Riverkana, dar žinoma kaip kana (lot. Canna), priklauso kaninių (Cannaceae) šeimai ir apima apie 50 rūšių daugiamečių žolių gentį. Šie augalai savaime auga Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos tropinio klimato zonose. Riverkanos pasižymi gumbais apaugusiais šakniastiebiais ir gali užaugti iki 4 metrų aukščio. Jų lapai yra dideli, su makštimis, o žiedai - dvilyčiai, netaisyklingi, dideli ir ryškių spalvų, susitelkę į viršūnines kekes arba šluoteles. Vaisius yra dėžutė.
Indinė kana (Canna indica), Canna glauca ir Canna coccinea yra plačiai auginamos gėlynuose įvairiose šalyse. Tuo tarpu Indinė kana, Canna lanuginosa ir Canna paniculata tropinio klimato šalyse vertinamos kaip maistiniai ir pašariniai augalai.

Riverkana (kana) puikiai papuoš vejos ar gėlyno pirmąjį planą, suteikdama ryškesnės spalvinės gamos. Kad kanoms užtikrinti optimalias augimo sąlygas, joms reikia daug saulės ir nuo vėjų apsaugotos vietos. Taip pat svarbus derlingas, humusingas dirvožemis, kurio pH vertė turėtų būti 6,5-7,0. Kanos mėgsta gausų laistymą vasarą ir visai tinkamą tręšimą, atitinkantį jų poreikius. Sodinimui rinkitės didesnius vazonus, kad šakniastiebiai turėtų pakankamai vietos vystytis ir augti.
Kanų gumbams reikalingas ilgas vegetacijos periodas, todėl rekomenduojama pradėti juos daiginti anksti pavasarį šviesioje patalpoje, kurioje palaikoma 16-18 °C temperatūra. Žaliuojantys sodinukai persodinami į lauką, kai išnyksta vėlyvų pavasario šalnų pavojus. Nužydėjus rekomenduojama pašalinti žiedynus, kad augalas galėtų brandinti naujus žiedus. Kanos lauke nežiemoja. Vėlyvą rudenį reikia nukirpti stiebus iki 10-15 cm ir iškastus šakniastiebius sandėliuoti patalpose, palaikant 5-8 °C temperatūrą. Juos rekomenduojama uždengti pjuvenomis arba smėliu, kad išliktų drėgni.

Be riverkanos, dar vienas dekoratyvus augalas, vertinamas dėl savo lapų ir galimų naudingųjų savybių, yra zebrinė tradeskantė (lot. Tradescantia zebrina). Tai populiarus, greitai augantis, svyrantis kambarinis augalas, vertinamas dėl savo dekoratyvių, dryžuotų lapų. Lapų viršus yra sidabriškai žalias su purpuriniais dryžiais, o apačia - sodriai purpurinė. Auginama vazonuose, ji puikiai tinka tiek pradedantiesiems augintojams, tiek žmonėms, ieškantiems lengvo būdo pagyvinti namus.
Tradeskantija zebrina gerai jaučiasi tiek kambaryje, tiek lauke šiltesniu klimatu. Ji auga greitai, leidžia naujus ūglius iš menkiausio stiebo gabalėlio ir be vargo įsišaknijia vandenyje ar dirvoje. Nors dažniausiai ji auginama dėl grožio, mažai kas žino, kad turi ir kelias naudingas savybes. Augalas turi junginių, kurie pasižymi antibakteriniu poveikiu. Dėl to jo lapai kartais trinami į nedidelius įbrėžimus ar įkandimus, kad oda greičiau apsiramintų. Purpuriniai pigmentai veikia kaip antioksidantai, todėl augalas siejamas su organizmo apsauga nuo oksidacinės apkrovos.
Tradeskantijai zebrinai reikia gana daug šviesos, bet ne tiesioginės. Ryškesnėje vietoje lapų spalvos pagyvėja, sidabrinės juostos tampa aiškesnės, o violetinis atspalvis ryškesnis. Laistymas turi būti saikingas. Žemė patinka drėgna, bet ne permirkusi. Todėl verta palaukti, kol viršutinis dirvos sluoksnis truputį pradžius. Šiam augalui patinka šiltesnė aplinka; temperatūra tarp 18 ir 25 laipsnių leidžia jam augti be sustojimo. Dauginimas yra labai paprastas: užtenka nupjauti ūglio gabalėlį ir pamerkti į vandenį ar pasodinti į dirvą. Persodinama pavasarį, kas 1-2 metus. Būtinas reguliarus genėjimas, dažnai nugnybiant viršūnėles, kad augalas išliktų tankus ir vešlus. Tradeskantija zebrina yra labai atspari ligoms.
Kaip auginti krūminę Tradescantia Zebrina
Daržo plotą būtina naudoti intensyviai, t.y., tame pačiame plote auginti skirtingas kultūras. Tai reiškia augalų suderinamumą, kad kaimynystėje nepasodintume augalų - antagonistų. Kiekvienas augalas turi silpniau ar stipriau išreikštas alelopatines savybes. Alelopatiškai aktyvūs augalai tarpusavyje blogiau sugyvena, vieni kitus blogai veikia ir mažesniuose plotuose pastebimas „vonios“ efektas, kai ploto viduryje augalai yra silpnesni, mažesnės masės, negu pasėlio pakraščiuose.
Pavyzdžiui, pasodinus kopūstus, tarp jų galima pasėti salotas, krapus arba ridikėlius. Jeigu pagrindinė kultūra yra pomidorai, tai pora savaičių iki numatomo pomidorų sodinimo lysvės pakraščiuose galima pasėti špinatus arba salotas. Morkų lysvėje auginti visai tinka salotas ir krapus. Šias kultūras sėjame vienu metu. Kartu su bulvėmis sodinamos pupos: vienam bulvių kerui sodinama viena pupa.
| Pagrindinė kultūra | Galima sodinti kartu |
|---|---|
| Kopūstai | Salotos, krapai, ridikėliai |
| Pomidorai | Špinatai, salotos (prieš sodinimą) |
| Morkos | Salotos, krapai |
| Bulvės | Pupos |

Kanánga (lot. Cananga) - tai anoninių (Annonaceae) šeimos augalų gentis, turinti 2 rūšis. Paplitusi Azijos ir Šiaurės Australijos atogrąžose. Užauga iki 10-15 metrų aukščio. Lapai dideli, plačiai elipsiški. Žiedai dideli, kvapūs, susitelkę iš lapų pažastų išaugančiomis kekėmis. Vainiklapiai 6, žalsvi arba gelsvi. Vaisiai kiaušiniški su daug sėklų. Didžiausią reikšmę turi kvapioji kananga (Cananga odorata). Iš jos žiedų gaunami eteriniai aliejai, naudojami parfumerijos (muilo, šampūno, losjono, kvepalų gamybai) ir maisto pramonėje.
tags: #darzo #augalas #riverkanas

