Ašaroja akys? Tai reiškia, jog ašaros tinkamai nepasišalina iš akių per ašarų aparatą, todėl intensyviai teka ant žmogaus veido. Ašaros reikalingos tam, kad nuolat drėkintų akies paviršių, pašalintų svetimkūnius ir palaikytų skaidrų regėjimą. Tačiau, kuomet akys ašaroja per daug, pasidaro sunku matyti. Atsiranda diskomfortas, pasidaro sunku vairuoti, dirbti kompiuteriu ir t.t. Toks didelis ašaringumas gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniau pasitaiko kūdikiams iki 12 mėnesių ir suaugusiems, vyresniems nei 60 metų. Ašaroti gali viena arba abi akys.
Mūsų akyse nuolat gaminasi ašaros. Jos iš akių pasišalina per ašarų lataką - mažytę skylutę, esančią akies kamputyje. Kuomet šie latakai užsikemša, ašaros lygiai tokiu pačiu tempu gaminasi ir toliau, tačiau neturi pro kur pasišalinti, todėl pradeda tekėti ant veido.
Kai kurie žmonės gimsta su nepakankamai išsivysčiusiais ašarų latakais. Dažniausiai pasitaikanti ašarojančių akių priežastis tarp suaugusiųjų bei paauglių - užsikimšę arba per siauri ašarų latakai (dažniausiai susiaurėjantys dėl patinimo ar uždegimo). Jeigu ašarų latakai susiaurėję arba užsikimšę, ašaros tinkamai nepasišalina ir atsiranda akių ašarojimas. Toks ašarojimas padidina infekcijos riziką.
Sudirgusios akys gali gaminti daugiau ašarų nei įprastai. Tai yra normali organizmo reakcija, kadangi kūnas bando pašalinti dirgiklį. Ašarojančių akių gydymas priklauso nuo intensyvumo ir nuo priežasties. Lengvais atvejais, gydytojai rekomenduoja tiesiog kantriai laukti ir stebėti savo būklę.
Ašaroja akys? Tai reiškia, jog ašaros tinkamai nepasišalina iš akių per ašarų aparatą, todėl intensyviai teka ant žmogaus veido. Ašaros reikalingos tam, kad nuolat drėkintų akies paviršių, pašalintų svetimkūnius ir palaikytų skaidrų regėjimą. Tačiau, kuomet akys ašaroja per daug, pasidaro sunku matyti. Atsiranda diskomfortas, pasidaro sunku vairuoti, dirbti kompiuteriu ir t.t. Toks didelis ašaringumas gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniau pasitaiko kūdikiams iki 12 mėnesių ir suaugusiems, vyresniems nei 60 metų. Ašaroti gali viena arba abi akys.
Mūsų akys pradeda ašaroti, kai susiduriame su sąlygomis, kurios gali būti pavojingos akims. Tai normali refleksinė reakcija. Akys reaguoja ir pradeda ašaroti dėl svetimkūnio patekimo į akis, dėl dūmų ir ėsdinančių medžiagų, taip pat dėl tam tikrų oro sąlygų, tokiu kaip stiprus vėjas ar šaltas oras. Akys taip pat gali pradėti ašaroti dėl per ryškios šviesos. Be to, sudirginti akis ir sukelti ašarojimą gali ir per didelis patalpų oro sausumas ar kai kurie aitrūs prieskoniai. Tokiais atveju pakanka, kad sąlygos normalizuotųsi ar būtų pašalintas dirgiklis ir akys nustoja ašaroti.
Ašarojimas yra fiziologinis procesas, kurio metu akys gamina skystį, vadinamą ašaromis. Ašaros atlieka keletą svarbių funkcijų. Jos drėkina akies paviršių, suteikdamos komforto pojūtį ir apsaugodamos nuo išsausėjimo, o taip pat padeda pašalinti mikroorganizmus, dulkes ir kitus svetimkūnius, užkertant kelią infekcijai ir dirginimui.
Kūdikio ašarojančių akių priežastys
Viena dažniausių kūdikių bėdų - regis, be jokios priežasties ašarojančios ir pūliuojančios akys. Taigi kas nutinka dažno naujagimio akims? Ašarojimo ir pūliavimo priežastys yra aiškios ir žinomos kiekvienam akių ligų gydytojui.
Ašarų latakų nepraeinamumas
Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo - į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta.
