Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.
Kūdikio galvytės formos ypatumai ir priežastys
Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
Brachicefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.
Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuojų kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami.
Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.
Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai.
Plagiocefalijos atvejų padagėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).
Rizikos grupę sudaro:
- Neišnešiotas naujagimis.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Ilgas, komplikuotas gimdymas.
- Įgimta kreivakaklystė.
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
Kaip išvengti kūdikio galvytės deformacijų?
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę.
- Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
- Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
- Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
- Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę.
Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t,y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.
Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).
Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems. t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.

Kūdikio galvytės apimties matavimas ir reikšmė
Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus, t. y. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. kūdikių turi mažesnę galvos apimtį.
Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies.
Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.
Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.
| Amžius | Merginos (cm) | Berniukai (cm) |
|---|---|---|
| Gimimas | 34.1 | 34.7 |
| 1 mėn. | 36.8 | 37.5 |
| 2 mėn. | 39.0 | 39.7 |
| 3 mėn. | 40.7 | 41.4 |
| 4 mėn. | 42.1 | 42.8 |
| 5 mėn. | 43.3 | 44.0 |
| 6 mėn. | 44.3 | 45.0 |
| 7 mėn. | 45.2 | 45.9 |
| 8 mėn. | 46.0 | 46.7 |
| 9 mėn. | 46.7 | 47.4 |
| 10 mėn. | 47.3 | 48.0 |
| 11 mėn. | 47.9 | 48.6 |
| 12 mėn. | 48.4 | 49.1 |
Kūdikio galvytės laikymas ir motorinė raida
Kūdikio vystymosi (judesių) raida yra individuali. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.
Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduojama tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui. Pratimų išmokimas priklauso nuo kiekvieno tėvelio įgūdžio.
Mankštelės priklauso nuo kūdikio amžiaus ir jo stambiosios motorikos raidos išsivystymo.
Kaip vaikutis turi laikyti galvą - ar yra griežtos normos, ribos?
- Naujagimis. Gulint ant nugaros, jo galva nė kiek neišbūna vidurio linijoje ir yra laikoma pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną, jis gali judinti galvą į šonus.
- 1 mėn. Gulėdamas ant nugaros, jis vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį.
- 2 mėnesių kūdikis. Laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo.
- 3 mėnesių kūdikis. Stiprėjantys sprando raumenys leidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas).
- 4 mėnesių kūdikis. Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) - tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu - tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje.
- 5 mėnesių kūdikis. Visiškai sustiprėja galvos kontrolė: pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną. Toliau apie galvos laikymą nebėra ką kalbėti - tai jau susiformavę.
Mamos didžiuojasi, kad, paguldytas ant pilvo, mėnesio kūdikis išriečia galvą. Kartais kūdikių pernelyg stipus galvos lošimas gali būti padidėjusio tiesiamųjų raumenų tonuso ar padidėjusio galvos spaudimo požymis.
Iki 4 mėn. turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę. Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiai yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis, - laikomas vertikaliai, kūdikis nenulaiko ir tiesaus liemens, ir jei mes kūdikį sodinsime, jis riesis į kamuoliuką (nugarytė bus „apvali“), todėl nešiodami vaikutį turite prilaikyti už krūtinės, pažastų, sprando. Nešiojamas nešynėje, kūdikis turi kabėti ant pažastų, o ne susmukti ant užpakaliuko. Beje ir sodinti iki 6 mėn. kūdikėlio dar negalime. Geriausias vaikučio pečių juostos stiprinimas - natūralios padėtys.

Kaip aprengti kūdikį atsižvelgiant į oro sąlygas?
Naujagimio apranga einant į lauką yra itin svarbi, nes kūdikiai dar negali patys efektyviai reguliuoti kūno temperatūros. Tinkamai parinkta apranga užtikrina mažylio komfortą ir sveikatą, apsaugo nuo sušalimo ar perkaitimo. Renkant naujagimį į lauką, svarbu atsižvelgti į oro sąlygas, pasirinkti tinkamus drabužių sluoksnius ir laikytis pagrindinių saugumo rekomendacijų.
Sluoksniavimo svarba ir drabužių pasirinkimas
Sluoksniavimas yra vienas iš svarbiausių aprangos principų. Kūdikio apranga turėtų būti sudaryta iš kelių sluoksnių, kad prireikus būtų lengva pridėti arba nuimti drabužius. Pirmasis sluoksnis turėtų būti iš natūralių, odai draugiškų audinių, tokių kaip medvilnė, vilna ar bambuko pluoštas. Tokie audiniai leidžia odai kvėpuoti ir nedirgina jautrios kūdikio odos. Viršutinis sluoksnis turėtų būti neperpučiamas ir neperšlampamas, kad apsaugotų mažylį nuo vėjo ir lietaus. Kepurė ir pirštinės yra būtinos net ir šiltesniu oru, nes kūdikio galva ir rankytės greitai atvėsta.
Norint įsitikinti, ar mažyliui nėra per karšta ar per šalta, rekomenduojama reguliariai tikrinti jo kūno temperatūrą. Geriausia tai daryti paliečiant kaklą arba nugarą. Jei oda yra šilta ir sausa, kūdikis jaučiasi patogiai. Jei kaklas vėsus, mažyliui gali būti šalta, o jei prakaituotas - gali būti per karšta.
