Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas.
Tikslus, apibrėžtas bendrųjų kompetencijų sąrašas nėra vienodai traktuojamas skirtingose šalyse. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD)). Išlaikoma tik pagrindinė idėja - padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai - gebėjimai, nuostatos - išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams.
Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios.
Bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami mokantis gamtos mokslų (tinkamas sąvokų vartojimas, gebėjimas dalykų ryšius vaizduoti formulėmis, simboliais ir pan.), o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją (rasti ir apdoroti informaciją, pateikti duomenis kitiems, pritaikant adresatui ir t. t.). Iš esmės nė viena asmens bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.
Ko vaikai mokomi priešmokyklinėje grupėje?
Šis klausimas kyla dažnam tėčiui ir mamai. Apie tai papasakoti paprašėme vaikų darželio „Šilagėlė“ pedagogės Dalios Masilionienės. Priešmokyklinėje grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Joje nusakyti pagrindiniai vaikų ugdymo(si) tikslai, principai, sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinos vaikų kompetencijos, nurodytos vaikų ir ugdytojų veiklos kryptys ir būdai, teikiantys galimybę per vienerius metus pasiruošti į mokyklą.
Priešmokyklinio ugdymo siekiamybė - padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui ir sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų. Išskiriamos penkios kompetencijų grupės, kurių pagrindas - jau susidarytų vertybinių nuostatų, įgytų gebėjimų ir įgūdžių bei patirties visuma:
1. Socialinė kompetencija
Gyventi ir būti greta, kartu, tai - gebėti prisitaikyti prie naujų situacijų; išreikšti pasitikėjimą suaugusiais; suvokti savo jausmus ir tinkamai juos išreikšti; ginti savo teises; tausoti ir rūpintis grupės aplinka ir priemonėmis; laikytis grupės dienotvarkės, taisyklių; žaisti su kitais vaikais; dalytis žaislais ir gerbti kitų teises; taikyti mąstymo įgūdžius konfliktams spręsti.
2. Komunikavimo kompetencija
Klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreikšti save, bendrauti su kitais, tai - girdėti ir skirti kalbos garsus; išreikšti mintis žodžiais ir sakiniais; suprasti žodinius nurodymus ir jiems paklusti; aktyviai dalyvauti pokalbyje; suprasti ir interpretuoti knygų ir tekstų mintis; bandyti rašyti raides ir žodžius.
3. Sveikatos saugojimo kompetencija
Sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti, tai - įvaldyti pagrindinius judesius (bėgti, šokinėti, strikinėti, šuoliuoti); išlaikyti pusiausvyrą; įvaldyti metimo, gaudymo, spyrimo įgūdžius; valdyti smulkiuosius rankų raumenis.
4. Pažinimo kompetencija
Tyrinėti ir atrasti pasaulį, tai - domėtis daiktais ir įvykiais; lanksčiai spręsti problemas; matuoti, dėlioti, klasifikuoti daiktus tam tikra tvarka; kurti, interpretuoti, komentuoti įvairią veiklą ar rezultatus; pažinti skaičius ir bandyti skaičiuoti.
5. Meninė kompetencija
Dainuoti, piešti, vaidinti (pajausti, kurti, grožėtis, įsivaizduoti).
Žaidimo svarba ir nauda
Vyraujanti vaiko veikla yra žaidimas. Žaisdamas vaikas veiksmais, laikysena, mimika, gestais, kalba parodo, kaip jis suvokia suaugusiuosius, jų veiklą, elgseną. Žaisdami keliese vaikai mokosi „skaityti“ socialinius ženklus, juos suprasti, atspėti ketinimus ir tinkamai elgtis. Vaikų kūryboje itin ryškus žaidimo ir meninės raiškos giminingumas: vaikai žaidžia garsais (gamtos garsų pamėgdžiojimas, girdėtų dainelių perkūrimas, matytų vaikiškų filmukų interpretavimas), judesiais (spontaniški, nuotaiką išreiškiantys judesiai, žmonių, gyvūnų judesių mėgdžiojimas). Vaikai mielai žaidžia suaugusį, susitaria dėl vaidmenų, žaislų, žaidimo taisyklių, užbaigti žaidimą ir susitvarkyti.
Tėveliams ugdant savo vaiką labai svarbu pasinaudoti visomis kasdienėmis situacijomis, išvykomis automobiliu, neįprastais įvykiais. Žaisminga veikla padės vaiką ugdyti tiek fiziškai, tiek emociškai ir intelektualiai. Jei vaikas ir neturi motyvacijos, jis norės pamėgdžioti, pasinaudos patirtimi, o tai puiki visuomeninių santykių formavimo galimybė.
