Miegas ir maistas (žinoma, dar ir mamos meilė) kūdikiui svarbiausi.
Naujagimio miego ir budrumo ciklai
Naujagimis per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego - būdravimo periodai keičiasi kas 3 - 4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40 - 50 minučių). Taigi nusnūdęs nepilną valandą jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindinti.
Per pirmąsias tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikutis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi. O kaipgi mažylis? Jeigu vaikutis per pirmąjį mėnesį puikiai priaugo svorio (ne mažiau kaip 500 g nuo mažiausios po gimimo svorio ribos), dienos metu neduodate jam jokių motinos pieno pakaitalų (mišinuko, vandenuko ir pan.), čiulptuko, tuomet galite leisti miegoti.
Kad būtumėte tikra, jog vaikučiui pakanka per parą gaunamo pieno, stebėkite pasišlapinimų skaičių (ne mažiau kaip 6 kartai bespalviu ir bekvapiu šlapimu), tuštinimąsi (ne mažiau kaip 3 - 4 kartai iki 4 - 6 gyvenimo savaitės, vėliau mažylis gali tuštintis tik kartą per 10 dienų). Kilus įtarimų, kad pieno mažoka, žindykite dažniau: dieną ir naktį mažylį pažadinkite ne rečiau kaip kas 3 - 4 val, kol pieno gamyba vėl susireguliuos.
Vaikutis darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena - tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikutis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties. Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas.
Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis - alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios dienos (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų - darbas). Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia. Tokie aukščiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (išvyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą. Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina ir po savaitės - dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas.
Jeigu vis dėlto situacija darosi nepakeliama, o kūdikio miegas kelia daug klausimų, nereikia kentėti - verčiau viską aptarti su miego konsultantu. Pokalbio metu svarbu aptarti, kas vyksta vaiko gyvenime, koks būtų įprastas kūdikio miegas esamame raidos etape ir ką tėvai gali padaryti, kad vaikas miegotų geriau.
Labai dažnai šeimos pagausėjimo sulaukę tėvai tiesiog pasiklysta tarp nuomonių ir nežino, ar miegantį naujagimį reikėtų žadinti pamaitinti. Daugelis naujagimių per kelias pirmąsias gyvenimo dienas netenka dalies svorio. Kol naujagimis atgaus prarastą svorį (įprastai tai nutinka per 1-2 sav. po gimimo), svarbu jį dažnai maitinti. Taigi, kartais kietai įmigusį mažylį bent jau pirmąsias 2 gyvenimo savaites (o dar geriau - pirmąjį gyvenimo mėnesį) teks pažadinti, ypač jei jis miega ilgiau nei 4-5 valandas.
Motinos pienas yra labai greitai suvirškinamas ir gerai įsisavinamas. Argumentas, puikiai pagrindžiantis dažno žindymo poreikį - jog 2 sav. naujagimio skrandis yra vos didesnis už stalo teniso kamuoliuką, tad siekiant, kad jis neištuštėtų, žindyti tenka dažnai. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Tad naujagimis gali išmiegoti visą naktį visai ne dėl to, kad neturi poreikio valgyti, o dėl hipoglikemijos. Siekiant išvengti šios pavojingos būklės naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Verksmas jau yra vėlyvojo alkio požymis. Kuo anksčiau pradėsite maitinti naujagimį, tuo mažesnė tikimybė, kad jums teks raminti įsiaudrinusį mažylį. Įsidėmėkite, kad neišnešiotų naujagimių mitybos poreikiai yra specifiniai. Išalkę ankstukai nepakankamai išraiškingai demonstruoja net ir vėlyvuosius alkio signalus (pavyzdžiui, gali neverkti), todėl juos reikia žadinti pagal laikrodį.