Nėštumo metu nosies ašarų kanale yra želatininis kamštis arba jungiamojo audinio plėvelės. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ir suaugusiųjų oftalmologė dr. Dalia Krivaitienė sako, kad naujagimių ašarų kanalo savaiminis neatsidarymas ir jo sukeltos problemos - tai tarpinė būklė tarp ašarų sistemos vystymosi sutrikimo ir įgimtos patologijos. Pasak medikės, sutrikimas dėl neatsivėrusio ašarų kanalo paprastai pasireiškia pirmąjį mėnesį po gimimo. Pradeda ašaroti abi akys ar tik viena, atsiranda pūlingų išskyrų, gali patinti vokai, parausti odelė aplink akis. Antibiotikų lašai nepadeda arba padeda tik trumpam - sutrikimo kamuojamų kūdikių akys vėl pradeda ašaroti ir pūliuoti.
Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą mėnesį. Ūmus dakriocistitas pasitaiko 1% naujagimių, vienodai dažnai abiems lytims.
Dažniausia priežastis - ilgai neatsiveria į nosies ašarų kanalas, kuris paprastai jau būna atviras gimus naujagimiui ar atsiveria per pirmas gyvenimo savaites. Nosies ašarų kanale būna, taip vadinamas želatininis kamštis ar plėvelė, kuri paprastai rezorbuojai dar iki kūdikio gimimo ar per pirmas jo gyvenimo savaites. Antra pagal dažnumą priežastis - ašarų maišelio patologija (susiaurėjimas, divertikulai jame ir kt.). Trečia priežastis - kaulinio kanalo nebuvimas. Retesnės priežastys - antrinė patologija - nosies ir aplinkinių audinių pakitimai, atsiradę dėl uždegimų ar traumų.
Pirmasis ligos požymis jau per pirmąsias gyvenimo savaites yra gleivingos arba gleivingai pūlingos išskyros junginės maiše, ašarų susikaupimas jų tekėjimas, blakstienų aplipimas traiškanomis bei nedidelis akies paraudimas. Svarbiausias dakriocistito požymis yra gleivingai pūlingo turinio išskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų maišelio sritį. Dažniausiai negaluoja viena akytė. Tai būdingas šiai ligai požymis, bylojantis, kad sergama ne paprasčiausiu konjunktyvitu - akių junginės uždegimu (akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu, vidiniame akies kampe), kuriam esant uždegimas apima abi akytes.
Ašaros teka latakais, kurių vidus padengtas specifišku epiteliu, leidžiančiu ašaroms laisvai slysti jų paviršiumi virš viršutinio išorinio akies krašto. Ašaros nuolat gaminamos tam, kad pakankamai sudrėkintų akies obuolio paviršių ir apsaugotų jį nuo pažeidimo išsausėjimo atveju. Tekėdamos latakais, ašaros pasiekia nedidelę angą akies kampe, šalia nosies krašto, kuriuo jos patenka į ankščiau minėtą nosinį ašarų kanalą. Jei ši anga užsikemša, ašaros pradeda kauptis kanale ir akies obuolio drėkinimas tampa perteklinis. Akis nuolat ašaroja nors vaikas ir neverkia. Taip gali nutikti dėl kanalo spindžio susiaurėjimo, jei vaisiaus stadijoje jis nesusiformuoja pakankamai platus, arba jei kanalas pasidengia plona plėvele, kuri sukelia dalinį užsikimšimą. Dėl drenažo sutrikimo ir atsiradusio padidėjusio spaudimo galime pastebėti padidėjusius kapiliarinius rezginius akies obuolio kampe arba išsiplėtusias venas ties nosies kraštu, akies voku ir t. t.
Infekcija
Konjunktyvitas - tai akių junginės (priekinės akies obuolio dalies ir vidinio vokų paviršiaus) uždegimas. Naujagimiams infekciją dažniausiai sukelia gimdymo metu patekęs užkratas; kūdikiai ir vaikai konjunktyvitu suserga, kai akis pažeidžia virusai, bakterijos ar alergenai. Konjunktyvito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Pavyzdžiui, jeigu konjunktyvitą sukėlė bakterijos arba alergija, iš abiejų akių gausiai teka išskyros. Virusinio konjunktyvito atveju gali būti paveikiama tik viena akis, tik vėliau - ir kita, akys parausta, negausiai ašaroja. Ligos sukėlėją galima nuspėti pagal simptomus arba paėmus tepinėlį iš akių.
Virusinis konjunktyvitas. Konjunktyvitą sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas.
Bakterinis konjunktyvitas. Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
Alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt. Reakcinis konjunktyvitas.
