Vienas svarbiausių jūsų vaiko sveikatos aspektų yra jo dantų sveikata. Tėvai dažnai neskiria pakankamai dėmesio pieninių dantų priežiūrai, manydami, kad jie vis tiek iškris. Tačiau tai yra didelė klaida, nes sveiki pieniniai dantys yra pamatinis nuolatinių dantų sveikatos pagrindas.
Nuo ko priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų - tokie gendantys? Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais.
Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus? Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“ Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, - nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai. Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys bei kokia bus burnos higiena.
Kada pradėti rūpintis vaiko dantimis?
Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą. Pirmą kartą pas odontologą rekomenduojama apsilankyti, kai vaikui prasikala pirmieji dantys, tačiau Lietuvoje ne daug tėvų savo vaikus dar kūdikius atveda pas odontologą. Paprastai pirmą kartą į odontologo kėdę mažieji pacientai atsisėda, kai turi pradėti lankyti darželį, kuriam reikia pateikti pažymą apie sveikatos būklę. Pastarojoje turi būti įrašas ir iš odontologo apie vaiko dantų būklę. Būtų idealu, jei vaikai pas odontologus profilaktiniam patikrinimui būtų atvedami kas pusę metų. Tuomet galima laiku pastebėti dantukus, kurie jau pradėjo gesti ir juos sutaisyti. Deja, kol kas mažai tėvų du kartus per metus atveda vaikus patikrinti dantis. Paprastai vaikai ateina kartą per metus, prieš rugsėjį, kai reikia naujos sveikatos pažymos į darželį ar mokyklą. Tai, kad dabar yra privaloma ir odontologo apžiūra, norint gauti pažymą, - džiugina. Tikėtina, kad bent dalies vaikų dantys pagerės dėl reguliariai atliekamos profilaktinės patikros, bent dalis tėvų suvoks, kad jie yra atsakingi už savo vaikų dantų būklę.
Pusės vaikų iki trejų metukų dantys jau pažeisti ėduonies. Lietuvos vaikų dantys - vieni prasčiausių Europoje. Mamos ir tėčiai vis dar nesugeba įskiepyti savo vaikams dantų higienos įpročių ir pripratinti reguliariai naudoti visas šiuolaikines dantų priežiūros priemones. Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 52 proc. iki trejų metų berniukų ir 48 proc. mergaičių dantukai jau pažeisti ankstyvojo dantų ėduonies. Karieso pažeisti net 94 proc. šešiamečių vaikų dantys. Skandinavijos šalyse net 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties. Tokią situaciją specialistai vadina tragiška. Pagrindinė priežastis - netinkama vaikų burnos higiena.
Paprastai 2-3 metų vaikas jau turi karieso pažeistų dantų, dažnai prisideda net komplikacijos. Jauniausiai mano pacientei nesukako nė dveji metukai, o burnoje jau „gyveno” vadinamasis „buteliuko” kariesas, atsirandantis skysčius prieš miegą geriantiems vaikams. Anot gydytojos, dažnai tėvai atveda vaiką, kai pastebi ertmę dantuke, arba kai vaikas skundžiasi skausmu. Pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti pažintinis, kai dar visi dantukai sveiki, o vaikas gali be streso susipažinti su specialisto darbo aplinka. Be to, daugelio problemų pavyktų išvengti pakeitus vis dar populiarų klaidingą požiūrį, kad pieninių dantukų gydyti nereikia.
Vaikų burnos mikroflora, besiformuojanti nuo pat gimimo, dantų stiprumui turi didelę įtaką, kurią lemia tėvų ir šeimos burnos sveikata bei valgomas maistas. Dėl šių veiksnių vaikų dantų sveikata gali labai skirtis: vienų dantys genda labiau, kitų - mažiau.
Pieninių dantų priežiūra ir gydymas
Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti, kodėl? Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją. Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių.
Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako - jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų niekas negydo. Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai.
Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.
Pieninių dantų plombos gali iškristi dėl kelių priežasčių: danties vainiko būklės (jei pieninio danties vainikas yra labai suiręs, plombos gali būti neatsparios dideliam kramtomajam spaudimui), kramtymo jėgų (pieniniai dantys greitai dylantys, todėl plombos gali neatlaikyti kramtymo jėgų, ypač jei jos yra didelės apimties), plombavimo technikos (jei plombavimo metu vaikas netyčia prisilietė ar judėjo, tai gali neigiamai paveikti plombos laikomumą, arba jei paruošta ertmė užsiteršė burnos garais ar seilėmis, plombos tvirtumas gali sumažėti), taip pat laikui bėgant (laikui bėgant plombos gali dyla skirtingai nei dantų audiniai, todėl plombos gali prarasti savo tvirtumą ir iškristi). Dėl šių priežasčių didelės apimties pieninių dantų plombas gali tekti reguliariai pakoreguoti arba keisti.
