Dermatitas, ypač kūdikiams, yra dažna ir sudėtinga problema, reikalaujanti kruopščios priežiūros ir tinkamo gydymo. Tarp įvairių dermatito formų, sauskelnių dermatitas ir atopinis dermatitas yra labiausiai paplitę kūdikiams. Šie susirgimai gali sukelti didelį diskomfortą mažyliui ir nerimą tėvams.
Sauskelnių Dermatitas ir Iššutimai
Sauskelnių dermatitas yra vienas didžiausių ir nemaloniausių iššūkių, su kuriuo susiduria tėvai, auginantys mažylius. Teigiama, kad net 65 % kūdikių yra pajutę sauskelnių dermatito keliamus simptomus. Dažniausiai sauskelnių dermatitu suserga kūdikiai iki 9-12 mėnesių, tačiau fiksuojama, kad ši liga gali pasireikšti ir iki dvejų metų. Įdomu tai, jog vienodai serga ir mergaitės, ir berniukai. Paprastai bėrimai būna arba lengvi, arba vidutinio sunkumo. Dažniausiai sauskelnių dermatitas yra kontaktinio dermatito forma, o tai reiškia, kad odos uždegiminis procesas prasideda nuo sąveikos su tam tikra medžiaga. Sauskelnių dermatito atveju šlapimas ir išmatos sudirgina odą.
Jei sauskelnių dermatitas negydomas, pažeistoje odos vietoje gali atsirasti Candida infekcija - kitaip vadinama mielių infekcija sauskelnių srityje. Taip pat gali pasireikšti Seborėja - lėtinė uždegiminė liga, kurios priežastys vis dar nežinomos. Bet kuriam naujagimiui ar kūdikiui gali pasireikšti sauskelnių dermatito požymiai. Visų pirma, medicinos specialistai rekomenduoja nedelsti ir rinktis efektyvias ir kokybiškas priemones. Pavyzdžiui, Dermolivo putos - švelnios, odą apsaugančios putos kūdikiams nuo iššutimų, kurios sukuria barjerą, minkština, ramina, sutraukia, pasižymi prieš raudonį veikiančiu efektu. Svarbu tai, jog šios putos nesausina odos, nors sudėtyje yra cinko.
Atopinis Dermatitas
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems. Tai viena iš dažniausių vaikų odos ligų, kuriai būdingas sausumas, niežėjimas ir pasikartojančios odos pažeidimo (egzeminės) stadijos. Manoma, kad ją lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Jei šeimoje yra narių, kurie serga atopiniu dermatitu, astma ar alergijomis - rizika susirgti šia liga padidėja. Genetiniai odos barjero sutrikimai, pvz., filagrino geno mutacijos, gali sumažinti odos gebėjimą apsaugoti nuo drėgmės praradimo ir išorinių alergenų.
Sergant atopiniu dermatitu, oda tampa sausa, pleiskanoja, patinsta, parausta, atsiranda bėrimų, vargina niežulys, skausmas. Tai sukelia didelį diskomfortą mažyliui, o tėvams - daug rūpesčių. Blogėja ne tik sergančio vaikelio odos būklė, bet ir visos šeimos gyvenimo kokybė, nes ligoniukas būna irzlus, neramus, prastai miega. Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad kas penktas vaikas serga atopiniu dermatitu. Gera žinia, kad net 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus.
Atopininio Dermatito Priežastys ir Provokuojantys Veiksniai
Tikslios atopinio dermatito priežastys iki šiol nėra žinamos, manoma, kad ji gali būti paveldima, susijusi su imuninės sistemos sutrikimais, susilpnėjusiu epidermio barjeru. Išprovokuoti šią ligą ar jos paūmėjimą gali stresas, temperatūros pokyčiai, alergijos, naudojama kosmetika, maistas, įvairūs kiti aplinkos faktoriai. Genetiniai odos barjero sutrikimai, tokie kaip filagrino geno mutacijos, lemia odos sausumą ir didina pralaidumą alergenams. Be to, genai gali paveikti ir imuninės sistemos reakcijas, taip padidindami jautrumą aplinkos dirgikliams.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša, tabako dūmai, dulkių erkės, gyvūnų pleiskanos, šiurkštūs cheminiai valikliai, taip pat maistas (ypač pieno produktai, kiaušiniai, riešutai, soja, žuvis, šokoladas, citrusiniai vaisiai) gali sukelti alergines reakcijas ir pabloginti atopinio dermatito simptomus, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Taip pat klimatas, ypač staigūs temperatūros pokyčiai ir maža oro drėgm, gali dar labiau pabloginti odos būklę. Kūdikiai linkę nusikasyti niežinčias vietas iki žaizdų, vėliau ant jų susiformuoja šašai, o ilgainiui oda sustorėja, sušiurkštėja.