Daugelis vaikų pasižymi sulėtėjusia psichomotorika. Todėl vaikus rengti mokyklai reikia nuo mažens. Jeigu vaikas turi kalbėjimo ar bendravimo problemų, nedelsdami, dar vaikui esant ikimokyklinio amžiaus, kreipkitės į specialistus.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogai deda visas pastangas, kad vaikas mokykloje norėtų mokytis, būtų žingeidus, pasitikėtų savimi ir savo gebėjimais.
Mokykla dar dažnai suvokiama kaip vieta, kurioje mokiniai paprasčiausiai pasisemia tam tikrų dalykų žinių, o atėjus laikui jų lygį pasitikrina egzaminuose. Visgi švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo privalo būti gerokai platesnis, o mokiniai pamokose turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas.
Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas ir programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Alius Avčininkas įsitikinęs, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus, nes jos yra susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu. „Ši bendruomenė yra labai įvairi, santykis su ja dažnai verčia kvestionuoti savo paties turimas vertybes, keisti nuostatas. Būtent mokykla turėtų padėti ugdyti mokinių atvirumą ir gebėjimą būti tokios bendruomenės dalimi, priimti kitus jos narius. Lygiai taip pat yra svarbus pilietiškumas, kuris yra glaudžiai susijęs su visuomenės darna ir lygiaverčiu buvimu bendruomenėje neišskiriant nė vieno jos nario dėl biologinių, socialinių ar kitų skirčių. Kartu neturėtų būti užmirštos ir iki šiol dar, deja, nepakankamai akcentuojamos socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos“, - sako A. Avčininkas.
Tuo metu teigiamų pokyčių švietimo sistemoje siekiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad, nors pažinimo kompetencijos ugdymas neabejotinai yra labai svarbus švietimo sistemos tikslas, tačiau susikoncentruoti vien į jį būtų klaida. Anot A. Motiejūnės, socialinė, pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos turi esminę įtaką svarbiausių žmogaus nuostatų formavimuisi. Ankstyvame amžiuje susiformavusias nuostatas apie save ir supantį pasaulį ateityje pakeisti yra išties labai sunku. Nuostatos yra tarytum medžio šaknys, iš kurių išauga medis, todėl labai svarbu tomis šaknimis rūpintis, suteikti joms gerą dirvą - t.y. ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas. Tai turėtų būti vienas svarbiausių mokyklos uždavinių.
Tačiau siekiant ugdyti minėtas bendrąsias kompetencijas reikia tam tinkamų priemonių ir atitinkamo mokymosi turinio. Nors šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra atnaujina bendrąsias ugdymo programas ir mokymo turinį, tačiau kol kas mokyklose pagrindinis dėmesys tenka būtent pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui.
Kaip pažymi Vilniaus „Šilo“ mokyklos etikos mokytojas, kuris taip pat pelnė dr. Meilės Lukšienės premiją bei yra programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Artur Adam Markevič, ugdyti visų pirma daug žinančius žmones yra patogu pačiai sistemai. Žinių lygį santykinai lengva pamatuoti, į tai yra orientuoti egzaminai ir daugelis ugdymo efektyvumo rodiklių. „Toks orientavimasis tik į žinias liudija švietimo sistemos savitiksliškumą - mokomasi tam, kad būtų galima išlaikyti egzaminus. Visgi į mokinius visų pirma turėtume žiūrėti ne kaip į egzaminų laikytojus, o kaip į asmenybes - būsimus kūrėjus, išradėjus, piliečius, lyderius, visuomenės narius. Žvelgiant iš šios perspektyvos nepakanka siekti jauniems žmonėms į galvas prikrauti kuo daugiau žinių, o pabaigus mokyklą „pasverti“ jų kiekį per egzaminus“, - mano A. A. Markevič.
Pavyzdžiui, į pilietiškumo ugdymą, pedagogo teigimu, mokyklose šiandien daugeliu atvejų žiūrima tik formaliai. Apsiribojama pilietiškumo pamokomis apie teisės aktus, pasaulines deklaracijas ir valstybines tvarkas. „Be abejo, yra ir gražių pavyzdžių - mokyklų, kuriose labai aktyviai veikia mokinių savivalda, yra organizuojami rinkimai, priimami bendri sprendimai, kuriamos iniciatyvos, nukreiptos į bendruomenės solidarumą. Tačiau drįstu teigti, kad tai tikrai nėra dažnos mokyklos realybė. O juk piliečiai mokosi kiekvienoje mokykloje. Panašiai ir su socialine kompetencija - dauguma galvoja, kad ši susiformuoja savaime. Neva tokiems dalykams kaip savitvarda, savimonė, tarpusavio santykiai mokykloje neverta skirti daug dėmesio“, - situaciją vertina A. A. Markevič.
