Dingus vaikui, svarbiausia išlikti ramiam ir nedelsiant imtis veiksmų. Nors policija neturi tikslios statistikos apie vaikų dingimus prekybos centruose ar viešose vietose, šie atvejai nėra labai dažni ir paprastai vaikai greitai atsiranda. Tačiau žinant, kaip elgtis stresinėje situacijoje, galima padėti ne tik sau, bet ir paieškos procesui.
Dauguma dingusių vaikų Lietuvoje yra surandami. 2023 m. per pirmuosius tris ketvirčius buvo užregistruota apie 1 700 vaikų paieškų, o 2022 m. - beveik 2 000. Statistika rodo, kad būta metų, kai dingusių vaikų skaičius viršijo 3 000. Apie 70% surandamų vaikų yra nepilnamečiai, negrįžę į globos įstaigas, tačiau registruojami ir dingimai iš šeimų bei šeimynų. Antra pagal dažnį priežastis - vieno iš tėvų išvežami vaikai, kartais į užsienį. Mažesnius vaikus gali pagrobti ir ginčijantis tėvai. Neretai patys vaikai, nepranešę išeina pas draugus ar pramogauti ir laiku negrįžta.
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad didelė dalis Lietuvos tėvų yra patyrę nerimą dėl vaikų saugumo. 53% tėvų yra negalėję susisiekti su vaikais, kai jų išjungtas telefono garsas. Trečdalis respondentų išreiškė poreikį žinoti, kur yra jų vaikai ir turėti galimybę klausytis jų aplinkos. Vaikų savarankiškumas, nors ir svarbus, nebėra besąlygiškas, daugelis tėvų nori žinoti konkrečią vaikų buvimo vietą.
Ką daryti, jei vaikas dingo?
Kai netoliese buvęs vaikas dingsta, svarbiausia yra išlaikyti ramybę ir kvėpuoti. Pirmoji mintis turėtų būti: „ramiai“. Kuo ramiau elgsitės, tuo didesnė tikimybė, kad situaciją išspręsite konstruktyviai.
Nedelsiant kreipkitės į atsakingus asmenis
Viešoje vietoje, renginyje ar prekybos centre dingus vaikui, tėvams pirmiausia reikėtų kreiptis į renginio organizatorius, apsaugos darbuotojus arba prekybos centro apsaugą.
Vaizdo kameros
Svarbu kuo skubiau peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Paprastai juose matyti, kuria kryptimi nuėjo vaikas, ar jis buvo vienas, ar su nepažįstamu asmeniu.
Policija
Dingus vaikui, nedelsiant reikia pranešti policijai, skambinant bendrosios pagalbos centro telefonu 112. Atvykę pareigūnai imsis visų būtinų paieškos priemonių ir paaiškins tėvams tolimesnius veiksmus.
Informacija apie dingusį vaiką
Labai svarbu suteikti pareigūnams visą informaciją apie dingusį vaiką:
- Amžius
- Vardas
- Pavardė
- Požymiai
- Ypatingos žymės
- Apranga (kaip buvo apsirengęs dingimo metu)
Tobula, jei tėvai su savimi turi vaiko nuotrauką (dabartinio amžiaus). Esant poreikiui, teisėsauga kreipiasi į visuomenę ir viešina dingusio vaiko nuotrauką, požymius bei prašo pagalbos.
Taip pat svarbios dingimo detalės: ar vaikas pasimetė netyčia, ar turėjo tikslą pasišalinti. Būtina sąžiningai įvardinti galimas dingimo priežastis, buvusius konfliktus šeimoje ar su bendraamžiais. Svarbu suteikti informaciją apie vaiko pomėgius, draugus, giminaičius, nurodant jų gyvenamuosius adresus, vietas, kur vaikas mėgdavo lankytis, su kuo bendrauja ar kuo domisi. Visa ši informacija padeda susidaryti vaizdą, kur vaikas galėtų būti ir greičiau patikrinti, ar jo ten nėra.