Sakoma, kad vaiką reikia rengti vienu rūbu daugiau nei pati mama apsirengusi. Vidaus patalpų ar lauko klimatui keičiantis, sluoksnių kiekį reikia atitinkamai mažinti arba didinti. Apvaliu „svogūneliu” vaikui tapti nederėtų, juk nemažiau svarbu - judėjimo laisvė. Beje, vilnoniai drabužėliai, kurie šiek tiek „kanda” neturėtų būti ignoruojami. Jų sąlytis su oda gali veikti raminamai, jie skatina kraujotaką, švelniai masažuoja galvytę, rankytes, pėdutes.
Tėveliai, auginantys nebe pirmą vaiką, jau įgudę perprasti, kada vaikui per karšta ar vėsoka. Pirmagimių susilaukusiems žinotina: reikia paliesti kūdikio odą po drabužėliu. Karšta ir sudrėkusi odelė rodo, kad mažyliui per šilta, o stipriai paraudusi - kad per karšta. Vaikui šalta, jei odelė pablyškusi. Odos būsena gali signalizuoti ir apie odos alergiją.
Kaip rengti naujagimį įvairiomis oro sąlygomis?
Šiltas oras (nuo +20 °C ir daugiau)
Šiltu oru pakanka lengvo medvilninio bodžio ar plonos palaidinės ir kelnaičių. Lengva, plona medvilninė kepuraitė apsaugos nuo saulės, o vežimėlio stogelis arba skėtis suteiks šešėlį. Avalynė nebūtina, jei kūdikis dar nevaikšto - užteks lengvų kojinių. Kartais, jei nėra vėjo, galite nedėti kepurės.
Vidutinis oras (+10 °C iki +20 °C)
Kai oras yra vidutiniškai šiltas, reikėtų rinktis ilgarankovius medvilninius drabužius - bodį, kelnytes arba ploną megztinį su kelnėmis. Papildomai galima uždėti ploną megztuką arba džemperį bei lengvą striukę ar kombinezoną. Kepurė turėtų būti šiek tiek šiltesnė nei vasarinė, o prireikus galima uždėti pirštines ir papildomas kojines.
Vėsus oras (nuo 0 °C iki +10 °C)
Esant vėsiam orui, pirmasis sluoksnis turėtų būti šiltesnis - pavyzdžiui, vilnonis bodis, šiltos kelnytės ir vilnonės kojinės. Antras sluoksnis galėtų būti flisinis megztinis arba šiltas džemperis. Viršutinis sluoksnis - šiltas kombinezonas arba striukė su kelnėmis, apsaugantys nuo vėjo ir drėgmės. Būtina uždėti šiltą vilnonę kepurę, šiltas pirštines ir kojines, o kaklą apsaugoti lengvu šalikėliu ar skarele.
Šaltas oras (nuo -10 °C iki 0 °C ir žemiau)
Labai šaltu oru, kai temperatūra krenta žemiau -10 °C, naujagimį reikėtų rengti itin atidžiai. Pirmasis sluoksnis turėtų būti vilnonis arba termalinis bodis, šiltos vilnonės kelnytės ir šilti vilnoniai kojinukai. Antras sluoksnis - flisinis arba vilnonis kostiumėlis, kuris gerai sulaiko šilumą. Viršutinis sluoksnis turi būti šiltas kombinezonas, kuris ne tik šildo, bet ir apsaugo nuo šalčio, vėjo bei drėgmės. Galvai - šilta vilnonė kepurė, dengiantis ausis, pridėjus papildomą šalikėlį. Vilnonės pirštinės (geriau dvigubos) ir šilti bateliai ar vilnonės kojinės taip pat būtini. Vežimėlyje rekomenduojama naudoti šiltą vokelį ar pleduką, o vežimėlį papildomai apsaugoti nuo vėjo. Esant labai šaltam orui, lauke su naujagimiu nerekomenduojama būti ilgiau nei 15-30 minučių.
Papildomi patarimai, kaip užtikrinti kūdikio komfortą
Norint užtikrinti, kad mažylis jaustųsi patogiai, reikėtų vengti per daug sluoksnių - kūdikis turi jaustis laisvai ir galėti judėti. Jei oras saulėtas, net ir žiemą svarbu apsaugoti kūdikio odą nuo UV spindulių. Vėjuotą dieną vežimėlyje verta naudoti apsaugą nuo vėjo ar specialų uždangalą.
Tinkamai parinkta apranga ir reguliarus kūdikio kūno temperatūros stebėjimas padės išvengti tiek peršalimo, tiek perkaitimo. Rengdami naujagimį į lauką, visada vadovaukitės principu, kad mažyliui turėtų būti šilta, tačiau ne karšta.
Kūdikio gimimas - didžiulė šventė šeimoje. Tačiau, ką daryti, jeigu pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius aptemdo nerimas dėl galvytės nelaikymo? Kur kreiptis ir, kokius pratimus atlikti pasakoja kineziterapeutė Austėja Gliaudytė.
Ką tėvai turi žinoti apie momenėlius? Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srity nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.
Kaip be tyrimų nustatomas padidėjęs galvospūdis? Be tyrimų padidėjęs galvospūdis negali būti nustatytas. Grefe simptomas (požymis), kai vaikui žiūrint virš akių rainelių dar matyti baltas akių baltymo ruoželis, ir tai atrodo lyg „besileidžianti saulė“, - gali būti tik ženklas, kad reikėtų vaikutį patikrinti dėl padidėjusio galvospūdžio, bet tai nebūtinai susiję.
Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Ar galima atsitiktinai sužaloti kūdikį žaidžiant ar sportuojant? Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui. Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios. Kada galvytę susitrenkęs kūdikis turi būti vežamas gydytojams? Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.