Jeigu naujagimio kuri nors viena ar abi akys paraudo, pasirodė išskyrų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Alergija
Kontaktas su alergenu taip pat gali sukelti junginės uždegimą, kurio vienas iš simptomų ir yra ašarojimas. Labai dažnai ašarojimas pasireiškia tam tikro augalo (kuriam yra alergija) žydėjimo laikotarpiu. Taip pat gali pasireikšti ir alerginė reakcija į kosmetiką, buitinę chemiją, kontaktą su gyvūnais ir pan.
Ašarojančių ir paraudusių akyčių priežastis gali būti alergija. Paprastai atsiranda smėlio pjūtis ( šiuo atveju - be aiškios priežasties) abiejose akytėse. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė - alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis - sloga.
Per didelis akių nuovargis
Jei jūsų akys ilgą laiką labai įtemptos, jos gali pradėti ašaroti. Taigi, ašarojimo priežastis gali būti neteisingai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai, taip pat darbas kompiuteriu, kuris reikalauja nuolat įtempti akis. Be to, akių nuovargį gali sukelti ir kalio bei B grupės vitaminų trūkumas.
Sausų akių sindromas
Sausų akių sindromas gali atsirasti, kuomet akys nustoja gaminti pakankamai ašarų. Tai gali būti dėl buvimo karštoje ar vėjuotoje aplinkoje, akių pervargimo, ilgo nepertraukiamo darbo prie kompiuterio, kontaktinių lęšių nešiojimo, tam tikrų sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo, taip pat dėl sauso patalpų oro.
Kiti veiksniai
Pernelyg didelis ašarojimas gali atsirasti ir dėl ilgalaikio buvimo saulėje su lęšiais ar vėjo bei dulkių patekimo tarp lęšio ir akies gleivinės.
Priekinis uveitas - tai akies gyslainės priekinės dalies uždegimas. Jis prasideda staiga. Vaikas skundžiasi šviesos baime, akies skausmu, pablogėjusiu regėjimu. Lėtinio uveito požymiai: akis parausta, ant vidinio ragenos paviršiaus atsiranda nuosėdų, gali pakisti rainelės spalva ir atsirasti plėvelė vyzdžio plote. Akies labai neskauda.
Atsargiai kilstelėkite mažylio akies voką ir pastebėję svetimkūnį, jį pašalinkite vatos tamponėliu. Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ragenos erozijos (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo) požymis. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu. Labai pavojingi cheminiai nudegimai.
Kaip padėti kūdikiui, jei ašaroja akys?
Gydytoja dr. D. Krivaitienė sako, kad daugumai kūdikių ašarų kanalai atsidaro iš karto po gimimo arba iki trečiojo ar ketvirtojo gyvenimo mėnesio. Iki tokio amžiaus, naujausiais duomenimis, kai kuriems vaikams tebesiformuoja ašarų-nosies kanalas. Iki vienerių metų ašarų kanalai atsidaro 90 proc. kūdikių. Tad galima laukti ir tikėtis paties geriausio, bandyti daryti ašarų maišelio masažą tikintis, kad pavyks nutraukti plėvelę, esančią ašarų kanale, ar išmušti želatininį kamštį. Tačiau tai retai padeda.
Masažuoti ašarų maišelį reikėtų norint pašalinti pūlius iš ašarų maišelio. Tokie masažai - gera ašarų maišelio flegmonos - pūlinio - profilaktika.
„Rekomenduočiau neatsidariusius ašarų kanalus zonduoti kūdikiui sulaukus 4 mėnesių arba nelaukiant tokio amžiaus ūmiu atveju, kai jau vystosi ašarų maišelio flegmona. Tada reikia gydyti nedelsiant“, - sako specialistė.
Jei akių kanalas savaime neatsidaro ir nezonduojamas, mažylio akytės nuolat ašaroja, pūliuoja, dėl tokio nuolatinio dirginimo akių vokų odelė parausta. Ašarų maišelio flegmona - pati pavojingiausia komplikacija. Tad delsti bet kokiu atveju yra rizikinga.
Gydytoja pasakoja, kad jos praktikoje yra pasitaikę, kai gydant flegmoną 3 mėnesių kūdikiui, ašarų maišelį reikėjo atverti jau atliekant pjūvį odoje ir skiriant leidžiamus antibiotikus.
