Kaip įveikti alergiją saulei nėštumo metu: svarbiausi simptomai ir efektyvūs sprendimai

Daugelis mėgsta mėgautis saulės spinduliais. Jie ne tik maloniai šildo, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą bei savijautą. Visgi kartu saulės spinduliai gali sukelti ir įvairių odos problemų. Viena iš jų - saulės alergija, o tiksliau fotodermatozės. Dažnai jos prasideda netikėtai ir sukelia tokius simptomus kaip odos bėrimas, paraudimas, paburkimas, pleiskanojimas bei niežėjimas. Jokiu būdu nereikėtų ignoruoti šių simptomų, kadangi negydomos fotodermatozės gali pažeisti akių vokus, lūpas, veido, kūno ir galvos odą, nagus.

Fotodermatozės - odos ligos, kurias sukelia arba provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Iš viso išskiriama net iki 30 skirtingų fotodermatozių tipų. Polimorfinė šviesos dermatozė, kuri įprastai vadinama tiesiog alergija saulei, yra viena labiausiai paplitusių idiopatinių fotodermatozių. Dažniausi tokios saulės alergijos požymiai yra paraudusi oda, niežtintys spuogai ir pūlingos pūslės. Jie pasireiškia per kelias valandas, o kartais net per kelias dienas po ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Dažniausiai paveikiamos kūno vietos yra veidas, kaklas, dekoltė ir rankos.

Saulės dilgėlinė laikoma tikrąja alergija saulei, kadangi veikiant UV spinduliams, odoje vyksta daugybė imuninių reakcijų. Tai reta ir ūmi fotodermatozė. Po saulės poveikio oda greitai parausta, pradeda niežėti, atsiranda nudilginimą panašus bėrimas. Sunkiais atvejais, kuomet paveikiamas didelis odos plotas, gali išsivystyti anafilaksinis šokas. Saulės alergijos požymiai ryškiausi tose kūno vietose, kurias veikia UV spinduliai. Tačiau jie gali atsirasti ir drabužiais uždengtose kūno vietose, kadangi UVA spinduliai gali paveikti ir per rūbus.

Fototoksinė reakcija - išorinių priežasčių sukelta fotodermatozė, kurią sustiprina tam tikri geriami vaistai arba kosmetikos gamyboje naudojamos cheminės medžiagos. Kai pasireiškia tokia alergija nuo saulės, simptomai būna panašūs į tuos, kurie atsiranda nudegus saulėje: odos skausmas, paraudimas, uždegimas. Kitaip nei nudegimas saulėje, fototoksinė reakcija gali išsivystyti tik pavartojus tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų arba ant odos naudojant tam tikrus tepalus, parfumeriją. Kai kurios daržovės ir vaisiai (petražolės, salierai, žalioji citrina) gamina tam tikrus organinius junginius, vadinamus furokumarinais. Dėl toksiškų savybių jie veikia kaip apsaugos priemonė prieš augalėdžius. Sąlyčio su tokiomis medžiagomis metu žmogaus oda tampa jautresnė UV spindulių poveikiui.

Fotoalerginis dermatitas, arba fotoalerginė reakcija, yra ląstelinis imuninis atsakas prieš ant odos patekusius saulės spindulių aktyvuotus junginius. Fotoalerginių reakcijų metu pasireiškia tokie simptomai kaip odos paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas. Kartais atsiranda pūslelės arba į dilgėlinę panašios dėmelės. Fotoalerginis dermatitas pasireiškia tik tuomet, kai žmogus paveikiamas UV spindulių, dažniausiai po 24-72 val.