Maitinkite, kol kūdikis yra aktyvaus miego (kitaip vadinamo REM miegu) fazėje. Pamasažuokite, delnais patrinkite kūdikio rankas, pėdas, nugarą ir pečius. Turite pasirūpinti, kad kūdikis žįstų tiek laiko, kad spėtų visiškai ištuštinti vieną krūtį. Vieni kūdikiai krūtį geba ištuštinti per 20 min. ar ilgiau, kiti - vos per 10 min. Leiskite pačiam mažyliui reguliuoti mitybos tempą, neskubinkite ar, atvirkščiai, nelėtinkite proceso. Stebėkite, ar kūdikis nesnaudžia: ar jis ryja, o ne tik čiulpia krūtį? Jei kūdikis snaudžia, švelniai judinkite, pakeiskite jo padėtį, pajudinkite krūtį (ar buteliuką, jeigu maitinate iš jo) ir t. Maždaug 6 sav.
Kaip pažadinti ir pamaitinti mieguistą naujagimį?
Naujagimiai ir kūdikiai yra biologiškai užprogramuoti užmigti prie krūties. Tai visiškai normalus elgesys, dažniausiai išprovokuojamas hormono cholecistokinino (CCK). Veikiant šiam virškinimo trakto sistemos peptidiniam hormonui jūsų kūdikis pradeda jaustis sotus ir mieguistas. CCK „okupuoja“ kūdikio virškinimo sistemą vos jam pradėjus žįsti. Kuo kūdikis mažesnis, tuo didesnė CCK koncentracija, todėl žindantį kūdikį sunkiau pažadinti.
Tad kaip mieguistą kūdikį prie krūties išlaikyti budrų bent tol, kol jis pakankamai pasisotins?
- Kūdikio laikymas priglaudus (vadinamasis oda prie odos kontaktas) gali padėti sužadinti natūralų jo žindymo instinktą ir paskatinti žįsti. Juk ir mes, suaugusieji, būdami virtuvėje arba sukiodamiesi aplink šaldytuvą, instinktyviai užsinorime valgyti. Oda prie odos kontaktas taip pat leidžia pastebėti subtilius kūdikio alkio požymius, kuriuos kitu atveju lengvai praleistumėte.
- Vėliau kūdikis pradeda ieškoti krūties, imituoja maitinimo poziciją, pradeda muistytis ir tampa neramus, pradeda mosikuoti rankomis, pagreitėja jo kvėpavimas.
- Kol pienas teka lengvai, kūdikis žįs aktyviai, tačiau sulėtėjus pieno tekėjimui jis žįs vangiau arba visai nustos valgyti. Tad švelniai spustelėkite krūtį ir pastimuliuokite tolesnį pieno tekėjimą. Taip pat pamasažuokite krūtį abiejų rankų delnais braukdamos nuo viršaus spenelio link.
- Krūtys dirba vienu metu, tad kai maitinate viena krūtimi, kita taip pat „laukia“ ir „tikisi“ palengvėjimo. Žinoma, dažnai kaitalioti krūtų nereikia, nes kūdikis tiesiog nespės gauti sotesnio, riebesnio pieno, kuris teka vėliau (pirmasis iš krūties tekantis pienas yra liesas, skirtas troškuliui numalšinti). Pakeitus krūtį kūdikiui bus lengviau užpildyti pilvuko atsargas.
- Taip pat galite kūdikį pasodinti (žinoma, nepersistengiant), švelniai patrinti nugarytę.
Kai kūdikis miega, stebėkite kokia jo miego fazė. Pažadinti naujagimį iš gilaus miego gali būti nelengva. Nuklokite ir nurenkite. Palikite tik vystyklą ir nuogą priglauskite prie savo nuogos odos. Odos kontaktas stimuliuoja ir žadina kūdikį. Galite kartu nueiti į šiltą dušą ar vonią. Sumažinkite apšvietimą, nes ryški šviesa verčia naujagimį užsimerkti. Laikykite vertikaliai. Švelniai sulenkite, kad vaikutis būtų sėdimoje padėtyje jums ant kelių, pakelkite ir vėl pasodinkite. Glostykite nugarą sukamaisiais judesiais nuo viršaus per mentes ir stuburą iki nugaros apačios, „pasivaikščiokite“ rankų pirštų galais per nugarą. Masažuokite raktikaulius, nykščiais masažuokite delnus ir pėdas. Pasukite kojas lyg mintumėte dviratį. Paplokite su naujagimio rankomis katučių. Masažuokite abu skruostus vienu metu. Masažuokite galvos odą ir žadindama ir žindydama. Nuolatos kalbinkite ir stenkitės sugauti žvilgsnį. Pakeiskite vystyklus ar atrūginkite prie pasiūlydamos kitą krūtį.
