Meilė - tai ne tik stipri ir graži emocija, bet ir sudėtingas biocheminis procesas, įdarbinantis ne tik skirtingus hormonus, bet ir mūsų smegenis. Kaip jaučiamės įsimylėję, lemia svarbių neurotransmiterių - serotonino, dopamino ir oksitocino - balansas smegenyse.
Moksliniai tyrimai rodo, kad romantinė meilė yra glaudžiai susijusi su šių trijų neurotransmiterių veikla ir jų sukeliamais pokyčiais smegenyse. Jie paveikia mūsų organizmo reakciją į stresą, fizinę sveikatą, nuotaiką, susijaudinimą ir net bendrą savijautą santykiuose.
Serotoninas: laimės ir stabilumo hormonas
Serotoninas neretai vadinamas laimės hormonu, nes jis padeda reguliuoti nuotaiką, išlikti ramiems, valdyti stresą ir jaustis emociškai stabiliai. Mažas jo kiekis netgi siejamas su nuotaikų kaita, depresijos bei nerimo sutrikimų išsivystymu.
Kalbant apie meilę, serotoninas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Vėliau, santykiams tęsiantis, serotonino ir kortizolio lygis normalizuojasi, todėl pradedame jausti stabilumą, bendrą gerovę ir prisirišimą. Negana to, jei žmogus jaučiasi mylimas, vertinamas, suprastas ar patiria kitų malonių emocijų santykiuose, serotonino lygis natūraliai padidėja.
Įtaką serotonino gamybai daro daugybė skirtingų priežasčių: genetika, hormonų balanso pokyčiai, mityba, saulės ir miego trūkumas, aktyvumo stoka, vartojami vaistai, alkoholis. Kadangi didžioji dalis serotonino gaminasi ne smegenyse, o žarnyne, būtina rūpintis jo sveikata: vartoti skaidulų turinčio maisto, produktų, kuriuose gausu gerųjų bakterijų. Visa tai gali padėti stiprinti žarnyno mikrobiotą, taip pat suaktyvinti serotonino gamybą. Tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis išlaikant seratonino balansą pasireiškia ir vartojantiems triptofano aminorūgštį bei ženšenio ekstrakto preparatus.
Dopaminas: motyvacijos ir malonumo šaltinis
Pagrindinis neurotransmiterio dopamino vaidmuo - kelti motyvaciją ir padėti jaustis maloniai. Dėl dopamino trūkumo atsiranda savęs nuvertinimas, dingsta motyvacija, gali pasireikšti nerimas, neviltis, nuotaikų svyravimai, sunkumas susikaupti.
Dėl šio hormono meilė yra siejama su malonumais, emociniu savęs apdovanojimu ir netgi euforija. Didelis dopamino kiekis santykių pradžioje mums tarsi uždeda „rožinius akinius“, jaučiame aistrą, susidomėjimą kiekviena partnerio pasakojama smulkmena. Vėliau, kai hormonų rodikliai susibalansuoja, šie jausmai gali būti nebe tokie stiprūs, tačiau tai nereiškia, kad meilė baigiasi - atsiranda prisirišimo, emocinio ryšio, pasitikėjimo ir įvertinimo jausmai.
Dopamino atsargas galime padidinti valgydami skanų maistą, užsiimdami mėgstama veikla, sportu, kūryba, klausydamiesi muzikos, būdami lauke, taip pat medituodami bei turėdami tinkamą darbo-poilsio režimą. Dopamino balansą išlaikyti gali padėti ir kurkuminas, žaliosios arbatos ekstraktas, kofeinas bei žuvų taukai.
Oksitocinas: artumo ir pasitikėjimo hormonas
Meilės ir prisilietimų hormonu vadinamas oksitocinas - vienas svarbiausių hormonų visame reprodukcijos procese. Būtent jis padeda užtikrinti tinkamą spermos judėjimą vyrams, o moterims - skatina gimdymą bei motinos pieno išsiskyrimą.
Oksitocinas išsiskiria patiriant prisilietimus, apsikabinant, laikantis už rankų, bučiuojantis bei intymių santykių metu. Jo gamybą taip pat gali paskatinti rūpestis vienas kitu, empatija, gražūs bendri atsiminimai. Šis hormonas sužadina artumo jausmą, padeda jaustis užtikrintai, saugiai ir ramiai. Trumpai tariant, jis atsakingas už pasitikėjimo, prisirišimo ir emocinio ryšio kūrimą su partneriu, tad jo svarba išlieka labai didelė visų santykių metu.
Tinkamo oksitocino lygio užtikrinimui gali padėti taurinas, ramunėlių ekstraktas, magnis, melatoninas. Visi šie elementai skatina oksitocino išsiskyrimą.
Naujosios emocijų teorijos
Emocijų mokslas išgyvena revoliuciją, prilygstančią reliatyvumo atradimui fizikoje ir natūraliajai atrankai biologijoje. Šios srities lyderė - psichologė ir neuromokslininkė Lisa Feldman Barrett, savo tyrimais paneigianti ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, kad emocijos yra savaiminės reakcijos, universalios ir „užprogramuotos“ įvairiose smegenų srityse.
Dr. Lisa Feldman Barrett yra Šiaurės rytų universiteto nusipelniusi psichologijos profesorė, dirbanti Harvardo medicinos mokykloje ir Masačusetso bendrosios praktikos ligoninėje, psichiatrijos ir radiologijos srityse. Už novatoriškus emocijų smegenyse tyrimus pelnė Nacionalinio sveikatos instituto direktoriaus apdovanojimą Pioneer Award, yra išrinkta Kanados karališkosios draugijos nare.