Alergija saulės spinduliams gali pasireikšti ir vaikams. Todėl visus kūdikius ir mažus vaikus bent iki 2 metų amžiaus reikėtų saugoti nuo saulės spindulių pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kol jų oda pripras prie saulės ir pamažu įdegs. Labai svarbu, kad vaikučių neveiktų tiesioginiai saulės spinduliai. Karštomis ir saulėtomis dienomis patartina mažylius rengti plonais drabužiais su laisvesnėmis ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis. Jeigu vaikas nėra alergiškas saulei, antroje vasaros pusėje jį jau galima rengti drabužėliais trumpomis rankovėmis. Saulės alergija vaikams pasireiškia tokiais pat požymiais kaip ir suaugusiesiems. Pastebėjus, kad pabuvus saulėje mažylio oda pradeda rausti, reikėtų ją tepti apsauginiais kremais.

Jeigu pabuvus saulėje Jums ar Jūsų vaikams pasireiškia nemalonūs simptomai, kreipkitės pagalbos. Nustatyti, ar tai tikrai alergija nuo saulės, padeda alergologiniai tyrimai ir alergenų programos. Reikiamus testus parenka individualų atvejį įvertinęs alergologas. Odos alergija saulei neišnyksta savaime ir daugeliu atveju ji trunka visą gyvenimą.

Atvejais, kuomet pasireiškia alergija nuo saulės, gydymas gali būti skirtingas. Kartais užtenka tik vietinio gydymo, pavyzdžiui, tepalo, odos drėkinimo priemonių ar kremo su kortikosteroidais. Tačiau kitais atvejais reikia geriamų vaistų. Siekiant sušvelninti nemalonius saulės alergijos simptomus, skiriami vietiškai naudojami arba sisteminiai imuninę sistemą slopinantys preparatai. Sumažinti niežulį padeda antihistamininiai vaistai. Jei juntamas skausmas, gali būti skiriami vaistai jam malšinti.

Alergija saulei nėštumo metu

Sergant alergija, imuninė sistema neveikia taip, kaip turėtų. Dabar ekspertai jau žino daugiau, kaip mityba nėštumo metu gali paveikti besiformuojančią vaiko imuninę sistemą. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu laikytis negriežtos dietos ir neriboti mitybos, valgyti produktus, turinčius omega 3, vitamino D ir maistą, padedantį formuoti įvairią žarnyno mikrobiotą. Nėštumo metu, jei pati nesate alergiška, svarbu valgyti ir riešutų, ir žuvies, ir kiaušinių. Pasirūpinkite, kad nėštumo metu jūsų maisto racione būtų ilgosios grandinės polinesočiosios omega 3 dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir eikozapentaeno rūgšties (EPE) - valgykite riebią žuvį, tokią kaip atlantinę skumbrę ir lašišą, kuriose šių rūgščių gausu. Stenkitės nėštumo metu ir maitindamos krūtimi suvalgyti jų po 2-3 porcijas per savaitę. Tai kūdikiui gali padėti apsisaugoti nuo egzemos ankstyvuoju gyvenimo etapu. Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali būti susijęs su didesniu sergamumu alergijomis. Nėra lengva gauti reikiamą vitamino D kiekį iš natūralių šaltinių - šio vitamino yra tik keliuose maisto produktuose. Jis daugiausia susidaro veikiant saulės šviesai. Rūpinantis sveika žarnyno mikrobiota, sustiprinama ir imuninė sistema. Taip pat svarbūs ir prebiotikai, jie - tarsi probiotikų maistas, padedantis gerosioms bakterijoms augti ir apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų.

Kamuojant alergijai norisi kuo greičiau pradėti gerti vaistus, sušvelninančius nemalonius simptomus. Tačiau jei esate nėščia, viskas nebe taip paprasta: ne tik būtina skaityti vaistų informacinius lapelius ir domėtis, ar jie yra saugūs vartoti nėščiosioms, bet kaskart patariama pasitarti ir su gydytoju. Oksimetazolinas (vaistą galima vartoti tik trumpą laiką, t. y. Stenkitės vengti bet kokių vaistų, kurie nėra būtini, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Viena iš vengtinų medžiagų yra dekongestantas pseudoefedrinas. Vartojant jį pirmąjį nėštumo trimestrą gali pasitaikyti tam tikrų apsigimimų.