Daugeliui naujagimių nepatinka, kai keičiami vystyklai ir dažnai jie atsibunda pakankamai, kad galėtų efektyviai žįsti. Keiskite krūtis kiekvieną kartą, kai tik matote, kad naujagimis nebežinda efektyviai, o migdosi. Kai ims migdytis prie kitos krūties, grįžkite prie pirmosios. Iš pradžių gali tekti tai daryti kad 60-90 sekundžių. Bandykite žindyti vaikelį pasiguldžiusi iš šono, nes jaukiai įsitaisę mamos glėbyje naujagimiai greičiau užmiega. Jei naujagimis nustojo aktyviai žįsti, pabandykite tiesiog giliai įkvėpti. Stebėkite ir kitas naujagimio ir kūdikio būsenas, kad išmoktumėte atpažinti kada jūsų naujagimis ar kūdikis jau galėtų būti pasiruošęs žįsti krūtį ir pasirinkti momentus, kuomet jums abiems būtų lengviau.
Maitinimo ritmas ir primaitinimas
Pastaruoju metu didžiausia problema - kūdikiai nepaliaujamai keliasi žįsti naktį. Kad šis kūdikių naktinėjimas realus, patvirtina ir kūdikių priežiūros specialistai - tėvai sutinka mokėti už privačias konsultacijas, kad tik galėtų išsimiegoti. Tikimės, kad šis straipsnis padės sureguliuoti padriką kūdikio ritmą.
Kalbant apie maitinimo ritmą, svarbu suprasti, kad pagrindinė produktyvaus žindymo taisyklė - kad tik kūdikis padiktuoja pieno „užsakymą“ mamos krūtims, tik jis žino, kada ir kiek pieno jam pagaminti. Pagal gamtos dėsnius, kūdikis turėtų susikurti savo valgymo-miegojimo ritmą per 8 savaites. Deja, plūstantys laiškai rodo ką kita - daugybė vyresnių kūdikių „nepagauna“ ritmo ir valgo daugybę kartų naktimis ar daro didžiules pauzes tarp maitinimų dieną.
Kūdikio priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė sako, kad paskaitos apie kūdikių ritmą šiuo metu vienos populiariausių. Tvarka, pagal kurią augome mes, dabartinių kūdikių mamos, buvo per griežta. Tačiau tai, kas vyksta dabar, mano akimis, yra anarchija. Viską leidžiama spręsti vaikams, o jie, neturėdami jokių gyvenimiškų žinių, negali susidėlioti organizmui palankios dienotvarkės. Mamos sako, kad patenka į užburtą ratą - kūdikis nei pavalgęs, nei pamiegojęs. Šie sunkumai kvieste kviečia grįžti prie ritmo. Juk mes, suaugusieji, žinome ir sau taikome taisyklę, kad tvarkingas gyvenimo būdas yra stabilios sveikatos pagrindas. Kodėl tai negalėtų tikti ir kūdikiams?
Pirmas 4-6 savaites iš tiesų nereikėtų kištis į natūralius naujagimio ritmus. 40-50 proc. Mamos pastebi, kas kiek valandų kūdikis pasirenka valgyti, kur geriau miega - lauke ar namuose, kokiu metu būna didysis dienos miegojimas, kada keliasi valgyti naktį. Pasižiūrėti į dienotvarkių pavyzdžius, rekomenduojamą miego valandų ir maitinimų skaičių, nes tokios informacijos rasti nesunku, ji yra tiksli ir nusistovėjusi, naudojama visame pasaulyje, palaiminta PSO ir nesikeičia jau daugybę metų. Turint gaires - kiek tokio amžiaus kūdikis turi miegoti ir valgyti, kiek miego valandų patariama naktį, o kiek dieną, - reikia susidėlioti savąją dienotvarkę. Tam labai padeda bioritmų lentelės, be kurių savo darbo neįsivaizduoja joks miego specialistas. Reikia atkreipti dėmesį, kad kas 5-6 savaites kūdikio miego ir būdravimo poreikis keičiasi, todėl ir kūdikio dienotvarkė po truputį keisis.