Apie galimus scenarijus su vaiku verta pasikalbėti iš anksto
Vaikų ir paauglių psichologė Agnė Laskytė pataria namuose inicijuoti pokalbius su vaikais apie tai, kaip elgtis situacijose, kai šalia nėra patikimo suaugusiojo. Nėra vienos amžiaus ribos ar praktikos, tinkamos visoms šeimoms. Kiekviena šeima turėtų gerai jausti savo vaiką ir žinoti jo savarankiškumo lygį. Tačiau net ir savarankiškas vaikas turi žinoti tam tikrus dalykus.
Svarbu išsiaiškinti, kokius problemų sprendimus vaikas jau turi, kaip mąsto ir ką žino. Patariama negąsdinti vaikų ir nesakyti „Jokiu būdu nedaryk taip!“. Kur kas geriau klausti vaiko, kaip jis pats mato situaciją. Galima paaiškinti, kad vaikas nėra pakankamai stiprus, kad pasipriešintų suaugusiems. Patariama, kad geriau - garsiai šaukti: „Gelbėkite!“. Kitaip tariant, turėtų būti iš anksto aptariami visi svarbiausi dalykai.
Ką daryti, jei vaikas turi autizmo spektro sutrikimų (ASS)?
Vaikai „bėgikai“ yra dažna realybė šeimose, auginančiose vaiką su autizmo spektro sutrikimais (ASS). Net 49% spektro vaikų linkę pasišalinti iš saugios aplinkos be leidimo, o 26% vyresni nei ketverių metų yra pabėgę bent kartą ilgesniam laikui. Jei kartu su autizmu pasireiškia ir protinis atsilikimas, tokiems vaikams gali būti sudėtinga įvertinti pavojų ir numatyti savo veiksmų padarinius. Dažnai ASS turinčius vaikus labai traukia vanduo ir vandens telkiniai.
Kai paskambinsite policijai, jūsų paklaus, prieš kiek laiko dingo vaikas, kaip jis atrodo, ką vilkėjo ir avėjo, ar orientuojasi aplinkoje. Pareigūnams papasakokite apie savo vaiko ypatumus: gal jis bijo garsų, todėl policijos sirena jį privers dar labiau slėptis? Galbūt jis bijo svetimų žmonių, todėl neatsilieps kviečiamas ir dar labiau slėpsis? Kokios jo pomėgiai? Kiek jis pažįsta aplinką?
Kaip apsaugoti ASS turintį vaiką?
- Informuokite su jūsų vaiku dirbančius asmenis.
- Užtikrinkite, kad vaikas turėtų identifikuojančią informaciją (medalionas, apyrankė su kontaktine informacija).
- Investuokite į papildomas spynas ir aptverkite vandens telkinius.
- Apsvarstykite sekimo įrenginių įsigijimą.
- Mokykite vaiką, kas yra saugu.
7 patarimai, kaip rūpintis vaikų saugumu
Specialistai pateikia kelis patarimus tėvams, kaip jie kasdien turėtų rūpintis savo vaikų saugumu:
- Išmokykite vaikus pagrindinės saugumo informacijos. Vaikai turėtų žinoti savo gyvenamą vietą, kaip susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, ir šeimos narių telefonų numerius.
- Aiškiai nurodykite ribas. Pasakykite, kur vaikai gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kažkas kelia nerimą.
- Paaiškinkite vaikams, kad jie neturėtų kalbėtis ar eiti su nepažįstamais žmonėmis, net jei šie siūlo pagalbą, dovanų ar prašo padėti.
- Sutarkite susitikimų vietą. Turėkite aiškiai nustatytą vietą, kur susitikti, jei netyčia atsiskirsite viešoje vietoje.
- Naudokitės technologijomis. Vaikams su išmaniaisiais telefonais ar laikrodžiais įdiekite programėles, kurios leidžia žinoti tikslią vaiko buvimo vietą ir leidžia nedelsiant susisiekti. Išmokykite vaiką naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku.
- Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį. Vaikai turėtų jaustis saugūs pranešdami tėvams, jei kas nors juos trikdo ar kelia įtarimą.
- Periodiškai aptarkite saugumo temą. Svarbu nuolat priminti vaikams svarbias saugumo detales.