Jausti alergijos simptomus - itin nemalonu, tačiau ji nedaro neigiamo poveikio nėštumui. Daugelis simptomų paaštrėja dėl dažnesnio gleivinių, pavyzdžiui, nosies kanalų, uždegimo. Skalaukite nosies sinusus irigatoriumi ar kitais specialiais prietaisais (pvz., neti puodu). Maudynės po dušu.

Kaip apsisaugoti ir ką daryti?

Siekiant išvengti žalingo UV spindulių poveikio, patariama riboti buvimą saulėje, ypač, kai ji aktyviausia (10-15 val.). Labai svarbu vengti staigaus, intensyvaus ir gausaus saulės spindulių poveikio. Laiką, praleidžiamą lauke, reikėtų didinti palaipsniui, kad oda priprastų prie saulės. Pradėti rekomenduojama nuo 15-20 min. Taip pat reikėtų nepamiršti dėvėti akinius nuo saulės ir nuo jos apsaugančius drabužius. Patariama naudoti plataus spektro apsauginius kremus (apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažesnis nei 30, o dar geriau SPF 50+.

Nesvarbu, Jums pasireiškė alergija saulei ant veido ar kitos kūno vietos, neignoruokite nemalonių simptomų. Apsilankykite klinikoje „Antėja“ ir atlikite reikiamus alergologinius tyrimus.

Jei nuo saulės atsiranda bėrimas, reikalingas gydymas. Šio tipo alergija neišnyksta savaime, o negydoma ir nestebima gali paūmėti, tad vizitas pas dermatologą neišvengiamas. Jei alergija atsirado dėl fototoksinių ar fotoalerginę reakciją sukeliančių veiksnių, būtina kuo skubiau pašalinti alerginį poveikį turintį veiksnį. Gydymui taip pat yra naudojama fotochemoterapija, t. y. odos švitinimas atitinkamo ilgio bangomis. Visais atvejais, dėl gydymo būtina pasikonsultuoti su dermatologu.

Be to, bėrimų išvengti gali padėti reguliarus maisto papildų su beta karotenu vartojimas.

Naminiai gydymo būdai

Alergija saulei turi būti gydoma stebint gydytojui dermatologui, tačiau jei tenka laukti vizito, o simptomai stiprėja, galite pasinaudoti keliais naminiais gydymo būdais.

Kremas su cinku - turi džiovinantį poveikį pakitusiai vietai;
Preparatai po deginimosi - verta naudoti tada, kai lupasi oda, nes jie pasižymi drėkinamuoju poveikiu;
Kalcis - pasižymi raminamuoju poveikiu;
Kremas su UVA ir UVB filtrais (geriausia su bent 25 SPF filtru) - reikėtų naudoti prevenciškai, jei esate šviesaus gymio arba anksčiau pastebėjote alergijos simptomų;
Beta karotenas ir selenas - turi būti vartojami bent dvi savaites, ypač jei žinote, kad artimiausiu metu patirsite stiprų kaitrios saulės poveikį.

Nereceptiniai vaistai

Daug žmonių nežino, kuo teptis esant padidėjusiam jautrumui saulei. Pirmiausia patartina atvėsinti kūną specialiomis kosmetikos priemonėmis, kurias rekomenduojama naudoti po deginimosi. Jų sudėtyje yra drėkinamųjų ir padidėjusio jautrumo saulei simptomus malšinančių medžiagų, pavyzdžiui, alavijų.

Kitus varginančius alergijos simptomus, tokius kaip sloga, ašarojimas ar bėrimas, gali padėti įveikti tablečių pavidalo vaistai su bilastinu, pasižyminčiu antihistamininiu poveikiu, slopinančiu pūslių susidarymą ir sumažinančiu odos paraudimą.