Kodėl pirmieji dantukai pagelsta, pajuoduoja?
Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt.), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. „Kūdikiams taip nutinka dėl vadinamojo buteliuko karieso, kuris atsiranda tuomet, kai mamos savo mažiesiems duoda gerti saldžius gėrimus prieš miegą, pavyzdžiui, arbatą, kuri pasaldinta medumi ar cukrumi. Vyresniems vaikams dantys genda dėl nuolatos geriamų sulčių, nesvarbu, ar jos naminės ar ne.“
Būklė blogėja? Dvidešimties metų darbo patirtį turinti gydytoja odontologė tikina, kad pastaraisiais metais daugelio vaikų dantų būklė - itin bloga. Visuomenėje galima išgirsti nuomonę, kad dantų būklė prastėja dėl mineralų ir vitaminų trūkumo, tačiau gydytoja su tuo nesutinka. „Žmonės tiesiog nevalo dantų, ne blogai valo, o iš viso nevalo. Tiek suaugę, tiek vaikai. Gana dažnai susiduriu su paaugliais, kurie atvirai prisipažįsta nevalantys dantų. Gerai, jei vaiko puiki genetika ir dantys nėra linkę gesti, tačiau tokių - mažuma. Daug dažnesni atvejai, kai ateina pas odontologą visi šeimos nariai ir visų jų dantų būklė - tragiška. Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie blogai valo, kelias sekundes pamakaluoja burnoje dantų šepetėliu, o reikėtų valyti dvi minutes“.
Burnos higiena ir mityba
Kai vaikas atsisėda į odontologo kėdę, gydytoja visuomet paklausia, ar jis valo dantis ryte ir vakare. Daugiau nei 80 proc. atsako, kad valo tik ryte, nors prieš naktį dantis išvalyti - būtina, net svarbiau nei ryte. Tuomet kyla klausimas, kodėl jie to nežino. Tikriausiai dantų nevalo ir jų tėvai, kuriuos vaikai mėgdžioja, - spėlioja gydytoja odontologė. - Tėvai vakare turėtų būtinai išvalyti vaikams dantis. Aišku, jiems sunku prisiversti, kai tuo metu per televizorių rodo įdomią laidą ar filmą“.
Pas odontologą vaikus atvedę tėvai dažnai teiraujasi, kokia dantų pasta yra geriausia, tačiau, pasak gydytojos, ne pastoje yra esmė. „Kai manęs klausia, kokia pasta reikia valyti dantis, tai atsakau, kad galite valyti ir be pastos. Svarbu mechaniškai gerai išvalyti - „iššluoti“ visą košę, kuri nuo maisto susidaro ant dantų. Dantų pasta, jei dantys bus valomi vos 30 sekundžių stebuklo nepadarys ir apnašų nenuvalys, ji tik suteiks gaivumo ir atrodys, kad dantis išsivalėme švariai“.
Norint išvengti karieso - svarbu ne tik tai, kad vaikai nevalgytų saldumynų, tačiau ir pasirinkti tinkamą gėrimą. Koks gėrimas sveikiausias vaikų (ir suaugusiųjų) dantims? Pirmieji pieniniai dantukai gali pradėti dygti 1,5-2 mėnesių kūdikiui, tačiau kai kuriems gali nepasirodyti iki 1,5 metų (dažniausiai kalasi 6 -7 mėnesį). Daugeliu atvejų tai yra normalu ir vėliau nesukelia jokių problemų. Vaikui augant ir formuojantis dantims, svarbu vengti saldumynų ir saldžių sulčių, o vietoje jų siūlyti sveikesnius užkandžius ir gerti vandenį. Ypač svarbu po truputį pratinti vaiką valyti pieninius dantis ryte ir vakare.
Vaikams geriausi šepetėliai minkštais (soft) šereliais. 0-3 metų vaikams rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500 ppm fluoro. Kai prasikalęs pirmasis pieninis dantukas truputį paauga, galima pradėti rūpintis pirmaisiais pieniniais dantimis (geriausių rezultatų pasiekiama tai darant du kartus per parą). Dantų pastą vaikams rekomenduojama rinktis pagal Lietuvos Respublikos dantų valymosi rekomendacijose paskelbtą informaciją: 0-3 METAI 0-3 metų vaikams rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500 ppm fluoro. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus! Dantis rekomenduojama valyti rytais ir vakarais - du kartus per dieną. Svarbu dantis valyti ne trumpiau nei 2 minutes. Naudokite minkštą dantų šepetėlį ir dantų pastą su fluoru (nuo pirmo išdygusio dantuko).