Susidarius preliminarią dienotvarkę, jau galima kūdikį lenkti prie jos. Tada labai praverčia ir antrasis patarimas - nepamesti galvos dėl tos dienotvarkės. Pastebėjau, kad jaunos mamos viską nori padaryti idealiai, o su mažais vaikučiais ne visada pavyksta - gali susiplanuoti, kad kūdikis atsibus valgyti, o jis tuo metu miegos. Apsisprendusi mama pirmiausia turėtų kontroliuoti rytinį kūdikio atsikėlimo laiką, kad nebūtų 2 valandų svyravimų, kai vieną rytą keliasi 7, o kitą - jau 9 valandą. Rytinis kėlimosi laikas yra tarsi dienos startas. Į lovytę vaiką reikėtų paguldyti tada, kai jis pavargęs, bet ne pervargęs.
Savo auksinį patarimą kartoju per visas paskaitas - krūtis yra skirta pamaitinti. Koncepcija, kad kūdikis turi būti maitinamas pagal poreikį, turi būti suprasta teisingai. Mamos pienas suvirškinamas trumpiausiai per 1,5 valandos, todėl aišku, kad, jei pavalgęs kūdikėlis po pusvalandžio suverkšleno, jis tikrai nėra alkanas. Gal jis nori dėmesio, rankų ir mamos artumo, bet tikrai ne maisto. Reikėtų adekvačiai įvertinti situaciją ir pajusti, ar kūdikis tikrai alkanas, ar ne. Be abejo, kūdikiai nėra robotukai ir standartinis 3 valandų intervalas ne visiems tinka. Vieni bus iš prigimties užkandžiautojai, jie suvalgys po mažiau, bet dažniau. Mamoms patariu rasti būdų, kaip kūdikį nuraminti ne krūtimi, o supimu, nešiojimu, glostymu, masažu, maudymu ir begale kitų dalykų. Jei vaikas išmoks nusiraminti ir užmigti tik prie krūties, tėvai turės kentėti neramias naktis mėnesius ar net metus.
Kūdikio fiziologija tokia, kad jis naktį būtinai prabunda, kai baigiasi vienas miego ciklas ir turi prasidėti kitas. Tokių prabudinėjimų, kurie užkoduoti genuose, tikrai bus. Jei vaikas bus išmokytas užmigti be krūties, jis paniurzgės, bet tuoj vėl įmigs, jei mama paglostys rankytę ar apklostys. Ir atvirkščiai - jei kūdikis bus įpratęs vos prabudęs gauti krūtį, jis kitaip nebeužmigs ir, pasibaigus vienam miego ciklui, verks, kol gaus žįsti. Deja, mūsų kūdikiai įpratinti prabudę tuoj pat gauti krūtį, todėl problema jau tapusi nacionaline.
Reali situacija: Neseniai telefonu konsultavosi tėtis, kuris klausė, ką daryti dėl naktimis vis dar maitinamo 3,5 metų vaiko. Tad jei jau naktinis kūdikio būdravimas pabodo, ir norite ramių naktų, verčiau neatidėlioti. Visada lengviau išmoks be krūties užmigti 6 mėnesių kūdikis nei 1,5 metų vaikas.
Nuo 4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių.
5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryžių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.
Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles.
8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačioms pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. 8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu.
10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio. Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaikučio poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją.
Pradedant primaitinimus svarbus ne tik pats maistelis, bet ir indeliai, iš kurių jūsų mažylis valgo. Labai svarbu, kad indai kūdikiams būtų ne tik patogūs, bet ir pagaminti iš nekenksmingų medžiagų. Labai populiariais dėl savo funkcionalumo ir ilgaamžiškumo tampa silikoniniai indai. Jie ne tik nedūžta, neskyla, bet ir yra saugūs jūsų vaiko sveikatai. Indai vaikams sukurti taip, kad juos liesti būtų malonu, o valgyti - patogu.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Kūdikio miegojimo pozos ir saugumas
Dabar kūdikių guldymo laisvė neturi jokių ribų - nori, guldyk lovoje šalia savęs, nori - lovytėje, vežimėlyje, gultuke, automobilinėje kėdutėje, ant grindų ar sofos. O gali išvis neguldyti, bet nešioti pasikabinęs vaikjuostėje.
Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė, nei miegas ant nugaros. Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje. Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius.
Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Tuo pačiu stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke. Jei naujagimis gimė išnešiotas ir sveikas, jis nuo gimimo sugeba bent minimaliai pasisukti, kad gulėti būtų patogiau. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.
Dažniausiai sutinkama rekomendacija yra guldyti ant nugaros, kartais leidžiama guldyti ant šono (tačiau gulintis ant šono kūdikis labai greitai gali nusiversti ant pilvo), o miegas gulint ant pilvo visada nurodomas kaip vienas iš staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorių. Tačiau tiksli šio sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma, bet vis daugiau mokslininkų pritaria hipotezei, kad tai susiję su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu. Kitaip tariant, staigios mirties sindromas ištinka tada, kai kūdikis pats nustoja kvėpuoti.
Tai iš senų laikų išlikęs mitas, jog negalima miegoti su kūdikiu vienoje lovoje, kad jo neužspaustum ir neuždusintum. Aš pritariu prieraišiosios tėvystės principams ir netgi rekomenduoju su kūdikiu nuo gimimo iki bent jau pusės metų miegoti kartu. Tyrimais įrodyta, kad jei mama (natūralu, kad tai ji miega su vaikučiu) yra sveika, nepervargusi, neapsvaigusi nuo kvaišalų, ji niekaip negali uždusinti vaiko savo kūnu netyčia. Praktikoje sutampa, kad jei mama išimtinai žindo, tai ji beveik visada miega kartu su kūdikiu, nes taip paprasčiau jiems abiems. Be to, tokia mama miega žymiai jautriau - kaip katė - girdi, jaučia kada kūdikis verčiasi, bunda, ieško krūties.
Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Jei atsiranda sloga, kosulys, galima po galva dėti sulankstytą vystyklą, kuris šiek tiek ją pakels ir palengvins gleivių nutekėjimą, bet tikrai nereikia suteikti pusiau sėdimos padėties. Čiužinių įvairovė tikrai didelė, visi turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau pagrindinė taisyklė - čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu.
Lovytės užuolaida sumažina erdvę, kuri naujagimiui ir kūdikiui gali būti bauginanti, nes neįprasta po gyvenimo gimdoje patirties. Įsivaizduokite, jei Jums reikėtų visą dieną, ar didžiąją jos dalį, gulėti lovoje ir žiūrėti į lubas. Ir taip kasdien. Tikriausiai nelabai įdomu. Didesni vaikai labai nemėgsta sirgti, nes reikia gulėti lovoje, juk daug smagiau būti ir bendrauti su šeima, lankytojais. Kodėl galvojame, kad kūdikiui to nereikia?
Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas. Jei vaikas miega autokėdutėje kelionės metu, jis taip pat turi būti nuolat stebimas, nes daugiau nei 90 proc.
Mankšta ant pilvuko. Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo. Priklausomai nuo amžiaus tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min.
Nešiojimas ir "ketvirtasis nėštumo trimestras"
Palaikau dažną kūdikių nešiojimą ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis!
Jau kurį laiką kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi - žindymo problemos, diegliai ir pan.
Taip pat daugybė tyrimų skelbia, kad Afrikos kūdikiai iki 6 mėn. (kol nenusileidžia ant žemės ir nekankina badas) stipriai lenkia vakariečius vaikus tiek savo fizine, tiek emocine branda. Kodėl? Jie visada su mama nešynėje, oda prie odos kontakte. Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Be to, jie nesumaišo dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos.
Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes. Svarbu sureguliuoti nešynės aukštį, taisyklė paprasta: vos palenkę galvą žemyn, turėtumėte sugebėti pabučiuoti savo vaikui galvytę.
tags: #naujagimio #kelimas #valgyti
