Nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše. Taip tikimasi užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.
Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose patobulintos atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas.
„Yra akivaizdu, kad vaikų mitybos tvarką reikėjo keisti ir pagaliau tai įvyko. Pagal šias naujoves įstaigos bus įpareigotos labiau rūpintis vaikų mityba, tad tikimės, jog jau artimiausiu metu vaikai pradės gauti kokybiškesnį ir sveikesnį maistą. Deja, bet šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose situacija yra labai nevienoda. Yra tikrai daug įstaigų, kuriose maitinimas yra puikus, tačiau netrūksta ir tokių, kurios tiekia tikrai ne patį geriausią maistą. Šios naujovės - vienas iš žingsnių tobulinant reikalavimus vaikų mitybai. O ateityje bus ir dar daugiau svarbių pokyčių“, - sako ministras A.
Pagal naują tvarką, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, t. y. karšti patiekalai juose bus tik tausojantys - pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės. Tausojantys patiekalai darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo.
„Norint tinkamai subalansuoti vaikų mitybą būtina gerinti jiems tiekiamus produktus, turi nelikti sveikatai nepalankaus maisto, o vietoje jo turi atsirasti sveikesni produktai. Šiuo metu vykdomi maisto tikrinimai šalies ugdymo įstaigose atskleidžia nemalonią tiesą, kad kai kur vaikų mityba mažai rūpinamasi, neatsižvelgiama į galimą tokios mitybos įtaką jų sveikatai. Tikimės, kad ši nauja tvarka pakeis situaciją“, - sako A.
Gerinant maistinę vertę, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu (tai PSO ir ES maisto sveikatinimo politinės nuostatos).
Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais.
Skatinant daržovių vartojimą nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Taip pat pateikiamos rekomendacijos ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais. Rekomenduojama pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems (t. y. Ugdant sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Dar vienas naujas reikalavimas - maistas turi būti patiekiamas estetiškai.
Sveikos mitybos lėkštė
Vaikų mitybos svarba ir principai
Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.
Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi.
Rekomenduojamos maistinės medžiagos ir energijos normos
Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.
Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
| Maistinė medžiaga | Rekomenduojamas kiekis |
|---|---|
| Angliavandeniai | 45-60% (iš jų cukraus ne daugiau nei 10%) |
| Baltymai | 10-20% |
| Riebalai | 25-40% (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10%, o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti) |
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
Druskos ir cukraus vartojimo ribojimas
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.
Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Riebalų ir skaidulinių medžiagų svarba
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/ 1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Daržovių, vaisių ir vandens vartojimas
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Tyrimų rezultatai ir išvados
Vykdant sveikatos priežiūrą mokykloje, siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Nustatyta, kad vaikai turi gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų ir kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje).
Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros. Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc. Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę.
Tyrimo tikslas - įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos namuose ypatumus, kai vaikai neina į ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vienmomentės anoniminės apklausos tyrimas vykdytas 2017 m. kovo-balandžio mėn. Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Apklausti ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankančių vaikų (1,5-7 m.) tėvai. Tėvų buvo prašoma įvertinti savo vaikų mitybą namuose (kai nelanko ugdymo įstaigos 3 d. ir ilgiau). Iš viso išdalyti 193 klausimynai, sugrįžo - 173, atsako dažnis - 89,6 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 20 for Windows versiją. Rezultatų skirtumų statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ² (chi kvadrato) kriterijų. Rezultatų skirtumas laikomas reikšmingu, kai p ≤ 0,05.
Dauguma vaikų kasdien valgė pusryčius. Iš gėrimų dažniausiai gėrė vandens arba arbatos, pusė jų (53,8 proc.) arbatą gėrė be cukraus. Dažniausiai vaikai valgė pieno produktų ir mėsos gaminių, šviežių vaisių ir žalių / virtų daržovių (kasdien šių produktų vartojo tik 28,3 proc. ir 20,2 proc. vaikų). Didelė dalis vaikų per retai valgė grūdinių produktų ir, atvirkščiai, per dažnai vartojo saldumynų, dešrų, rūkytų produktų. Nustatyta, kad žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų šeimose vaikai mažiau vartojo šviežių vaisių, šviežių / virtų daržovių, grūdinių produktų, dažniau vyravo sveikatai nepalankūs produktai. Tik ketvirtadalis tėvų patenkinti savo mitybos įpročiais šeimoje, didelė dalis jų norėtų esamus mitybos įpročius pagerinti.
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų (kai nelanko ugdymo įstaigos 3 d. ir ilgiau) iš dalies maitinasi pagal mitybos rekomendacijas: dauguma vaikų pusryčiauja kasdien ir valgo 4-5 k.
tags: #vaiku #maitinimosi #ikimokyklinio #ugdymo #paslaugu #kokybiniai
