Baltijos jūra - tai ne tik gamtos stebuklas, bet ir gyvybiškai svarbus regionas, kurį svarbu pažinti nuo mažens. Rugsėjo 28 dieną Palangos moksleivių klubo ugdytiniai turėjo unikalią galimybę edukacinėje išvykoje „Vandenų pasaulis“ Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Smiltynėje, susipažinti su šios jūros paslaptimis.
Edukaciją vedė Kuršių nerijos neformaliojo švietimo specialistė Giedrė. Ji supažindino vaikus su Baltijos jūroje ir Kuršių nerijoje gyvenančiais gyvūnais ir augalais. Ypatingas dėmesys buvo skirtas priemonėms, kurių reikia imtis, siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą ir taip apsaugoti vandens pasaulio gyventojus.
Po edukacijos dalyviai pasistiprino ir tęsė pažintį su gamta. Paskutinė edukacijos dalis - Olando kepurės skardis. Čia vaikai grožėjosi įspūdingais vaizdais, gėrėjosi jūra ir aiškinosi, kodėl šis skardis taip vadinasi.
Vaikus edukacijoje lydėjo vadovės: Diana Rakauskienė, Daiva Sangavičienė, Raimonda Aleksandravičienė ir mamytė Laura Masilūnė.
Baltijos Jūros Dydis ir Ypatybės
Baltijos jūra yra apsupta 9 šalių ir yra viena jauniausių jūrų pasaulyje. Ji slepia daugiau paslapčių, nei kartais susimąstome. Ji tiekia maistą, joje vyko karai, ji yra namai gyvūnams ir svarbus transporto kelias, jungiantis Europos dalis.
Baltijos jūros ilgis siekia 1600 kilometrus, o plačiausia vieta - 193 kilometrus. Norint apvažiuoti šią jūrą aplink, tektų nuvykti net 8000 kilometrų - tiek užima jos pakrantės ilgis. Vidutinis jūros gylis yra 180 metrų, tačiau giliausia vieta siekia 459 metrus žemiau jūros lygio. Baltijos jūra klasifikuojama kaip vidutinio dydžio ir užima apie 380 000 kv. km.
Nors Baltijos jūros vanduo yra druskingas, druskos koncentracija siekia vos 0,1-0,8 %. Druskingumas priklauso nuo vietos: kuo arčiau Šiaurės jūros, tuo vanduo sūresnis, o Suomijos įlankoje jis beveik gėlas. Tokiam mažam druskingumui daugiausia įtakos daro tai, jog jūra yra apsupta sausumos, kanalas su Šiaurės jūra yra siauras, o iš žemyno į jūrą išteka gausybė upių. Dėl mažo druskingumo, teoriškai, jūra gali užšalti. Per pastaruosius 3 amžius tai buvo užfiksuota 20 kartų, paskutinis atvejis - prieš kelis dešimtmečius. Paviršiniai vandens sluoksniai pietinėje Baltijos dalyje vasarą įšyla iki 23-24 °C.
Baltijos Jūros Gyvūnija
Dėl mažo druskingumo, šioje jūroje galima rasti tiek gėlavandenių, tiek jūrinių žuvų rūšių. Vakarinėje jūros pusėje, kur vanduo sūresnis, gyvena apie 30 skirtingų rūšių ryklių ir rajų. Kai kurios Baltijoje nuolat gyvenančios ryklių rūšys, kaip paprastasis dygliaryklis, anksčiau buvo gaudomos pramoniniu būdu, tačiau dabar šie skaičiai drastiškai sumažėję.
Baltijos dugne aptinkama per 40 rūšių dugno bestuburių. Rytinėje Baltijos jūros dalyje gyvena ypatingos žuvys - nėgės. Baltijos jūroje gyvenantys delfinai yra vieni mažiausių banginių būrio atstovų, siekiantys 120-225 cm ilgio.
Baltijos Jūra Istorijoje
Viduramžiais jūra karaliavo vikingai, įkūrę prekybinius taškus ir keliavę aplink visą jūrą. Vėlyvaisiais viduramžiais Baltijos jūra tapo vienu pagrindinių kelių, jungiančių prekybininkų įkurtos Hanzos sąjungos narius. Vėliau dėl teritorijų aplink jūrą kovojo Rusija ir Prūsija. Dalį Pirmojo pasaulinio karo mūšių vyko jūroje, o karinė technika ir cheminiai ginklai labai pakenkė Baltijos jūros ekosistemai.