Anot A. Motiejūnės, tai, kad Lietuvos mokyklose skiriama nepakankamai dėmesio pilietiškumo, socialinėms ar emocinėms kompetencijoms, rodo ir tarptautiniai tyrimai. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas PISA tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis organizacijai priklausančiomis šalimis, Lietuvos mokiniai pasižymi žemiausiu gebėjimu suprasti kultūrinio, negalios, amžiaus ir kitu pagrindu kitokio žmogaus perspektyvą. A. Motiejūnė teigia, kad dėl to labai svarbu mokykloms suteikti priemonių šias kritines, tačiau dar nepakankamai dėmesio sulaukiančias mokinių kompetencijas ugdyti. Šiuo tikslu „Mokyklų tobulinimo centro“ įgyvendinamos programos „Renkuosi mokyti!“ ir „Vaikų žemė“ kartu su švietimo ekspertais, padedami Aktyvių piliečių fondo, ėmėsi kurti skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteką Lietuvos mokykloms.
Įgyvendinant šį projektą bus sukurta internetinė biblioteka, kurioje bus talpinamos įvairių žanrų knygos vaikams ir paaugliams, be kitų temų paliečiančios įvairovės ir žmogaus teisių klausimus. Tikimasi ilgainiui šią platformą padaryti prieinamą ir nemokamą visoms šalies mokykloms, tačiau pirmuoju etapu platforma galės naudotis 15 mokyklų, praėjusių projekto atranką. Projekto organizatoriai džiaugiasi, jog šiemet sulaukė paraiškų net iš 46 mokyklų, išreiškusių norą naudotis skaitmeninės bibliotekos turiniu.
A. Motiejūnė pabrėžia, kad įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. O būtent per tokias patirtis ir yra formuojamos vertybės ir nuostatos. Be to, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją.
A. A. Markevič priduria, kad knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas. O įvairovės literatūra yra atsakas į šių laikų realybę. Mes jau negyvename homogeniškame pasaulyje, kur visi yra vienos odos spalvos, galios, kalbos, tikėjimo ir požiūrio. Esame skirtingi, įvairūs - aš nesu tu, tu nesi aš. Tokia paprasta tiesa apie žmones, tačiau, deja, dažnai kelianti didelę agresiją, susiskaldymą ir priešpriešą. O juk įvairovė yra turtas.
Pedagogo teigimu, įvairovės literatūra yra labai konkretus įrankis pilietinės ir socialinės kompetencijų ugdymui. Tai sukuria gerą dirvą ugdyti pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, skatinti bendruomeniškumą ir tarpusavio supratimą. Švietimo sistemoje šiems dalykams dar išties trūksta dėmesio, todėl konkrečios priemonės jų skatinimui yra išties reikalingos. Įvairovės literatūros biblioteka gali tapti puikiu pavyzdžiu ir paskatinti mokyklas daugiau dėmesio skirti ne tik pažinimo, bet ir kitoms asmenybių ugdymui svarbioms kompetencijoms.
Savo ruožtu A. Avčininkas priduria, kad įvairovės literatūra išties yra orientuota į tas kompetencijų ugdymo sritis, kurioms mokykloje dažnai nelieka vietos ar laiko. Tokia biblioteka suteikia universalesnį žvilgsnį, įgalinantį besimokantįjį ieškoti vietos pasaulyje ne tik sau, bet ir kitiems. Tai nelengvas uždavinys, tačiau svarbu išdrįsti jo imtis, o mokykloms skatinti tai daryti savo mokinius.
Būsimoms kartoms svarbios kompetencijos
Edukologai išskiria keletą kompetencijų, kurioms nebuvo skiriamas dėmesys prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, tačiau jos bus pamatinės ateityje. Kompetencijos, kurių neįgiję dabartiniai pirmokai gali būti mažiau konkurencingi darbo rinkoje, jiems bus sunkiau įsidarbinti pažangiose technologinėse įmonėse. Tai kūrybingumas, technologinis intuityvumas, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas savarankiškai, gebėjimas lanksčiau prisitaikyti prie esamos situacijos ar gebėjimas improvizuoti.
