Vaikų lopšeliai-darželiai yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, t. p. poreikius. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Skirstomi į grupes pagal amžių.
Valčiūnų vaikų lopšelis-darželis - tai šiuolaikinė, besimokanti, tobulėjanti, atvira pokyčiams įstaiga, kurioje dirba profesionalūs vadovai ir pedagogai, skleidžiantys savo gerąją darbo patirtį įstaigoje ir rajone, turinti estetinio - meninio ugdymo kryptį, kuri sąlygoja strateginį darželio tikslą - auginti vaiką kūrėju.
Marijampolio vaikų lopšelyje-darželyje vaikai ugdomi lietuvių ir lenkų kalbomis. Lopšelį-darželį lanko vaikai iš Marijampolio kaimo ir iš kitų Marijampolio seniūnijai priklausančių gyvenviečių. Tiek vietos bendruomenė, tiek įstaigą lankantys vaikai yra iš mišrių šeimų. Vaikai lopšelyje-darželyje gyvena daugialypės kultūros terpėje. Atsižvelgus į bendruomenės poreikius sudarytos sąlygos ugdytis tautinių mažumų (lenkų) ugdomąja kalba. Lopšeliui-darželiui būdinga įvairiakalbė aplinka: lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų.
Ugdymo filosofija ir principai
Lopšelio-darželio pedagogai, vadovaudamiesi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, stengiasi kuo įvairiapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus. Atsižvelgiant į Vaiko gerovės valstybės, politikos konvenciją, ugdymas organizuojamas orientuojantis į vaiko interesus.
Mums darželis, tai antri namai, kuriuose kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, mylimas ir išgirstas. ŽAIDIMAS. Tai yra pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Vaikų vaizduotės, kalbos, kūno raiškos žaismė lydi kiekvieną vaikų veiklą, tyrinėjimus bei atradimus.
Mums svarbu tenkinti ir turtinti pagrindinius vaikų poreikius tokius, kaip žaidimo, saugumo, draugystės, komunikavimo, pažinimo džiaugsmo, kūrybinės saviraiškos. DIDELĮ dėmesį skiriame glaudžių ryšių tarp pedagogų, vaikų ir jų tėvų puoselėjimui.
Mums labai svarbi puiki vaiko emocinė ir psichologinė savijauta todėl visos veiklos orientuotos į vaiko pasaulį ir savęs pažinimą per patirtį, pojūčius ir žaidimus. Tyrinėdami ir eksperimentuodami vaikai patiria savo pasiektų rezultatų džiaugsmą. Jie patys ieško, pristato idėjas, drąsiai bando įveikti kliūtis ir sunkumus.
Ugdome vaikus kontekstinio ugdymo principu per asmeninę patirtį, laisvai, kūrybiškai, žaismingai ir prasmingai atsižvelgiant į aplinką.
Doc.dr. Vitalija Gražienė. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcijai 35.
Veiklos ir tradicijos
Kiekvienos dienos besikartojanti dienotvarkė, leidžia vaikams jaustis saugiai ir savarankiškai. Sporto veiklos metu mažieji ugdo savo ištvermę, mokosi disciplinos ir kuria gerą nuotaiką. Meninėje veikloje mažieji išskleidžia savo kūrybines galias. Žaisdami vaikai išreiškia savo jausmus, lavina vaizduotę, bei pasaulio suvokimą.
Įgyvendinome projektą „Ar aš pažįstu Lietuvą“, kurio metu vaikai susipažino su mūsų šalimi, Lietuvos miestais ir tradicijomis. Šiandien mūsų darželyje paminėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - Kovo 11-ąją. Renginį pradėjome iškilmingai sugiedodami Lietuvos himną.
Lapkritį Vilniaus r. Marijampolio vaikų lopšelyje-darželyje minėjome „Tarptautinę tolerancijos dieną“. Gruodžio mėnesį įstaigoje vyko susitikimai su Kalėdų Seneliu, kurie padovanojo vaikučiams ir jų tėveliams muzikos, magijos, burtų ir siurprizų šou. Taip pat, darželyje vyko Kaziuko mugė.
Istorinė perspektyva
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 metais vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika).
1921 metais Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 metais Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 ir 1939 metais Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936, 1937 ir 1938 metais Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų (1934, 1935 ir 1936 metais R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 ir 1935 metais M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).
SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 metų pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 metais vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metais pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 metais priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Statistika ir dabartis
Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Sudarytos visos sąlygos vaikų fiziniam aktyvumui.