Silantai - apsauga nuo ėduonies
Lietuvoje vaikų nuo 6 iki 14 metų krūminiai dantys dengiami silantais, už šią paslaugą apmoka teritorinės ligonių kasos. Pasak gydytojos, silantai padeda apsaugoti krūminio danties kramtomąjį paviršių, kol dantys visiškai susiformuos. Tačiau odontologai susiduria su kita bėda - vaikai pas juos į kėdę atsisėda tuomet, kai dantys jau būna sugedę ir jų jau nebegalima dengti silantais. Dažnai taip nutinka dėl to, kad tėvai nesidomi, kada dygsta vaikų dantys. Jie labai džiaugiasi, kai dygsta pirmieji apatiniai dantukai, klausinėja, ar jie išsitiesins, nes pastarieji dažnai dygsta kreivi, o tada aš jiems parodau jau išdygusius krūminius dantis ir jie labai nustemba. Dažnai tėvai nežino, kad šeštasis nuolatinis dantis išdygsta už penkto pieninio danties, kai šis dar neiškritęs, o tėveliams atrodo, kad nuolatiniai dantys išdygsta tik tuomet, kai iškrenta pieniniai, tačiau tai netiesa. Efektyviausia yra tik išlindusį tą nuolatinį krūminį dantį nuvalyti ir padengti silantu, tuomet vagelės, kurios yra dar nemineralizuotos, nesusiformavusios ir kurios pirmos pradeda gesti, bus apsaugotos“.
Tačiau tam, kad vaikų dantis būtų galima padengti silantais, jie turi būti sveiki, nesugedę, dėl šios priežasties juos būtina valyti po 2 minutes ryte ir vakare. Jei vaikams ir tėveliams nepavyksta gerai išvalyti dantų, tuomet rekomenduojama reguliariai apsilankyti pas burnos higienistą, kuris nuvalys apnašas, nurinks susikaupusius akmenis, o taip pat paaiškins ir pamokys, kaip reikia teisingai valyti dantis. Pasak gydytojos odontologės, silantai yra puiki pagalbinė priemonė, kuri padeda vaikų dantims išlikti sveikiems, tačiau ji niekada neatstos reguliaraus dantų valymo ryte ir vakare, o ir silantuoti galima tik vaikų sveikus dantis. Jei vaikų krūminiai dantys bus nepataisomai išgedę, silantais jų padengti nebebus galima.
Gydymas su sedacija
Kas yra dantukų taisymas su sedacija? Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę. Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų.
Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.
Vaikų dantų gydymas taikant sedaciją – AND klinika
Kada kreiptis į ortodontą?
Kiek kitokia situacija yra su gydytoju ortodontu, pastarajam vaikai turėtų parodyti savo dantukus tuomet, kai jau pradeda kristi pieniniai ir išdygsta pirmieji nuolatiniai. Gydytojas ortodontas įvertins, ar dantys dygsta teisingai, reikiamoje vietoje ar taisyklingas sąkandis, ar reikalingos kokios nors korekcijos.
Vaikų dantų susigrūdimo problema dažnai kyla dėl mūsų šiuolaikinės mitybos įpročių. Anksčiau žmonėms, norint atkąsti ir sukramtyti maistą, reikėjo naudoti daug didesnę jėgą, todėl žandikauliai buvo intensyviai stimuliuojami, augo ir stiprėjo, prisitaikydami prie kietesnio maisto. Tačiau šiandien maistas dažniausiai yra minkštas ir nesukelia didelio kramtymo spaudimo, todėl žandikauliai linkę mažėti. Dantų dydis nesikeičia, o žandikauliai, kramtant minkštą maistą, „programuojami“ siaurėti. Norint padėti vaikams išvengti dantų susigrūdimo, verta įtraukti kietesnius užkandžius, tokius kaip morkos. Taip ne tik skatinama dantų ir žandikaulio raida, bet ir sumažinama ėduonies rizika.
Pagrindinės priežastys, kodėl vaikų dantukai genda:
- Netaisyklinga mityba (per didelis saldainių ir saldžių gėrimų vartojimas).
- Nepakankama burnos higiena (nevalomi dantys ryte ir vakare, netinkama technika).
- „Buteliuko“ kariesas (saldūs gėrimai prieš miegą).
- Genetinis polinkis (rečiau).
- Perduotos bakterijos iš tėvų.
Ką daryti, kad išvengtumėte vaikų dantukų problemų:
- Reguliariai (bent du kartus per metus) lankykite odontologą.
- Prižiūrėkite vaiko burnos higieną, padėkite jam valytis dantis iki 7-8 metų.
- Ribokite saldumynų ir saldžių gėrimų vartojimą.
- Paskatinkite vaiką gerti vandenį.
- Mokykite vaiką taisyklingai valytis dantis (bent 2 minutes, du kartus per dieną).
- Apsvarstykite dantų dengimą silantais ant nuolatinių krūminių dantų.