Pasak Vitlio licėjaus vadovės Jovitos Ponomariovienės, šiuo metu labiausiai trūksta problemų sprendimo ir kritinio mąstymo kompetencijų. „Dažnai už vaikus užduotis atlieka ir problemas sprendžia tėvai. Sumažėjęs tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimas ar trumpi atsakymai „taip“ arba „ne“ į vaikų klausimus neskatina jų atžalų kritiškai mąstyti. Todėl daug dėmesio kompetencijų ugdymui turi skirti ugdymo įstaiga“, - sako edukologė.
Jos teigimu, visas kompetencijas galima pradėti ugdyti nuo mažens, tik nuo vaiko amžiaus priklauso priemonės, klausimai ir atsakymai. Net ir IT kompetencijos gali būti pradėtos ugdyti jau ikimokykliniame amžiuje. „Vaikai gali atlikti įvairias nesudėtingas programavimo užduotis, pavyzdžiui, sekos - kelio, matematinio ar kalbos pažinimo užduotis. Paprašykite vaikų nupiešti, kuo jie bus užaugę, kaip atrodys kambarys, kai tu užaugsi. Klauskite vaikų tokių klausimų, kurie skatintų kūrybiškai ieškoti problemų sprendimų. Nuo mažens skatinkime vaikus improvizuoti, vaidinti, kurti. Pavyzdžiui, „O jeigu varlės mokėtų skraidyti, kaip manai, kur jos pirmiausia nuskristų?“ „O jeigu vilkas susidraugautų su kiškiu, kaip manai, ką pasikviestų į svečius?“, - kūrybingumą skatinančius klausimus pateikia ypatingą dėmesį inovatyviems mokymosi metodams skiriančio licėjaus vadovė.
1. Kūrybingumas
Kūrybingumu apibūdinamas gebėjimas tyrinėti, generuoti, kurti, vertinti asmeniškai ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, produktus, problemų sprendimus. Mokykloje kūrybingumas ugdomas įvairiais aspektais - mokiniai skatinami kelti ir generuoti idėjas, sprendimus, jas apsvarstyti iš įvairių perspektyvų. Vienas iš metodų - „priešingai“. Jis skirtas kūrybingumui ir naujų problemos sprendimo alternatyvų ieškojimui skatinti. Pavyzdžiui, kas būtų, jei mokykloje nebūtų šiukšlių dėžių? Kas atsitiktų, jeigu dingtų visi suaugusieji? Kas pasikeistų, jeigu mašinos pradėtų važiuoti atbulos?
Taip pat kūrybingumui ugdyti svarbu, susidūrus vaikams su sunkumais, paskatinti juos toliau tęsti pradėtą veiklą. Pakviesti atlikti nesudėtingas, tačiau iššūkio reikalaujančias kūrybines užduotis, o rezultatus pristatyti žodžiu, piešiniu, schema, judesiu ir kt.
2. Savarankiškas problemų sprendimas
Problemas sprendžiančių suaugusiųjų, tėvų ar mokytojų, elgesys yra vienas svarbiausių pavyzdžių, iš kurių vaikai mokosi įvairių problemų sprendimo būdų. „Vaikai, stebėdami suaugusių žmonių elgesį, jį vertina, o vėliau ir kopijuoja išbandydami, pritaikydami savo situacijose. Kiekvienas naujas dalykas vaiko gyvenime gali virsti problema. Pavyzdžiui, pradėję lankyti mokyklą vaikai gali baimintis, kad neras draugų, bus nauja aplinka, mokytoja, kaip reikės su visais sutarti. Tad, visų pirma, reikia skatinti vaiką nebijoti naujų dalykų, padrąsinti pasitikėti savo jėgomis, būti smalsiam naujiems iššūkiams“, - teigia sostinės Antakalnyje antrąjį Vitlio licėjų atverianti J. Ponomariovienė.
Vaikai, stebėdami suaugusių žmonių elgesį, jį vertina, o vėliau ir kopijuoja išbandydami, pritaikydami savo situacijose. Jei visgi iššūkiai virs problemomis, pasak edukologės, apie juos reikia kalbėti ir mokytis spręsti. Ugdyti vaiko problemų sprendimo kompetenciją galima tiesiog užduodant tikslingus klausimus ir skatinant jį patį spręsti problemą: „Kokiais būdais bandysi įveikti sunkumus? Ką tu turėtum daryti pirmiausia?