Nuo XX amžiaus pradžios buvo pasirašyta Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, kuria vadovaujantis valstybės siekia apsaugoti Baltijos jūrą nuo neigiamų veiksnių.
Baltijos Jūros Reikšmė Gamtai ir Žmogui
Žmonės tikėjo, kad viską, ką išmeta į jūrą, ji paslepia paslaptingoje bedugnėje. Tačiau pastarojo amžiaus atradimai ir tyrimai atskleidė neįtikėtinų faktų. Vandenynai išskiria apie 70-80 procentų viso pasaulio deguonies ir sugeria net trečdalį viso pasaulio CO2. Klimatas yra vandenyno cirkuliacijos rezultatas. Todėl, net jei vasarą nesinori lipti į vandenį ar nemokate plaukti, pasaulio vandenys nusipelno meilės ir rūpesčio.
Tačiau keliaujant link liūdnesnių faktų, Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų dešimtuką, o galbūt net ir penketuką. Priežasčių yra nemažai, tačiau vienomis pagrindinių mokslininkai įvardija didžiulį Europos upių prietėkį. Apie 250 upių kasmet į Baltijos jūrą atplukdo maždaug 440 km³ gėlo vandens, su kuriuo patenka daug miestų paviršinio vandens nuotekų. Vienu rimčiausių taršos šaltinių įvardijamos žemės ūkyje naudojamos trąšos, kurios tais pačiais „upių“ keliais pasiekia jūrą ir prisideda prie negailestingos eutrofikacijos.
Po Antrojo pasaulinio karo, siekiant atsikratyti amunicijos (bombų, minų, sviedinių su fosforu ir nervus paralyžiuojančiomis dujomis), „didelės ir protingos galvos“ nusprendė viską palaidoti jūroje. Tai lėmė milžiniškų kiekių amunicijos nuskendimą Baltijos jūroje. Tiksliai nežinoma kiek, bet vien prie Vokietijos krantų skaičiuojama, kad nuskandinta apie 1,6 mln. tonų amunicijos. Šios pavojingos medžiagos, kurios suyra ir lėtai nuodija jūros gyventojus, kelia grėsmę.
Visas pasaulio vandenynas yra „prisisotinęs“ mikroplastiko, farmacinių medžiagų patekimas su nuotekomis yra kol kas nekontroliuojamas, o Baltijos jūros žuvys dažnai viršyja sunkiųjų metalų normas, ypač arseno. Todėl tikėjimas, kad reikia valgyti kuo daugiau žuvies, turėtų keistis į - reikia rinktis žuvis, kurias saugu valgyti.
Ne viskas, kas žydi, yra gražu. Kasmet „žydinti“ jūra (eutrofikacijos procesas) dar labiau paaštrina bedeguonių plotų atsiradimą ir plėtimąsi Baltijos jūros dugne. Šie plotai nepalieka galimybės gyvūnams čia užsiveisti ar gyvuoti.
Tačiau, kad nebūtų taip liūdna, reikia paminėti, kad klaidas supratome ir dabar stengiamės judėti tinkama kryptimi. 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją, tausiai naudojant jūrų išteklius. Lietuvoje šią direktyvą įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra, kuriai talkina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai.
Kiekvienas galime bent mažyte dalelyte prisidėti prie švaresnės jūros, sveikesnės žuvies ir gražesnio rytojaus.
Įdomūs Faktai Apie Baltijos Jūrą
- Baltijos jūra yra viena iš labiausiai kenčiančių jūrų pasaulyje.
- Vieninteliame Baltijos jūros gintaro sudėtyje nėra sunkiųjų metalų priemaišų, dėl ko jis itin tinkamas naudoti medicinoje bei kosmetikoje. 80% viso pasaulio gintaro yra randama būtent Baltijos jūros regione.
- Dėl šiltos Šiaurės Atlanto srovės įtakos, Baltijos jūra neužšąla visa ir ne visada.
- Vandens lygis Baltijos jūroje yra aukštesnis už Atlanto ir Šiaurės jūros dėl jos padėties ir silpnos vandens kaitos per siaurus Danijos sąsiaurius.
- Vandens lygį Baltijos jūroje formuoja jūros srovės, kurios yra kelių centimetrų gylyje ir yra žymiai stipresnės už sroves Suomijos įlankoje.
