Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, vertinimas tampa nuolatiniu informacijos kaupimo procesu apie įgyjamus vaiko gebėjimus, ugdymosi pasiekimus ir daromą pažangą. Vertinimo tikslas - pažinti vaiką, išsiaiškinti jo poreikius ir galimybes.
Pagrindinės vaiko pasiekimų vertintojos yra grupių mokytojos. Įstaigai pradėjus lankyti vaikui, išsiaiškinami tėvų lūkesčiai, jų nuomonė apie vaiko gebėjimus, polinkius, pomėgius ir norus. Įgyjami vaiko gebėjimai vertinami nuolat stebint jį ugdymo procese.
Vaiko ugdymosi pasiekimai kaupiami Vaiko aplanke. Vaikui pereinant į kitą grupę, aplankas perduodamas kitam pedagogui. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.
Vertinimo procesas ir metodika
Du kartus per metus grupių auklėtojos įvertina kiekvieno vaiko gebėjimus pagal Ikimokyklinio vaikų ugdymo programoje numatytas devynias ugdymo sritis. Pirmas įvertinimas atliekamas rugsėjo mėnesį. Jo metu išsiaiškinami vaiko gebėjimai, patirtis, individualūs ypatumai. Numatomi vaikų ugdymo prioritetai, kryptys, būdai, individualizavimo ir paramos formos.
Antrojo įvertinimo metu - gegužės mėnesį - nustatoma individuali kiekvieno vaiko pažanga, pasiekta per mokslo metus. Analizuodama šiuos duomenis, pedagogė planuoja vaikų ugdymo procesą visai grupei, grupelėse ir individualiai.
Mokslo metų pabaigoje sudaroma bendra darželio vaikų pasiekimų ir pažangos įvertinimo suvestinė. Vaikų pasiekimai ir pažanga aptariama individualiai su tėvais (globėjais) ne rečiau kaip 2 kartus per metus (rugsėjo/spalio mėn.; gegužės/birželio mėn.).
Formuojamasis vertinimas - vertinimas, skirtas individualiai pažangai skatinti ir stebėti. Jis vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis su vaiku, diskutuojant ir analizuojant. Vertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinktoje formoje, užrašuose ar kitur.
Kompetencijų įvertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių kaupimu bei apibendrinimu. Vaiko daroma pažanga vertinama nuolat, pasirenkant įvairius vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, dailės darbų aprašą ir veiklos analizę.
Vertinimo išvados pateikiamos aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais vaiko stipriąsias puses, pasiekimus, sunkumus ir tai, kas siektina. Numatoma vaiko ugdymo ir ugdymosi perspektyva, tikslingai naudojant informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą darbui su šeima ir kitais ugdymo proceso dalyviais.
Kiekvienas vaiko pasiekimas gali būti įvertintas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, kuriame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai.
Vaikų pasiekimai - tai gyvenimo ir ugdymo(si) realybėje įgytos kompetencijos (vaiko vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, supratimas, patirtis). Vertinimas - nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
Pedagogai iš anksto numato, ką, kokiu tikslu, kada ir kaip vertins, taigi vaikų pasiekimų vertinimas planuojamas. Vertinimas nėra vienkartinis, siekiama, kad jis būtų nenutrūkstamas ir grįžtamasis.
Vertinimo medžiaga yra konfidenciali ir aptariama individualiai su vaiko tėvais (globėjais), esant reikalui - su specialistais (logopedu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistu ir kt.). Tėvai su grupės pasiekimais supažindinami grupės susirinkimų metu, o su individualiais vaiko pasiekimais - asmeniškai, individualių pokalbių metu.
Priešmokyklinio ugdymo kompetencijos ir sritys
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą (2022). Programoje siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Ugdymo programoje išskirtos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios ir ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai vertinami pagal menų darželio „Etiudas“ sukurtą vertinimo metodiką. Pirmas įvertinimas atliekamas rugsėjo mėnesį, siekiant išsiaiškinti vaikų gebėjimus, patirtį, individualius ypatumus ir numatyti ugdymo prioritetus.
Komunikavimo kompetencija
Kasdieninėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
Kultūrinė kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti.
Pažinimo kompetencija
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą.
Pilietiškumo kompetencija
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
Skaitmeninė kompetencija
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
Pasiekimų vertinimas pagal ugdymosi sritis
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.
Gamtamokslinis ugdymas
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
Aplinkos pažinimas per pojūčius
Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas) ir atlieka priešmokyklinuko amžių bei jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) tyrimus.
Augalai
Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis).
Gyvūnai
Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius.
Gamtos reiškiniai
Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje.
Daiktai ir medžiagos
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį, temperatūrą, svorį.
Tyrinėjimai
Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą.
Informacijos rinkimas
Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
Informacijos aptarimas ir pateikimas
Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
Informacijos patikimumas
Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
Informacijos šaltinių įvairovė
Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.
Gamtinių išteklių nauda
Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
Atsargumas gamtoje
Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
Darna su gamta
Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai.
Žmogaus įtaka aplinkai
Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Išradimai keičia aplinką
Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
tags: #vaiku #vertinimas #pagal #kompetencijas
