Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių sveikatos iššūkių. Skausmas, karščiavimas ar kitos ligos gali sukelti diskomfortą, verčiant ieškoti vaistų palengvėjimui. Tačiau svarbu suprasti, kad nėštumo metu vaistų vartojimas reikalauja ypatingo atsargumo, nes jie gali turėti įtakos ne tik būsimai mamai, bet ir besivystančiam vaisiui.
Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kiti poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus.
Kai moterys yra nėščios, tai yra gražiausias laikas jų gyvenime. Tačiau moterys gali patirti skausmus. Tik žmogaus prigimtis yra imtis skausmą malšinančių vaistų, kad sumažintų diskomfortą. Skirtingai nei įprastai, nėštumo metu vaistų pasirinkimas yra itin svarbus, nes net paprasti nereceptiniai vaistai gali kelti pavojų.
Kodėl svarbu atsargiai rinktis vaistus nėštumo metu?
Nėštumo metu vaistai gali:
- patekti per placentą į vaisių.
- paveikti vaisiaus vystymąsi.
- sukelti komplikacijų nėštumo eigai.
Dėl šios priežasties net paprasti nereceptiniai vaistai turi būti vartojami atsargiai. Daugelio vaistų poveikis nėščiajai ir vaisiui nėra ištirtas, kadangi klinikiniai tyrimai su besilaukiančiomis moterimis paprastai neatliekami. Nestiprų skausmą neilgą laiką galima ir pakentėti vardan kūdikio sveikatos, tačiau dažnai besilaukiančios moterys susiduria su nepakeliamu migreniniu ar dantų skausmu, kurį iškęsti be vaistų gali būti labai sunku.
Vaistų klasifikacija pagal rizikos laipsnį nėštumo metu
Pasaulinė praktika vaistus, vartojamus nėštumo metu, skirsto į penkias rizikos grupes:
- A grupė: Tai vaistai, kurių dideliais kiekiais vartojo nėščiosios bei vaisingo amžiaus moterys, bet jie nesukėlė vaikeliui įgimtų anomalijų ar kitokio neigiamo poveikio (pvz., paracetamolis, klotrimazolis (vietinio poveikio), penicilinai, skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai (almagelis, maaloksas ir kt.)).
- B grupė: Tai vaistai, kuriuos nėščiosios bei vaisingo amžiaus moterys vartojo nedideliais kiekiais ir jie nesukėlė vaikeliui įgimtų anomalijų ar kito neigiamo poveikio. Taip pat nėra duomenų, kad šie vaistai tyrimų metu sukeltų pakitimus gyvūnų palikuonims (pvz., heparinas, diklofenakas, ibuprofenas, azitromicinas, acikloviras, metronidazolis ir kt.).
- C grupė: Tai vaistai, kurie atliekant tyrimus su gyvūnais pasižymėjo teratogeniniu ir embriotoksiniu poveikiu. Manoma, kad šie preparatai gali neigiamai paveikti dar negimusio vaikelio arba naujagimio organizmą, nors įgimtų anomalijų jie nesukelia (pvz., aspirinas, deksametazonas, šlapimą varantys preparatai ir kt.).
- D grupė: Šie vaistai sukelia arba įtariama, kad gali sukelti įgimtas vaikelio anomalijas arba negrįžtamai paveikti jo organizmą. Todėl prieš vartojant šiuos vaistus, gydytojas turi įvertinti vaisto teikiamą naudą ir žalą vaisiui (pvz., raminantieji vaistai - barbitūratai, doksiciklinas, tetraciklinas ir kt.).
- E grupė: Šie vaistai visiškai nerekomenduojami nėštumo metu, nes kelia didelę riziką vaisiui ir gali sukelti apsigimimus ar kitas rimtas problemas.
Vaistai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Yra vaistų grupių, kurių vartojimas nėštumo metu yra griežtai nerekomenduojamas arba kelia didelę riziką. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai gali paveikti nėštumo eigą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pakenkti vaisiaus vystymuisi, todėl gali atsirasti įgimtų anomalijų, cerebrinis paralyžius arba kūdikis gali gimti negyvas. Manoma, kad dėl netinkamų vaistų vartojimo nėštumo metu įvyksta apie 1 % vaisiaus apsigimimų.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vaistus, kurie gali turėti teratogeninį (sukeliantį apsigimimus) ar embriotoksinį (žalingą embrionui) poveikį. Embriotoksiniai vaistai neigiamai veikia embrioną, t.y. jie žalingi pirmosiomis savaitėmis po pastojimo. Teratogeniniai vaistai yra žalingi vaisiui nuo 3 iki 8-10 vystymosi savaitės. Šie vaistai gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, sukelti vaisiaus apsigimimus. Fetotoksiniai vaistai kenkia jau subrendusiam ir pilvelyje augančiam mažyliui.