Kokie gyvūnai gyvena vandenyne? | Viskas apie jūros gyvūnus vaikams
Kuršių Nerija: Unikali Gamta ir Kultūra
Kuršių nerija - tai unikali vietovė, kurios puošmena yra pustomo smėlio kopos, siekiančios net iki 60 metrų aukščio. Smėlynai nerijoje užima 12% teritorijos, o miškai net 70%, todėl tai yra miškingiausia vieta Lietuvoje.
Lietuvos jūrų muziejus siekia priartinti kiekvieną Lietuvos gyventoją prie jūros ir parodyti, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Šiam tikslui įgyvendinti organizuojamos edukacinės programos moksleiviams iš skirtingų Lietuvos regionų. Vienas iš tokių projektų - ekologinio raštingumo konkursas, kurio dalyviai dalyvauja protmūšyje ir susipažįsta su jūros pasauliu.
Projekto dalyviai taip pat dalyvauja ekokultūrinėje „Knygų šalies“ programoje, kuri vyksta naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Šią programą moderuoja dailininkė Sigutė Chlebinskaitė kartu su interaktyvių knygų kūrėja Claire Faÿ.
Pokalbis su Jūros Valdove Jūrate: Senovės Legenda
Senovės legenda pasakoja apie jūros valdovę Jūratę, kurios rūmai stovėjo Baltijos jūros gelmėse. Jos sienos buvo iš balto gintaro, slenksčiai - aukso, stogas - žuvų žvynų, o langai - deimantų. Jūratė valdė jūros gyventojus su meile ir teisingumu. Tačiau vienas mirtingasis žvejys Kastytis ėmė gaudyti jos valgines, todėl Jūratė su nimfomis nusprendė jį nubausti. Tačiau pamačiusi jo grožį ir jaunystę, Jūratė jį įsimylėjo. Jų meilė buvo tragiška - Perkūnas, sužinojęs apie tai, sunaikino Jūratės rūmus ir pačią valdovę, o Kastyčio prikaustė prie uolos jūros dugne, kur jis amžinai aprauda savo nelaimę. Vanduo, išmetantis gintaro gabalėlius, laikomas Jūratės rūmų trupiniais.
Vokiškosios Baltijos Jūros Pakrantės: Atostogos Vaikams
Vokiečiai, kaip ir lietuviai, mėgsta atostogauti prie Baltijos jūros. Vokietijos pakrantė siūlo daugybę kurortų ir paplūdimių, kurie puikiai tinka šeimoms su vaikais.
- Fėmarnas (Fehmarn) - trečia pagal dydį Vokietijos sala, pasiekiama keltu iš Klaipėdos. Saloje yra platūs smėlio paplūdimiai, idealiai tinkantys vaikams žaisti. Taip pat verta aplankyti „Meereszentrum Fehmarn“ akvariumą, nuotykių golfo parką ar Povandeninių laivų muziejų.
- Uzedomas (Usedom) - laikomas saulėčiausiu Vokietijos regionu. Salos pakrantėse - švelniai nuožulnūs paplūdimiai, puikiai tinkantys mažiems vaikams. Malonus užsiėmimas - vaikščiojimas promenadomis, grožintis XIX a. architektūra.
- Riugenas (Rügen) - didžiausia Vokietijos sala, garsėjanti stačiomis kreidos uolomis. Paplūdimys Bince (Ostseebad Binz) yra ilgas, baltas smėlio paplūdimys su sekliais vandenimis, tinkamas mažiems vaikams. Taip pat galima pasivažinėti garvežiu „Rasender Roland“.
- Grėmicas (Grömitz) - populiarus kurortas su gražiais smėlio paplūdimiais. Be to, čia yra zoologijos sodas, mini golfas, kartingai, batutai ir laipiojimo parkas.
- Greifsvaldas (Greifswald) - idealus pasirinkimas tiems, kurie nori derinti paplūdimio malonumus su gyvybingu miestu. Greifsvaldo įlanka garsėja ilgu ir sekliais įėjimais į jūrą, todėl mėgstama šeimų su vaikais. Verta aplankyti uosto muziejų, kur eksponuojama apie 50 laivų, taip pat laivus-restoranus ir laivus, iš kurių galima išplaukti į jūrą.
Kokie gyvūnai gyvena vandenyne? | Viskas apie jūros gyvūnus vaikams
Baltijos jūra yra turtinga ne tik gamtos, bet ir istorijos bei legendų. Sužinoti apie ją nuo mažens - tai ugdyti meilę ir pagarbą gamtai bei suprasti jos svarbą mums visiems.
