Vardų populiarumas visada skatina visuomenės susidomėjimą, o duomenys apie naujagimiams suteikiamų vardų dažnumą atskleidžia įvairias tendencijas ir kultūrinius pokyčius. Apie vaikams suteikiamų vardų dažnumą įvairiu laiku buvo rašyta kalbininkų ir entuziastų įvairiuose leidiniuose. Darbuose buvo keliamos ir vardų kultūros problemos: dažniausiai - kokiais vardais vaikų nereikia vadinti, kokios pagrindinės vardų užrašymo klaidos ir t. t.

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, galima analizuoti populiariausių vardų tendencijas per pastaruosius dvidešimt metų, nuo 2006 m. iki 2025 m. Šie duomenys leidžia įvertinti vardų kaitą ir stabilumą.

Populiariausiųjų vardų dešimtukai ir ilgiausiai išsilaikę vardai

Ilgiausiai populiariausiųjų dešimtukose (įskaitant metų ir pusmečių dešimtukus) išsilaikė Matas - 39 kartus (pirmą kartą pateko 2006 m. ir tebėra 2025 m.) ir Emilija - 37 kartus (pirmą kartą pateko 2007 m. ir dar buvo pernai). Tarp populiariausių taip pat ilgai išliko Nojus - 33 kartus (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra šiemet), Jokūbas - 32 kartus (pirmą kartą pateko 2011 m. ir tebėra) ir Benas - 28 kartus (pirmą kartą pateko 2013 m. ir tebėra). Iš moterų vardų tarp populiariausiųjų ilgai išbuvo Gabija - 35 kartus (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra), Kamilė - 29 kartus (pirmą kartą pateko 2006 m., paskutinįkart fiksuotas 2023 m.), Lėja - 27 kartus (pirmą kartą pateko 2013 m.). Suprantama, daugiausia kartų užfiksuoti anksčiausiai išpopuliarėję vardai.

VĮ Registrų centro duomenys taip pat atskleidžia, kokie vardai buvo populiariausi 2021 m. gruodžio pradžioje. Dažniausių vardų dešimtukai tuomet atrodė taip:

Jonas sudaro apie 2,2 proc. visų šalies vyrų, o Irena - 1,7 proc. visų šalies moterų. Tai rodo, kad šalyje klesti vardų įvairovė.

Tendencijos vardų populiarume 2006-2010 m.

Analizuojant 20 dažniausių vardų, suteiktų Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems vaikams per 2006-2010 m., ryškėja tam tikros tendencijos vardų kilmės ir struktūros lygmenimis.

Mergaičių vardų tendencijos

Per penkerius metus (2006-2010 m.) į populiariausių mergaičių vardų dvidešimtukus pateko 24 vardai, o tai rodo, kad dažniausi mergaičių vardai yra gana pastovūs. Visą laiką į populiariausiųjų dešimtukus patenka šeši vardai: Kamilė, Gabrielė, Gabija, Austėja, Emilija ir Ugnė. Nuo 2008 m. pats dažniausias mergaičių vardas yra Emilija, po juo stabiliai įsitvirtina Gabija.

Stebint dažniausių penkių vardų (Kamilė, Gabija, Gabrielė, Austėja ir Emilija), kurie yra daugiaskiemeniai, populiarumo pokyčius, matyti, kad nuo 2009 m. šių vardų populiarumas po truputį mažėja, o dažnesni tampa dviskiemeniai vardai Urtė ir Ugnė. Taip pat pastebima, kad iš dažniausių vardų dvidešimtukų per penkerius metus tai išnyksta, tai vėl juose atsiranda Augustės, Karolinos, Karinos, Liepos, Emos vardai. Po 2009 m. dingsta Deimantės, Evelinos vardai, o juos nuo 2010 m. keičia Gustė, Smiltė. Tokie svyravimai rodo ne vien tik konkrečių vardų populiarumą, bet ir bendrą tendenciją - trumpesni (dviskiemeniai) mergaičių vardai tampa vis populiaresni.

Pagal kilmę dažniausi mergaičių vardai yra baltiški, krikščioniški ir vėlyvesni svetimos kilmės vardai. Tarp jų daugiausia yra baltiškų vardų. Populiariausi mitologiniai vardai yra Gabija ir Austėja. Taip pat pastebima tendencija, kad pamažu silpsta krikščioniškų vardų populiarumas, nors tam tikri šios kilmės vardai ir užima pačių dažniausių pozicijas. Vis populiaresni tampa trumpiniai, atsiradę iš baltiškos kilmės dvikamienių asmenvardžių (Viltė, Goda), taip pat trumpinys Greta, sulietuvintas trumpinys Ema ir trumpinys Gustė.