Talidomidas, naudojamas vėžio gydymui, yra vienas iš pavyzdžių, sukėlusių tragediją 1960 metais. Tuo metu šio preparato vartojo daugelis nėščiųjų kaip raminamąją ir migdomąją priemonę. Po šio skaudaus įvykio farmakologai visame pasaulyje susirūpino, ar saugu nėštumo metu vartoti vaistų.
Bromokriptinas (BROMOCRIPTIN-RICHTER) yra vaistas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos bromokriptino. Jis skiriamas pacientams, kurių kraujyje padidėjęs prolaktino ar augimo hormono kiekis. Tačiau bromokriptino negalima vartoti nėščiosioms. Jeigu pastojama, bromokriptino vartojimą rekomenduojama nutraukti po pirmųjų išnykusių menstruacijų, nebent dėl medicininių priežasčių būtina tęsti gydymą. Nėštumo metu posmegeninės liaukos navikai kartais sparčiai didėja. Jei Jums yra posmegeninės liaukos adenoma ir gydymas bromokriptinu yra nutrauktas, Jus būtina atidžiai ištirti, kad būtų aptikti posmegeninės liaukos didėjimo požymiai ir prireikus - atnaujinti gydymą bromokriptinu. Palaikomasis gydymas bromokriptinu gali būti svarstomas tuo atveju, jei navikas yra didelis arba didėja. Bromokriptino negalima vartoti žindyvėms.
Taip pat svarbu vengti vaistų, kurių sudėtyje yra stiprių kepenų tam tikrų fermentų inhibitorių (azolų grupės priešgrybelinių vaistų, ŽIV proteazių inhibitorių).
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir alkoholio vartojimui. Alkoholio vartojimas gali sustiprinti vaistų šalutinius poveikius, todėl gydymo metu negalima vartoti alkoholio.
Vaistiniai preparatai, skirti skausmui malšinti:
- Paracetamolis (acetaminofenas): Laikomas saugiausiu pasirinkimu nėštumo metu, kai vartojamas tinkamomis dozėmis. Tai dažniausiai gydytojų skiriamas vaistas nuo skausmo nėštumo metu visame pasaulyje. Paracetamolis laikomas saugiu visuose nėštumo trimestruose ir gali būti naudojamas galvos skausmui, dantų skausmui, gerklės skausmui, karščiavimui mažinti, lengvam raumenų skausmui malšinti. Nors nenustatyta, kad paracetamolis besilaukiančioms sukeltų tokias rimtas problemas kaip persileidimas arba vaisiaus apsigimimai, jį reikėtų vartoti kiek įmanoma trumpesnį laiką ir mažiausiomis efektyviomis dozėmis. Yra duomenų, kad dažnas paracetamolio vartojimas antroje nėštumo pusėje padidina astmos ir kitų kvėpavimo sistemos ligų riziką.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ibuprofenas laikomas saugiu vaistu nuo skausmo pirmomis 20 nėštumo savaičių, tačiau nerekomenduojami antroje nėštumo pusėje, kadangi gali padidinti inkstų vystymosi sutrikimų riziką ir sukelti kraujavimą gimdymo metu. Paskutinius tris nėštumo mėnesius NVNU nerekomenduojama vartoti moterims, nes dėl jų kūdikio širdies kraujagyslė gali užsidaryti anksčiau nei turėtų.
- Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis): Aspirinas nerekomenduojamas skausmui malšinti nėštumo metu. Kai kuriais atvejais aspirinas skiriamas mažomis dozėmis moterims, patyrusioms keletą persileidimų iš eilės, įtariant krešėjimo sutrikimus. Mažos aspirino dozės laikomos saugiomis viso nėštumo laikotarpiu, nutraukiamos tik likus keletui dienų iki gimdymo.
- Opioidai: Bet kokie stiprūs receptiniai vaistai, laikomi opioidais, yra kontroliuojamos medžiagos ir laikomi neteisėtais be sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo recepto. Jei moterys nėštumo metu vartoja opioidus, kūdikis susiduria su jais ir gali tapti priklausomas. Gimęs kūdikis patirs abstinencijos sindromą.
Nėštumo metu neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui.