3. Technologinis intuityvumas
Šiuo metu, kai vis daugiau turinio persikelia į skaitmeninę erdvę, gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrenginiais tampa pamatiniu. Kiekvienas turi gebėti ieškoti, vertinti, kaupti, naudoti, pristatyti informaciją, ja keistis. Be to, bendrauti ir bendradarbiauti socialiniuose tinkluose, keisti turimą ir kurti naują skaitmeninį turinį. Alfa kartos vaikai kaip vijurkai įsigilina į technologijas ir gali greitai išmokti jomis naudotis.
Todėl bendrojo lavinimo pamokose vaikai naudoja kuo įvairesnes technologijas. Pavyzdžiui, interaktyvius kubus „iMO“, leidžiančius sukurti dinaminę mokymosi aplinką, ar jau dažnai naudojamus „Blue-bot“ robotukus. O interaktyvūs marškinėliai 3-4 klasėse padeda supažindinti vaikus su žmogaus kūno sandara, su vidaus organais, kraujotakos, virškinimo sistema.
4. Kritinis mąstymas
Gebėjimas kritiškai mąstyti yra vertinamas kaip viena svarbiausių kompetencijų, pasireiškianti gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu iš svarbiausių uždavinių, kuriuos turi įgyvendinti šiuolaikinis mokytojas.
Nepriklausomai nuo dalyko, vaiko amžiaus ir patirties, svarbu mokyti vaiką išreikšti savo mintis, idėjas, jas plėtoti, pagrįsti, remtis turima patirtimi, taip pat kvestionuoti ir tyrinėti kitų mintis. Pasak edukologės, mokytojai turi paskatinti vaikus klausti. „Kodėlčiuko“ amžius labai greitai prabėga, o augdami vaikai vis mažiau klausia „kodėl?“. Gaila, nes šis paprastas žodis padeda vaikams rinkti, sisteminti ir analizuoti įvairią juos supančią informaciją“, - teigia J. Ponomariovienė.
Kitas svarbus žingsnis - abejoti viskuo, kas žinoma, kas pripažinta ir, atrodytų, jau tūkstantį kartų patikrinta. Žymių mokslininkų istorijos rodo, kad atradimų pamatas - abejojimas pripažintomis žiniomis ir tiesomis. Abejojimų kelias padės vaikui mokytis kritiškai vertinti aplinką, ieškoti pagrindimo savo pasirinkimams ir juos argumentuoti.
5. Gebėjimas improvizuoti
Improvizavimas reiškia procesą, veiksmą, ką nors darant arba veikiant, prieš tai iš anksto nepasiruošus. Vaikų improvizacijoms nėra ribų - jie priskiria daiktams kitas funkcijas ar mėgsta juos vadinti kitais vardais.
„Nevaržykime jų ir leiskime jiems laisvai improvizuoti. O dar svarbiau - mokykime juos išlaikyti šį gebėjimą. Juk improvizacija - tai gebėjimas kalbėtis, bendrauti, kurti, vaidinti ar atlikti daugybę kitų veiksmų, neturint išankstinių nuostatų, planų ar scenarijų. Tai ateityje pravers tiek darbe, tiek gyvenime sprendžiant problemas, kurios užklups netikėtai ir kurioms nebus vieno teisingo sprendimo“, - sako J. Ponomariovienė.
6. Prisitaikymas prie esamos situacijos
Sparčiai kintančiame ir vis dinamiškesniame pasaulyje ateityje teks vis daugiau sprendimų priimti spontaniškai, be turimo plano ir išankstinių žinių. Tad labai svarbu gebėti prisitaikyti prie esamos situacijos, būti lanksčiam ir surasti išeitis iš įvairių situacijų. Todėl svarbu ugdyti vaikų gebėjimus kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas).
Be to, labai svarbus momentas - etika, pagarba kito nuomonei ir plati pasaulėžiūra. Tad nuo pirmųjų klasių vaikams svarbu ugdyti ne tik gebėjimą sumaniai pritaikyti technologijas, tačiau ir leisti reikštis vaiko asmenybei ir augti pasitikėjimui, kuris padės prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.
Pasak J. Ponomariovienės, pasitikėjimas mokykloje ugdomas, kai vaikams leidžiama reikšti savo nuomonę, išsakyti savo pastebėjimus, vizijas. „Pastebime vaiko stipriąsias puses ir jas ugdome įvairiais būdais. Vaikams leidžiama laisvai kurti ir pristatyti savo kūrybą. Svarbu, kad visi - tiek vaikai, tiek suaugusieji - geranoriškai priimtų vaikų nuomonę, mintis, kūrybą“, - sako edukologė.
Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais.
tags: #vaiku #ugdymo #kompetencijos