Galima ne tik naudotis specialiomis kosmetikos priemonėmis, bet ir vartoti išbandytus nereceptinius vaistus, t. y. antihistamininius vaistus. Žinoma būtina nepamiršti dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Pasireiškus bėrimui ar dilgėlinei, taip pat rekomenduojama gerti kalcį. Be to, gali pagelbėti atkuriamosios ir raminamosios putos, kurių sudėtyje yra pantenolio.

Alergija saulei sukelia panašų odos dirginimą kaip ir kitos sąlygos. Susimąstote, ar nesate alergiški saulei? Ar jums, vasarą pamiršus pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės, atsiranda odos bėrimų? Verta pagalvoti, ar tai nėra padidėjęs jautrumas saulei.

Geriausias būdas jos išvengti - susilaikyti nuo sąlyčio su UV spinduliais. Su šia alergija galima gyventi, naudojantis tinkamomis apsaugos priemonėmis ir konsultuojantis su dermatologu.

Alergijos saulei priežastys gali būti kelios, jų simptomai skiriasi.

Idiopatinės fotodermatozės simptomai dažniausiai pasireiškia pirmomis ypač saulėtomis dienomis, kai po žiemos laikotarpio mūsų kūnas nesukaupė pakankamo melanino kiekio.

Fototoksinę reakciją dažniausiai sukelia kosmetikos priemonės (pavyzdžiui, kvepalai, purškiamieji dezodorantai), vaistai (pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, kontraceptikai, vaistai nuo skausmo) ir žolelės (pavyzdžiui, jonažolės). Deja, tokia alerginė reakcija gali pasireikšti kiekvienam, jei pernelyg didelis spindulių kiekis reaguos su atitinkamomis medžiagomis.

Fotoalerginės reakcijos atveju reaguoja imuninė sistema, veikiama fotohapteno arba UV spinduliuotės. Deja, tačiau ji „įsimena“, kaip veikia jautrinančios medžiagos ir sukelia apsauginę reakciją bet kokio vėlesnio sąlyčio atveju. Fotoalerginę reakciją sukeliančios medžiagos yra šios: kai kurie vaistai (sulfonamidai); augalinės medžiagos (pavyzdžiui, česnakų sudėtyje esantis dialildisulfidas); kvapiosios medžiagos (ambros muskusas).

Dėmesio: saulės sukelta dilgėlinė dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems baltme, raudonąja vilklige, porfirija ir turintiems šviesią (I, II ir III fototipų) odą. Didesnę riziką susirgti alergija saulei taip pat turi ir tie, kurių šeima - ypač tėvai - susidūrė su panašios alergijos atvejais.

Alergijos saulei simptomai stiprėja ypač tada, kai odą veikia UV spinduliai, t. y. kuo daugiau yra šviesos ir kuo ilgiau joje esate, tuo stipriau jie pasireikš. Atsiranda dilbio, pečių, kaklo, dekoltė, pėdų, rečiausiai - veido odos pakitimų.

Fotodermatozės simptomai atsiranda jau per kelias minutes po sąlyčio su UV spinduliais tik saulei atidengtose vietose. Pirmiausia yra matomos pūslės: mažos, raudonos, niežtinčios.

Saulės dilgėlinė
Bėrimas nuo šviesos
Vakcininė hidroa
Vasarinis niežulys
Jaunimui būdingas bėrimas, pasireiškiantis pavasarį

Simptomai atsiranda laikotarpiu, trunkančiu nuo kelių minučių iki kelių valandų po sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga ir saule tik tose vietose, kurias paliečia UV spinduliai. Reakcija yra laikina ir laikui bėgant išnyksta savaime.

Eritema
Patinimas
Pūslės
Deginimas
Niežulys

Fotoalerginės reakcijos simptomai vadinami fotoalergine kontaktine egzema. Atsiranda per 24-28 valandas po sąlyčio su saule iš pradžių nedidelėje srityje, vėliau išplinta visoje UV spindulių veikiamoje vietoje.