Vaistai, kurie gali būti laikomi saugiais
Nors absoliučiai saugių vaistų nėštumo metu nėra, kai kurie preparatai, vartojami tinkamomis dozėmis ir trumpą laiką, gali būti laikomi saugesniais.
Paracetamolis (acetaminofenas) yra dažnas gydytojų rekomenduojamas nereceptinis vaistas nuo skausmo. Tai veiklioji Tylenol medžiaga. Gydytojai skiria tai nuo galvos skausmo, karščiavimo, skausmų ir skaudančios gerklės. Jį galima vartoti bet kuriuo nėštumo metu. Gydytojai gali skirti acetaminofeną tokį, koks yra arba kartu su kitais vaistais. Svarbu pažymėti, kad acetaminofeno vaistus reikia vartoti saikingai.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) taip pat yra pasirinkimas nėščioms moterims, tačiau gydytojai rekomenduoja juos vartoti tik iki 20 savaitės.
Nors kai kurie vaistai gali būti vartojami nėštumo metu, svarbu atkreipti dėmesį į maisto papildus. Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A.
Antibiotikai nėštumo metu gali būti vartojami, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija.
Kada būtina konsultuotis su gydytoju?
Visada, prieš pradedant vartoti bet kokį vaistą, net ir nereceptinį, nėštumo metu būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju arba vaistininku. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Gydytojas, įvertinęs galimą naudą ir žalą, paskirs tinkamiausią gydymą.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Jeigu pamiršote laiku išgerti dozę, išgerkite ją tuoj pat, kai tik prisiminėte, nebent jau laikas gerti kitą dozę.
Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti.
Svarbu atkreipti dėmesį į instrukcijas. Pavyzdžiui, BROMOCRIPTIN-RICHTER tabletės yra beveik baltos, plokščios, nuožulniais kraštais, vienoje jų pusėje yra dalijimo vagelė, kitoje užrašas „2.5“. Ant kartono dėžutės po „Tinka iki“ ir tablečių talpyklės etiketės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima.
Nereikalingų vaistų išmetimas: Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Vaistų vartojimas nėštumo metu 1
Atsargumo priemonės:
- Jeigu Jūs ką tik pagimdėte, Jums yra didesnė tam tikrų būklių pasireiškimo rizika.
- Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu Jums padidėja kraujospūdis, jaučiate krūtinės skausmą arba neįprastai stiprų ar nuolatinį galvos skausmą (su regos sutrikimais arba be jų).
- Pasakykite gydytojui, jeigu atsiranda regėjimo, ypač - akipločio, sutrikimų.
- Vartojant bromokriptino gali padidėti mieguistumas ir pasireikšti staigaus užmigimo epizodai, ypač Parkinsono liga sergantiems asmenims.
- Gydymo metu galimas kraujavimas iš virškinamojo trakto ir skrandžio opos išsivystymas.
- Pasakykite gydytojui, jei Jums atsiranda polinkis neįprastai elgtis ir Jūs negalite atsispiri impulsui imtis veiksmų, kurie gali pakenkti Jums ar kitiems žmonėms.
Vaistų dozavimas:
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Vaisto didžiausia paros dozė yra 30 mg. Dozė dažniausiai didinama palaipsniui, kad būtų mažesnis šalutinis poveikis.
Laktacijos slopinimui pirmąją dieną reikia išgerti vieną tabletę, vėliau po 2-3 dienų dozė padidinama iki vienos tabletės du kartus per dieną. Kitų ligų gydymas BROMOCRIPTIN-RICHTER pradedamas palaipsniui didinant dozę tokiu būdu: pradinė dozė yra pusė tabletės, ją reikia išgerti vakare prieš miegą. Vėliau dozė palaipsniui didinama po pusę tabletės - vieną tabletę kas 2-3 dienas iki vienos tabletės du kartus per dieną. Prireikus, toliau dozė turi būti didinama pagal aukščiau aprašytą schemą. Palaipsniui didinama BROMOCRIPTIN-RICHTER dozė priklauso nuo gydomos ligos.
Jaunesniems nei 15 metų vaikams ir paaugliams BROMOCRIPTIN-RICHTER neturėtų būti skiriama, nes stokojama duomenų, įrodančių saugumą ir veiksmingumą. Gydytojas gali skirti vartoti bromokriptino vyresniam nei 7 metų vaikui, sergančiam prolaktinoma arba akromegalija.
Kai kurie vaistai gali pažeisti tėvų lytines ląsteles dar prieš įvykstant apvaisinimui ir po to sukelti pakitimus vaikelio organizme, todėl jų patariama nevartoti bent 5-6 mėnesius iki planuojamo nėštumo.