Taip pat svarbu stebėti vaikų veiklą internete ir paaiškinti apie pavojus virtualioje erdvėje. Tėvai turėtų žinoti, kur yra jų vaikai, su kuo jie bendrauja, ir aptarti jų planus. Svarbu sukurti „kas, jeigu“ scenarijus, paaiškinant vaikams, kad pasiklydus jie turėtų kreiptis į policininką, apsaugos darbuotoją ar parduotuvės darbuotoją, o jei kas nors bando juos sekti ar paimti - bėgti į saugią vietą ir garsiai šaukti pagalbos.
Privataus detektyvo Olego Rimano teigimu, vaikų saugumo prevencija yra itin svarbi tėvų atsakomybė. Jis pastebi, kad tėvai į jį kreipiasi tada, kai policijos pastangos rasti vaiką būna bevaisės. „Mes galime tik padėti policijai - dar kartą patikrinti surinktą informaciją, ją įvertinti, iškelti naujas versijas. Tačiau dingimo atveju, žinoma, yra svarbus greitis - kuo greičiau bus pradėta ieškoti, tuo daugiau šansų rasti. Todėl tėvams labai pravartu žinoti, kur yra jų vaikas ir kada dingo ryšys su juo“, - komentuoja patyręs detektyvas.
Pagal vaikų, dėl kurių buvo paskelbta paieška, skaičių, dingusių vaikų augimas nestebimas: 2020 m. - 720, 2019 m. - 939. Nepilnamečių paieškos sudaro apie 70% visų dingusių be žinios asmenų paieškų. Apie 90% visų dingusių nepilnamečių yra vaikai, pabėgę iš globos įstaigų. Dažniausiai tai - vaikai nuo 14 iki 17 m. amžiaus.
Policija, vykdydama dingusio be žinios asmens paiešką, neatlieka socialinės aplinkos, emocinės būsenos vertinimo ir nekaupia duomenų apie vaikų pabėgimo priežastis. Tyrimas nukreipiamas į objektyvių faktinių duomenų rinkimą, siekiant nustatyti, ar vaikas galėjo tapti nusikalstamos veikos auka. Apibendrinus dažniausiai pateikiamus surastų vaikų paaiškinimus, išskirtinos šios priežastys: griežtas auklėjimas, draugų įtaka, smurtas namuose, raidos ar elgesio sutrikimai, emocinė būsena dėl „nepateisintų lūkesčių“.
Tyrimų duomenimis, vaikai pabėgę iš namų paprastai dingsta po vieną kartą, tačiau vaikai, bėgantys iš globos įstaigų, paprastai ieškomi ne po vieną kartą. Apie 80% dingimo iš globos įstaigų atvejų vaikai grįžta patys. Tuo tarpu dingimų iš namų atvejais savarankiškas grįžimas namo sudaro mažiau nei pusę atvejų. Preliminariais duomenimis, vidutiniškai iki 20% dingusių vaikų atsiranda greičiau nei per valandą nuo informacijos apie dingimą registravimo policijoje, pusė - nuo 1 valandos iki mažiau nei paros ir beveik ketvirtadalis - po paros ir daugiau.
Tėvams atsakomybė gali grėsti tik už vaiko teisėtų interesų pažeidimus. Pasitaiko, kad aiškinantis vaiko dingimo aplinkybes tarnybos nustato vaiko nepriežiūros ar kitokio tėvų neteisėto elgesio atvejų.
Jei tėvai pastebi elgesio pokyčius, nerimą keliančias emocijas - būtina konsultuotis su specialistu. Įvykus konfliktui ar nesutarimams, svarbu motyvuoti savo elgesį ir argumentuoti sprendimą vaikui suprantama kalba. Reikia paaiškinti vaikui galimas grėsmes, negąsdinti bausmėmis ir ultimatumais, o paaiškinti, kad tėvai pirmiausia nerimauja dėl vaiko saugumo. Svarbu susipažinti su vaiko draugais, išsiaiškinti, kokiais komunikavimo kanalais vaikas bendrauja, kad būtų galima susisiekti. Rekomenduojama nedrausti vaikui atsivesti draugus namo - tokiu būdu tėvai geriau žinos vaiko bendravimo ir interesų ratą. Reikia susitarti dėl taisyklių - jei vaikas užtrunka, tegu trumpai parašo, kur jis ir su kuo būna. Tėvams rekomenduojama periodiškai bendrauti su mokyklos personalu (socialiniu pedagogu, mokyklos psichologu, auklėtoju).