Akių zondavimo procedūra, pasak oftalmologės, yra skausminga tiek, kiek gali būti skausminga dėl audinių tempimo. Procedūra atliekama sulašinus vietinę nejautrą sukeliančių lašų. Procedūra užtrunka nuo 5 iki 15 minučių. Trukmė priklauso nuo konkretaus zonduojamo kūdikio anatomijos. Nors dr. Daliai Krivaitienei yra tekę akių zondavimo procedūrą atlikti ir kelių dienų ar savaitės sulaukusiems mažyliams, vis dėlto geriausia neatsivėrusį akių ašarų kanalą zonduoti 3-4 mėnesių kūdikiui, nes ašarų nosies kanalas jau anatomiškai susiformavęs. Dar viena priežastis neatsidėti - 3-4 mėn. kūdikis dar mažas, kad atsimintų pačią procedūrą, todėl jam neliks jokių nemalonių prisiminimų.
Užsikimšę ašarų latakai: operacijos pagalba sukuriamas naujas latakas nuo ašarų maišelio iki nosies vidaus.
Akių priežiūra.
Ką daryti, jei akys ašaroja?
Ašarojančių akių gydymas priklauso nuo intensyvumo ir nuo priežasties. Lengvais atvejais, gydytojai rekomenduoja tiesiog kantriai laukti ir stebėti savo būklę.
Naktį reikia nuolat valyti akytes virintu vandeniu arba arbata suvilgytu vatos tamponėliu. Valyti reikia pradedant nuo išorinio akies krašto - vidinio link, stengiantis masažuoti vidinį mažylio akies kampą. Toks masažas padeda atsikimšti akies latakams. Šiuo atveju nepadės antibiotikų lašiukai, kuriuos gydytojas išrašo esant infekcijoms.
Dirbtinės ašaros. Kartais konjunktyvitui gydyti pakanka tiesiog kruopščiai praplauti akis vadinamomis dirbtinėmis ašaromis bent kelis kartus per dieną (kuo tai daroma dažniau, tuo geriau).
Akių lašai. Galima lašinti homeopatinius lašus, parduodamus be recepto.
Antibiotikų lašai. Kartais paprastų gydymo būdų neužtenka ir daroma prielaida, kad konjunktyvitą sukėlė bakterijos, todėl kūdikiui arba vaikui į akis reikia lašinti receptinius antibiotikų lašus. Jei uždegimas didelis (t. y. Antihistamininiai vaistai.
Konjunktyvito gydymas naminėmis priemonėmis. Kai kurie gydytojai konjunktyvitui gydyti vis dar rekomenduoja naudoti ramunėlių arbatą, kitų vaistažolių nuovirus, kiti griežtai pasisako prieš liaudiškas priemones ir akims plauti tiesiog rekomenduoja naudoti virintą vandenį.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Akių ašarojimas dažniausiai būna trumpalaikis ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau yra situacijų, kai tai gali būti rimtesnių problemų simptomas ir prireiks gydytojo apžiūros. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikia kreiptis į oftalmologą:
- Pernelyg gausus ašarojimas. Pastebėjus, kad akys itin smarkiai ašaroja, nepriklausomai nuo to, ar yra akivaizdus dirgiklis ar nėra, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Ilgalaikis ašarojimas. Jei jūsų akys ašaroja kelias dienas iš eilės, tai taip pat gali būti tam tikros akių ligos požymis.
- Skausmas, uždegimas. Jei ašarojančių akių diskomfortą lydi skausmas ar deginantis pojūtis, tai gali būti infekcijos ar kitos akių būklės, kurią reikia stebėti ir gydyti, požymis.
- Regėjimo pokyčiai. Neryškus matymas, šešėliai, sumažėjęs regėjimo aštrumas ir kiti regėjimo defektai taip pat yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Turi būti pradėtas vos diagnozavus ligą. Kol nėra ūmaus dakriocistito, 2-3 dienas masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn, norint išstumti želatininį kamštį. Tuo pačiu laiku lašinami levomicetino, gentamicino ar kiti antibiotikų tirpalai. Papildomai gerai akytes plauti specialiais tirpalais.
Jei per savaitę efekto nesulaukiama, ašarų takai zonduojami Baumano zondu. Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Po zondavimo reikia lašinti antibiotikų ir priešuždegiminius lašus. Nezonduojant gydymo efektyvumas būna tik 15%. Taigi zonduoti reikia kiek galima ankščiau, kol dakriocistitas nevirto į flegmoną. Zondavimo efektyvumas 95%, nors kartais procedūrą reikia kartoti. Kad nesusidarytų ašarų takuose randų, po zondavimo tinka juos plauti fermentų tirpalais. Po zondavimo dakriocistitas dažniausiai praeina. Zondavimas mažai efektyvus jeigu būna įgimta ašarų maišelio bei ašarų ir nosies kanalo patologija. Jei minėtos priemonės nepadeda, tenka operuoti.