Berniukų vardų tendencijos

Per 2006-2010 m. į dažniausių berniukų vardų dvidešimtuką pateko 30 vardų, o tai rodo, kad populiariausi šio laikotarpio berniukų vardai yra ne tokie stabilūs kaip mergaičių. Vis dėlto ir berniukų vardyne daug pastovumo: visą laiką trys populiariausi vardai yra Matas, Lukas ir Nojus. Nuo 2007 m. iš pirmo septynetuko nedingsta vardai Dovydas ir Dominykas.

Pastebima, kad dalis vardų traukiasi iš populiariųjų grupės: nuo 2006 m. dvidešimtuke nelieka Nedo, Pauliaus, nuo 2007 m. - Tomo, Eimanto, nuo 2008 m. - Tito, Deivido, nuo 2009 m. - Arno, Karolio vardų. Tuo pat metu sparčiai auga ir į dvidešimtukus ateinančių vardų populiarumas: nuo 2007 m. vis labiau populiarėja Kajus ir Jokūbas, nuo 2008 m. - Emilis, nuo 2009 m. - Benas, nuo 2010 m. - Gustas, Pijus ir Gabrielius.

Dažnesni trumpi dviskiemeniai berniukų vardai: tai rodo ir trijų populiariausių vardų (Matas, Lukas, Nojus) dominavimas, ir dvidešimtukuose esančių dviskiemenių vardų skaičiaus santykis su daugiaskiemeniais vardais. Pagal kilmę dažniausi 2006-2010 m. gimusių berniukų vardai yra baltiški, krikščioniški ir vėlyvesni svetimos kilmės vardai, o iš jų dažnesni germaniški vardai. Vis dėlto populiariausi yra krikščioniški vardai, jie sudaro didžiąją dažniausių vardų dalį ir jų pamažu daugėja. Krikščioniški vardai pamažu stumia ir negausius baltiškus vardus.

Anksčiau minėta tendencija - pavadinti berniukus trumpais dviskiemeniais vardais - realizuojama ne tik trumpais krikščioniškais vardais, bet ir trumpiniais, atsiradusiais iš krikščioniškų, baltiškos ar germaniškos kilmės vardų. Kasmet (ypač nuo 2008 m.) trumpinių, kuriais mėgstama pavadinti berniukus, vis daugėja. Vardų dvidešimtukuose trumpiniai nuo 2007 m. pamažu kyla į viršų.

Bendros tendencijos ir išvados

Apibendrinus populiariausių vaikų vardų davimo tendencijas 2006-2010 m. ryškėja, kad mergaičių vardynas yra kiek konservatyvesnis nei berniukų: mergaičių vardų kaita dažniausiuose vardų dvidešimtukuose mažesnė. Tačiau spėtina, kad berniukų vardų tendencija - duoti vaikui kuo trumpesnį dviskiemenį vardą - stiprėja ir mergaičių vardyne. Tai patvirtina populiariausiuose ir berniukų, ir mergaičių vardų dvidešimtukuose kasmet didėjantis įvairios kilmės trumpinių skaičius.

Pagal kilmę mergaičių ir berniukų vardynas 2006-2010 m. skiriasi: mergaičių vardyne daugiau baltiškų vardų ir jų pamažu daugėja, o berniukų - krikščioniškų vardų (jų taip pat daugėja). Tai rodo, kad ir mergaičių, ir berniukų vardų rinkimosi pagal kilmę tendencijos yra skirtingos.

Įdomu, kad į dažniausių vardų dvidešimtukus minėtu laikotarpiu pateko ir keli į „Lietuvių vardų kilmės žodyną“ net neįtraukti vardai: Smiltė, Nedas ir Deividas.

Šiandien šiuos duomenis jau galima daug lengviau tvarkyti ir apdoroti techniškai. Taip pat ir dabarties visuomenės žinios, lyginant su praėjusio amžiaus informacija apie tuo metu duodamus vaikams vardus, yra kitokios. Iš interneto ir spaudos publikacijų, komentarų internete, mėgėjiškų vardų svetainių matyti, kad naudojantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis dažniausiai žinoma, kokie vardai buvo suteikti vaikams pastaraisiais metais Lietuvoje.

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis - Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas - 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK.

tags: #vaiku #vardu #statistika

• Vaiko ugdymas darželyje
• Patarimai, kaip išsirinkti pieno mišinį kūdikiui.
• Kūryba Kazio Borutos
• Priežiūra ir dresūra nuo gimimo
• Sužinokite apie Recaro saugumo sprendimus