiprus, jas kankina savižudiškos mintys. „Svarbiausia, kad specialistai tokią būklę pastebėtų, suteiktų moteriai tinkamą pagalbą. Galbūt tokiu atveju vaistai būtų mažesnė blogybė nei savižudybės rizika“, - svarsto pašnekovė.
Pasak R. J. Klovaitės, psichikos sutrikimų turinčias besilaukiančias moteris kankina sunkūs klausimai - ar ji viena pajėgs užauginti kūdikį, ar susidoros su mamos pareigomis, kas bus, jei jai dėl ligos atkryčio teks atsidurti ligoninėje?
„Būsimos mamos būna išsigandusios, sutrikusios. Lietuvoje labai trūksta pagalbos šeimoms, trūksta namuose teikiamų paslaugų. Nėra kas įvertintų būsimosios mamos aplinką ir galimybes auginti kūdikį. Jei moteris žinotų, kad gaus reikiamą pagalbą, ji būtų ramesnė. Labai svarbu kiek įmanoma būsimąsias mamas įgalinti, kad jos būtų savarankiškesnės, kad jaustųsi stiprios. Tuomet bus geriau ir būsimam kūdikiui“, - pabrėžia psichologė.
R. J. Klovaitė skatina visas moteris, susidūrusias su panašia problema, kreiptis į Krizinio nėštumo centrą.
Miego Sutrikimai Nėštumo Metu
Nėštumas - unikali moters fiziologinė būsena, kurios metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Su nėštumu susiję veiksniai, galintys sutrikdyti miegą, yra rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas. Dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms yra nemiga (pirminė ir antrinė), neramių kojų sindromas (NKS) ir narkolepsija.
Pirminė ir antrinė nemiga
Miego trukmė dažnai trumpėja vėlesnėse nėštumo fazėse. Dažnai su trumpesne miego trukme yra siejami šie veiksniai: pirmasis nėštumas, jaunesnis ir vyresnis motinos amžius, padidėjęs kraujo spaudimas. Ilgai trunkantys miego sutrikimai nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims didina naujų ar pasikartojančių nuotaikos sutrikimų riziką, yra siejami su pailgėjusia gimdymo trukme, didesne priešlaikinio gimdymo rizika bei didina cezario pjūvio atlikimo pirmagimio besilaukiančioms nėščioms moterims tikimybę. Pirminės nemigos gydymo strategijos apima kognityvinę elgesio terapiją ir farmakologinį gydymą, o antrinės - psichinių ir (arba) medicininių sutrikimų gydymą.
Neramių Kojų Sindromas (NKS)
NKS sergantys pacientai skundžiasi nemaloniu pojūčiu, kuris kelia didžiulį norą judinti kojas. Šis noras paprastai sustiprėja naktį ir ilsintis. NKS nustatomas daugiau nei ketvirtadaliui nėščių moterų. Beveik dviem trečdaliams moterų anksčiau (iki nėštumo) šie simptomai nebuvo pasireiškę. Daugeliui moterų NKS išnyksta po gimdymo. NKS yra susijęs su dopamino metabolizmo disfunkcija centrinėje nervų sistemoje, kurią nėštumo metu gali sukelti geležies trūkumas serume (dėl padidėjusio geležies poreikio), folio rūgšties trūkumas ir hormonų, tokių kaip estradiolis, poveikis. NKS gydymo strategijos apima farmakologinį gydymą ir žinomų sukėlėjų, tokių kaip kofeinas, rūkymas ir tam tikri vaistai, pašalinimą.
Narkolepsija
Narkolepsija - tai klinikinis sindromas, kuriam būdingas mieguistumas dieną, pasireiškiantis dėl nefunkcionalaus perėjimo tarp miego stadijų, dažnai lydimas katapleksijos, hipnagoginių haliucinacijų ir miego paralyžiaus. Pastebėta, kad iki nėštumo buvusi narkolepsija neretai pablogėja pastojus. Nėščios moterys, sergančios narkolepsija, turi didesnę anemijos ir gliukozės toleravimo sutrikimo išsivystymo riziką, nors reikšmingų vidutinio naujagimių svorio ir gestacinio amžiaus pokyčių gimimo metu nėra nustatyta, tačiau ištirta, kad gimdymas gali paskatinti katapleksiją.
Miegą gerinančių vaistų skyrimas nėščiosioms
Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui. Toliau aptariami farmakologiniai preparatai ir jų poveikis perinataliniu laikotarpiu, atsižvelgiant į miego sutrikimus, kuriems jie skirti gydyti.
Pirminės ir antrinės nemigos gydymas
Benzodiazepinai. Benzodiazepinai veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
Hipnotiniai benzodiazepino receptorių agonistai. Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais. Tiesa, šie duomenys buvo nustatyti nedidelės imties tyrimuose.
Antidepresantai. Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistamininėmis savybėmis. TCA nepageidaujami reiškiniai yra sumišimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi rega, svorio priaugimas, tachikardija, širdies aritmijos, o perdozavus - mirtis. Suaugusieji paprastai gerai toleruoja mažą doksepino dozę, skiriamą nemigai gydyti. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudojasi pagrindiniais nepageidaujamais mirtazapino reiškiniais - mieguistumu, apetito ir svorio didinimu. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Dažniausiai jis yra gerai toleruojamas, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką.
Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Sisteminėje mirtazapino vartojimo nėščioms moterims apžvalgoje nustatyta, kad gali padidėti savaiminio aborto rizika, tačiau šie rezultatai galėjo būti susiję su pagrindine liga. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų.
Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai. Pastebėtas papildomas neurologinis poveikis naujagimiams - neįprasti bendrieji judesiai, tačiau šiuos rezultatus reikia vertinti itin atsargiai, nes daugelio tų pačių tyrimų metu motinoms buvo pasireiškusi ir negydoma depresija.
Antipsichoziniai vaistai. Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus. Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. In vivo atliktų tyrimų metu nustatyta, kad antipsichozinių vaistų koncentracija motinos kraujyje sumažėja trečiąjį nėštumo trimestrą.
Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. Sørensen ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta, kad nėščioms moterims, kurios vartojo ir vėliau nutraukė antipsichotinių vaistų vartojimą, padidėtų spontaninio aborto išsivystymo rizika, tačiau tai buvo susiję su negyvagimių rizikos padidėjimu (1,2 proc., palyginti su 0,6 proc.). JAV federalinė vaistų administracija 2011 metais paskelbė įspėjimą apie šią vaistų klasę dėl sukeliamų abstinencijos ir ekstrapiramidinių simptomų naujagimiams.
Melatoninas ir melatonino receptorių agonistai. Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis visų žinduolių cirkadinį ritmą. Žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso. Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi. Kai kurie rodo, kad melatoninas veikia neuroprotekciškai esant toksinų poveikiui, kiti rodo reprodukcinių hormonų sekrecijos ir cirkadinio ritmo po gimdymo sutrikimą.
Antihistamininiai vaistai. Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Khazaie ir kolegų tyrimas įvertino nemigos gydymo antihistamininiais vaistais trečiojo nėštumo trimestro metu poveikį miegui ir depresijos po gimdymo simptomams. Šiame tyrime dalyvavo 54 nėščiosios, kurioms atsitiktine tvarka buvo paskirta trazodono 50 mg/p., difenhidramino 25 mg/d. arba gydymas placebu. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilamino yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių.
Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos. 2005 metais buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo pasireiškimo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu (150 mg/d.). Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Li ir kolegų atliktame tyrimas nenustatė reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais. Kitas tyrimas nustatė galimą difenhidramino, doksilamino ir apsigimimų ryšį, tačiau buvo sukritikuotas dėl šališkumo ir santykinai mažos imties.
Vaistų vartojimo rizikos vertinimas nėštumo metu
NKS Gydymas
Dopamino agonistai. Dopamino agonistai, įskaitant pramipeksolį, ropinirolį ir rotigotiną, yra laikomi pirmojo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims ir suaugusiems pacientams. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas NKS simptomams malšinti, tais atvejais, kai simptomai pasireiškia su pertraukomis vakarais, prieš miegą, prabudus naktį arba yra susiję su specifine veikla, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu važiavimu automobiliu. Dopamino agonistai, tokie kaip bromokriptinas, kabergolinas ir pergolidas neturėtų būti naudojami NKS gydyti, nes jie siejami su širdies vožtuvų fibroze ir kitomis fibrozinėmis reakcijomis. Dažniausi dopamino agonistų nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas ir galvos svaigimas (kurie paprastai išnyksta per 10-14 dienų), rečiau - nosies užgulimas, vidurių užkietėjimas, nemiga ir kojų edema (grįžtami, nutraukus gydymą). Vartojant didesnes dozes, gali išsivystyti hipersomnija. Gydymą ribojančios nepageidaujamos reakcijos - NKS simptomų pablogėjimas anksčiau dieną, po vakarinės vaistų dozės, impulsų kontrolės sutrikimai ir kt.
Literatūros apie farmakologinį NKS gydymą nėštumo metu yra nedaug, todėl buvo suburta 9 ekspertų tarptautinė darbo grupė, kurios tikslas parengti NKS diagnozavimo ir gydymo nėštumo ir žindymo metu gaires. Ši ekspertų grupė 2015 metais pateikė perinatalinio NKS nefarmakologinio (geležies papildymo) ir farmakologinio gydymo rekomendacijas. Kaip ir kalbant apie kitus vaistus, darbo grupė reikalavo įvertinti dopamino agonistų vartojimo gydant NKS nėštumo metu rizikos ir naudos santykį. Nors yra daugiau įrodymų apie neskalsių dopamino agonistų veiksmingumą gydant NKS, palyginti su karbidopa-levodopa, tačiau daugiau saugumo duomenų yra apie karbidopa-levodopa vartojimą nėštumo metu. Registruoti 38 karbidopa-levodopos vartojimo malšinant NKS simptomus nėštumo metu atvejai ir didelės malformacijos ar kiti nepageidaujami reiškiniai nebuvo nustatyti. Dėl galimo neigiamo poveikio kaulų vystymuisi derėtų vengti levodopos ir benserazido derinio. Kadangi duomenų apie neskalsių dopamino agonistų saugumą nėštumo metu yra nedaug, ekspertų darbo grupė įvertino šiuos vaistus kaip turinčius nepakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti sprendimą. Darbo grupės rekomendacijose nurodyta vengti skalsių dopamino agonistų NKS nėštumo metu gydyti, atsižvelgiant į jų fibrozinių reakcijų potencialą.
Narkolepsijos Gydymas
Stimuliantai. Nors stimuliantai naudojami perinataliniams miego sutrikimams gydyti, tačiau jie nebuvo sistemingai ištirti. Danijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 480 moterų, nėštumo metu vartojusių metilfenidatą, modafinilą ar atomoksetiną, nustatyta dvigubai didesnė sukeltų abortų ir persileidimų rizika, tačiau rezultatus greičiausiai paveikė kitos indikacijos. Daugiacentriame perspektyviajame tyrime, kuriame dalyvavo 382 moterys, vartojusios meti...