Atopininio Dermatito Simptomai ir Eiga
Atopinis dermatitas, dar vadinamas egzema, yra lėtinė odos liga, kuri pasireiškia nuolatiniu niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais. Pagrindinis bruožas yra odos sausumas ir stiprus niežėjimas. Oda tampa šiurkšti, šerpetoja ir gali atsirasti pleiskanų. Niežėjimas gali būti labai intensyvus, ypač naktį, o tai gali sutrikdyti miegą ir pabloginti gyvenimo kokybę. Tai net sukelia vadinamą „niežėjimo-kasymosi ciklą” - odai niežint, žmogus ją kaso, o kasymasis dar labiau pažeidžia odą, vis sukeldamas dar didesnį niežėjimą.
Paraudimas yra uždegiminės reakcijos požymis ir dažniausiai pasireiškia aktyvios atopinio dermatito fazės metu, kai oda stipriai uždegama. Uždegimas gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai kenčia nuo kitokių zonų bėrimo lyginant su suaugusiais. Dažniausiai apibertas veidas (ypač skruostai), kaklas, galvos oda, alkūnės, riešai ir keliai. Paraudusi oda dažnai būna skausminga ir jautri. Uždegimas sukelia odos paburkimą, o tai apsunkina normalų odos atsinaujinimą. Atopininio dermatito metu gali atsirasti įvairių bėrimų. Jų pobūdis gali keistis priklausomai nuo ligos stadijos ar paciento amžiaus. Plokšti, paraudę odos lopai, kurie gali pleiskanoti. Pažeistos vietos gali šlapiuoti, ypač jei yra antrinė infekcija. Ilgalaikis ir nuolatinis kasymasis dėl niežėjimo gali sukelti odos sustorėjimą, t.y. procesą vadinamą lichenifikacija.
Gydymas ir Priežiūra
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl labai svarbu jai nuolatos skirti dėmesį: sumažinti niežėjimą, nuraminti odos paraudimą, atkurti odos apsauginį barjerą. Bene svarbiausia palaikyti tinkamą drėgmės balansą. Sergančiųjų atopiniu dermatitu odos barjerinė funkcija yra sutrikusi ne tik bėrimų vietose, bet ir simptomų nepažeistose zonose. Kūdikis pats tuo nepasirūpins, todėl ši nelengva užduotis tenka tėvams ar kitiems jį prižiūrintiems asmenims.
Pirmasis žingsnis rūpinantis atopinio dermatito pažeista oda yra specialių preparatų, vadinamų emolientais, naudojimas. Sergant atopiniu dermatitu, vietos, kurios yra išbertos, turėtų būti tepamos emolientu keletą kartų per dieną. Svarbu, kad būtų tepama viso kūno oda, nes turint polinkį į atopinį dermatitą, odos struktūra nėra pažeista tik vienoje vietoje, be to, pažeidimai ne visuomet matomi. Emolientas ne tik intensyviai drėkina, bet kartu ir maitina, minkština odą, mažina jos jautrumą, slopina niežėjimą, sudaro lipidinį barjerą, kuris saugo nuo vandens išgaravimo.
Gydytojai alergologai atlieka alerginius tyrimus ir nustato, kam vaikas yra alergiškas. Juos reikėtų kas pusę metų pakartoti. Lietuvoje dažniausiai kūdikiams alerginį atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai. Maitinanti mama taip pat turėtų nevalgyti tų produktų, kuriems yra alergiškas jos vaikas. Gydytojas, įvertinęs vaiko odos būklę, gali skirti papildomą medikamentinį gydymą.
Jeigu nesiimama priemonių, gydymas yra neefektyvus arba suaugusieji praranda kantrybę ir nesugeba tinkamai prižiūrėti probleminių kūno zonų, mažieji atsiduria tarsi užburtame rate. Jeigu nesiimama priemonių, gydymas yra neefektyvus arba suaugusieji praranda kantrybę ir nesugeba tinkamai prižiūrėti probleminių kūno zonų, mažieji atsiduria tarsi užburtame rate.
