Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kurio metu jos organizme vyksta daugybė pokyčių, lemiančių padidėjusį maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų poreikį. Nuo tinkamos mitybos ir pakankamo vitaminų kiekio labai priklauso ne tik motinos, bet ir besivystančio vaisiaus sveikata. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie vitaminai ir vaistai yra saugūs bei rekomenduojami nėštumo metu, o ko reikėtų vengti.
Mitybos svarba nėštumo metu
Besilaukiančios moters mityba turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Ypač svarbios žalios daržovės, kuriose gausu folio rūgšties, būtinos normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti pakankamai baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega-3 riebalų rūgščių šaltinis), pieno produktų (kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti paruoštas be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
Nėštumo metu negalima laikytis drastiškų dietų ar riboti suvartojamo maisto kiekio. Per mažas maisto medžiagų kiekis gali sutrikdyti vaisiaus raidą, o per didelis - lemti per didelį svorio priaugimą ir didinti nėštumo bei gimdymo komplikacijų riziką. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame - apie 340 kcal daugiau, o trečiame - apie 450 kcal daugiau nei antrame.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių, geriausia - paprasto vandens. Apskaičiuojant reikalingą skysčių kiekį, galima vadovautis taisykle: 10 ml skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys gali kaupti sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų ir pašteto, nes juose itin daug vitamino A, kurio perteklius gali būti kenksmingas vaisiui.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų viršyti 200 mg. Tokį kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Didelis kofeino kiekis gali padidinti persileidimo riziką ir trukdyti organizmui pasisavinti geležį.
Būtiniausi vitaminai nėštumo metu
Nėštumo metu padidėja daugelio vitaminų ir mikroelementų poreikis. Kai kurie iš jų yra ypač svarbūs:
Folio rūgštis (vitaminas B9)
Folio rūgštis yra vienas svarbiausių elementų nėštumo metu. Ji dalyvauja DNR ir RNR biosintezėje, homocisteino apykaitoje. Jos trūkumas susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos, nervinio vamzdelio defektų, sulėtėjusio vaisiaus augimo, mažo gimimo svorio rizika. Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl spartaus ląstelių dalijimosi ir vaisiaus augimo. Rekomenduojama folio rūgšties vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti bent iki antrojo trimestro pabaigos. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 µg folio rūgšties.
Didelės folio rūgšties dozės (1000-5000 µg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą ar vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Natūralūs folio rūgšties šaltiniai: lapinės daržovės, avokadai, pomidorai, lęšiai, burokėliai, apelsinai, petražolės, pupos, kviečių sėlenos, kepenėlės.
Vitaminas C
Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą. Jo trūkumas gali neigiamai atsiliepti vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Per didelės vitamino C dozės (daugiau kaip 1 000 mg) gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį. Teratogeninis vitamino C pertekliaus poveikis vaisiui nebuvo nustatytas.
Geriausia vitamino C gauti iš natūralių šaltinių: daržovių ir vaisių (brokoliai, braškės, pomidorai, citrusiniai vaisiai). Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų, bet ne tablečių.
Vitaminas D
Šio vitamino nėščiosioms dažnai trūksta. Dėl vitamino D trūkumo gali sutrikti kalcio ir fosforo apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės riziką. Nėščiosioms rekomenduojama paros kalcio norma yra 1 200 mg. Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą, o apie 20 proc. - su maistu (jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene, žuvų taukuose). Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Lietuva priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl net ir vasarą gali būti sunku gauti pakankamai šio vitamino. Moterys, kurios retai būna saulėje, vartoja mažai šio vitamino turinčių produktų, turėtų papildyti mitybą geriamaisiais preparatais.
Vitaminas A
Šis vitaminas svarbus, nes pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio - didelės dozės (>10 000 TV) susijusios su vaisiaus apsigimimais. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis, nes jo sunkiau perdozuoti.
Natūralūs vitamino A šaltiniai: žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, oranžinės spalvos daržovės (morkos, batatai).
Vitaminas E
Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas yra stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Jo trūkumas gali sukelti persileidimus. Papildų gali prireikti, jei mityboje trūksta lapinių daržovių, augalinių aliejų, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų, kiaušinių, sviesto, riešutų.
DHA (Dokozaheksanoeno rūgštis)
Ši omega-3 riebalų rūgštis ypač svarbi vaisiaus smegenų žievės formavimuisi. Tinkamos DHA dozės (500 mg) nėštumo metu sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, padeda pasiekti normalų naujagimio svorį ir skatina vėlesnį normalų vaiko vystymąsi. Pakankamas DHA kiekis taip pat mažina pogimdyminės depresijos riziką. Gydytojas gali padidinti DHA dozę iki 1000 mg, jei yra priešlaikinio gimdymo rizika.
Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai: riebios jūrinės žuvys.
Vitaminas K
Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti vitamino K trūkumą. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat svarbu vartoti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų.
Kalcis
Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Kalcis būtinas vaisiaus kaulų vystymuisi ir palaiko motinos skeleto funkciją. Jo trūkumas gali padidinti preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Lengvai pasisavinamo kalcio gausu pieno produktuose: piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje. Jos reikia pakankamai vaisiaus kraujotakai ir deguonies pernašai užtikrinti. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei, kartais - profilaktiškai. Kadangi geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, rekomenduojama vartoti vitamino C turinčių produktų. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, todėl jų nepatariama gerti kartu su maistu.
Magnis
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, magnio preparatų vartoti nepatariama.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbu atsakingai vartoti vaistus, nes kai kurie iš jų gali pakenkti tiek motinai, tiek besivystančiam kūdikiui. Visada būtina pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus, net ir tuos, kurie parduodami be recepto.
Vaistai skirstomi į kategorijas pagal jų saugumą nėštumo metu:
- A, B - palyginti saugūs.
- C - kiek rizikingi.
- D - vartoti nerekomenduojama.
- X - kontraindikuotina nėštumo metu.
Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus.
Skausmo malšinimas
Nėščios moterys dažnai kenčia nuo galvos ir nugaros skausmų. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas) gali padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Tyrimai parodė, kad vartojusios šiuos vaistus moterys dažniau patyrė komplikacijų, dėl kurių kūdikis galėjo turėti mažą gimimo svorį, apsigimti arba gimti per anksti. Jei ką nors skauda, medikai pataria aspiriną keisti paracetamoliu (tailenoliu), kuris laikomas saugiu nėštumo metu.
Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį trimestrą, nes jis gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui.
Aspirinas taip pat kelia persileidimo ir kraujavimo pavojų. Nimesulidas gali sukelti inkstų funkcijos anomalijas ir vaisiaus vandenų sumažėjimą.
Antibiotikai
Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, tačiau pirmąjį trimestrą jų geriau vengti, nes jie gali padidinti persileidimo tikimybę. Laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei pati infekcija.
Kiti vaistai
Nėščioms moterims patariama vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Jei nėštumo metu būtina tęsti gydymą dėl gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.), tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje.
Izotretinoinas (naudojamas spuogams gydyti) sukelia persileidimą ir kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo.
Natrio valproatas ir valpro rūgštis (epilepsijai ir manijai gydyti) taip pat sukelia kūdikio apsigimimus.
Kodeinas ir klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus.
Jei nėštumo metu kyla problemų, susijusių su individualiomis jūsų organizmo savybėmis, visų pirma pasiteiraukite gydytojo, kaip geriausia jas įveikti. Tyrimais nustatyta, kad nėštumo metu pavartojus populiarių migdomųjų vaistų, jų pėdsakų aptinkama virkštelėje, o tai gali būti pavojinga kūdikio sveikatai.
Nėštumo rizikos klasifikacijų paaiškinimas: saugus vaistų vartojimas nėštumo metu | Vaistų apžvalga
Žalingų įpročių atsisakymas
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), vystymosi defektus. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus apsigimimus ar net žūtį, naujagimio raidos atsilikimą.
Fizinė veikla ir kelionės nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas. Tinka vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu vengti per didelio fizinio krūvio, karštų ir drėgnų sąlygų, pratimų gulint ant nugaros po 16 nėštumo savaičių. Prieš užsiimant fizine veikla, būtina pasitarti su gydytoju.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antroje nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas gydytoją. Ilgi skrydžiai gali didinti giliųjų kojų venų trombozės riziką, kurią galima sumažinti dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir mankštinant kojas.
Saulė, pirtis, baseinas ir miegas
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių kaitriausiomis valandomis. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose, nes aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką. Plaukioti baseine galima, tai labai naudingas užsiėmimas, tačiau plaukimo trukmė neturėtų viršyti 45 minučių.
Sutrikęs miegas yra dažnas nėščiųjų nusiskundimas. Miegą gali trikdyti dažnas šlapinimasis, pykinimas, nugaros skausmai, diskomfortas pilve, kojų mėšlungis, rėmuo. Norint pagerinti miego kokybę, svarbu laikytis režimo, prieš miegą pasivaikščioti gryname ore, vengti stimuliuojančių veiklų.
Apibendrinant, tinkama mityba, pakankamas vitaminų ir mikroelementų vartojimas, atsakingas vaistų naudojimas ir sveikas gyvenimo būdas yra pamatiniai veiksniai užtikrinant sėkmingą nėštumą ir sveiko kūdikio gimimą.