Vaistų ir Preparatų Naudojimas
Gydymui skiriami vietiniai priešuždegiminiai preparatai, tokie kaip vietiniai gliukokortikosteroidai (VGKS) ir vietiniai kalcineurino inhibitoriai (VKNI). Vietiniai kortikosteroidai yra efektyvūs gydant uždegimą ir niežulį, ypač atopinio dermatito paūmėjimo fazėje. Kortikosteroidai skiriami atsižvelgiant į atopinio dermatito sunkumą ir pažeistos vietos jautrumą. Pavyzdžiui, silpnesnio poveikio preparatai naudojami veidui ar kūdikiams, o stipresnio - rankoms, kojoms ar kitiems stipriau paveiktiems plotams. Kalcineurino inhibitoriai (pvz., takrolimuzas ir pimekrolimuzas) yra alternatyva kortikosteroidams, ypač ilgalaikiam naudojimui. Dažniausiai naudojami jautriose vietose, tokiose kaip veidas, kaklas, vokai ir lytinių organų sritis.
Antihistamininiai vaistai dažniausiai skiriami siekiant sumažinti niežėjimą. Dažniausiai naudojami naktį, kad pagerintų miego kokybę. Fototerapija naudojama sunkesniais atopinio dermatito atvejais, kai vietiniai vaistai neefektyvūs arba jų negalima ilgai naudoti.
Jei minėtų priemonių nepakanka, gali būti skiriami tepami ir geriami priešuždegiminiai, antihistamininiai preparatai, kurie padeda efektyviai kontroliuoti ligą. Medikamentinį gydymą rekomenduojama derinti su fototerapija. Fototerapija - tai ultravioletinių B spindulių siauro spektro procedūros, kurios gali būti atlie
Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdinga lėtinė pasikartojanti eiga, odos niežulys ir teigiama šeiminė atopinių ligų (AD, alerginio rinito, alerginės astmos) anamnezė. Tai viena dažniausių neužkrečiamųjų odos ligų, kuria serga apie 20 proc. vaikų. Bazinė terapija apima odos sausumo mažinimą ir odos barjerinės funkcijos atkūrimą. Ilgalaikis emolientų naudojimas sumažina su AD susijusį odos sausumą, pagerina lengvą ir vidutinio sunkumo AD, sumažina vietinių gliukokortikosteroidų poreikį, slopina niežulį. Tinkamas odos drėkinimas užtikrinamas naudojant emolientus ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ir iš karto po kiekvieno prausimosi.
Yra specialių preparatų, skirtų gydyti lengvo ar vidutinio sunkumo atopinės egzemos simptomus kūdikiams ir vaikams, tokius kaip niežulys, paraudimas ir sudirgusi oda. Unikali formulė palaiko odos atkuriamąjį mechanizmą, skirtą sustiprinti ir atkurti odos barjerą, nuramina sudirgusią odą ir papildo drėgmės lygį. Lengvai įsigeria, neriebus. Tokie kremai neturi steroidų, parabenų, dirbtinių dažiklių ar kvapų.
Odos drėkinimas sergant atopiniu dermatitu
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Jeigu nesiimama priemonių, gydymas yra neefektyvus arba suaugusieji praranda kantrybę ir nesugeba tinkamai prižiūrėti probleminių kūdikių odos zonų, svarbu kreiptis į gydytoją. Jei minėtų priemonių nepakanka, gali būti skiriami papildomi medikamentiniai gydymai. Jeigu simptomai nepagerėja po 4 gydymo savaičių, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jei įtariama virusinė infekcija, pvz., Herpes simplex virusinė infekcija, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Sergant atopiniu dermatitu labai svarbu nuolat drėkinti odą bei atkurti jos natūralų apsauginį barjerą. Vaistus tepti prieš drėkinamąjį kremą. Jei gydytojas paskyrė vaistų (tepalų), tepti juos taip, kaip nurodė. Gausiai ištepti kūną drėkinančiu kremu. Po maudynių iškart (ne vėliau nei 3 min. po prausimosi) patepti drėkinamuoju kremu (emolientu). Tačiau kuomet tvyro dideli karščiai, gausiai prakaituojama, egzema gali paūmėti, ypač linkių srityse. Gydytojas, įvertinęs vaiko odos būklę, gali skirti papildomą medikamentinį gydymą.
Atopinis dermatitas yra dažna odos liga, su kuria susiduria įvairių specialybių gydytojai. Pagrindinis lengvo ir vidutinio sunkumo AD gydymas yra vietiniai preparatai (VGKS ir VKNI) kartu su gausiu ir dažnu emolientų naudojimu. Reikėtų nepamiršti ir galimų antrinių bakterinių, virusinių ir grybelinių odos infekcijų, kurios gali pabloginti paciento būklę ir pasunkinti gydymą.
