Vaikų globos namai yra socialinės globos įstaigos, kurios teikia apgyvendinimo ir globos paslaugas vaikams, likusiems be tėvų globos, tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų socialinių paslaugų įvertinimo metodika, atsižvelgiant į finansavimo ypatumus, įstaigų steigimą, tyrimo metodus ir kitus svarbius aspektus.

Vaikų globos namų finansavimas: "paslaugų krepšelis vaikui"

Audito duomenys atskleidžia, kad vaikų globos namams dažnai neskiriama pakankamai lėšų pastatų renovacijai ir patalpų remontui. Auditoriai teigia, kad pagal dabartinę tvarką finansuojami patys vaikų globos namai, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Todėl būtina įvesti "paslaugų krepšelį vaikui" - tikslines lėšas, skirtas konkretaus vaiko globai finansuoti, įskaitant darbuotojų atlyginimus, socialinį draudimą, mitybą, aprangą, avalynę ir kvalifikacijos tobulinimą.

Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, būtų galima taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką, teikti paslaugas pagal individualius poreikius, racionaliau planuoti globos namų tinklą, stiprinti jų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią finansavimo sistemą ir pasiekti vaiko globos tikslus.

Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas per mėnesį skirtinguose globos namuose skiriasi. Valstybinėse įstaigose ši suma svyruoja nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, o savivaldybių globos namuose - nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Tokie skirtumai rodo, kad vaikui skiriama nevienodai finansinių išteklių. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį arba metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, kad būtų užtikrintas tolygus finansavimas visoje šalyje. Taip pat svarbu įvesti paslaugų krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas.

Šiuo metu išlaidos komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc. valstybinių globos namų biudžeto, o savivaldybių globos namuose - atitinkamai 63,4 proc. ir 36,2 proc.

Vaikų globos namų steigimas Lietuvoje

Lietuvoje veikia trijų tipų vaikų globos namai: valstybiniai, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) VGN. Valstybinių VGN steigėjas yra apskrities viršininko administracija, o savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.

Vaikų globos įstaigų steigimą lėmė naujos socialinės problemos ir būtinybė jas spręsti. 2004 m. audito duomenimis, Lietuvoje buvo 32 valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose buvo 37 proc. šių įstaigų. Savivaldybių vaikų globos namų, kurių steigėjos - savivaldybių administracijos, buvo 32 (10 iš jų - laikini VGN). NVO vaikų globos namų 2004 m. Nuo 2001 m. iki 2004 m. atsirado dvejomis įstaigomis daugiau. 2000 metais šios įstaigos iš viso buvo keturiolika, 2001 metais sumažėjo vienais globos namais.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį.

Šis skaičius 2003 metais lyginant su 2001 metais padidėjo 3,8 proc. Šis skaičius vaikų globos namuose 2003 metais lyginant su 2001 m padidėjo 11,8 proc. šiuo laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. (50,5 tūkst.). Prieš tai jau minėtos audito ataskaitos duomenimis, 2003 metais keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO organizacijų vaikų globos namų.

2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Mano požiūriu, didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija.

Tyrimo metodika

Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, naudojant skirtingus tyrimo metodus ir apklausiant skirtingus respondentus. Pirmasis etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, o kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai. Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovai, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai.

Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrius, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas metodas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiskinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jų išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio. Šis leido išsiaiškinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais.

Šias atskiras klausimų grupes sudaro tokie H. Fajolio administravimo principai: planavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas, kontrolė.

Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose.

Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50 - 60 min. Atliktas tyrimas duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).

Globos Namų Vadovų Kompetencija

Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus.

Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. „Antrųjų vaikų globos namų“ vadovė atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metus) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. „Trečiųjų vaikų globos namų“ vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis šioje įstaigoje maždaug dveji metai. Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama, koks jų stažas dabartiniuose globos namuose. „Antrųjų vaikų globos namų“ bei „Trečiųjų vaikų globos namų“ vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose.

Veiklos Planavimas

Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi.

„Antruosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. „Trečiuosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose „Gilė“ sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus.

Šis veiklos planas sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio, planas - tai ateities vaizdas, o veiklos planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.

Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovė teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Apskaičiuojami darbo užmokesčio bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.

Finansavimo skirtumai vaikų globos namuose (2001-2005 m.)

Remiantis tyrimo duomenimis, finansavimas tarp vaikų globos namų 2001-2005 metais skyrėsi.

Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001-2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams „Gilė“. Mažesnis finansavimas nei globos namuose „Gilė“, skirtas 2001-2005 metais iš valstybės biudžeto „Antriesiems vaikų globos namams“. Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigų 2001-2005 metų laikotarpyje skirtas „Tretiesiems vaikų globos namams“. Šis skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus.

Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Tačiau jomis nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.

Mano nuomone, valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį.

Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.

Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. „Antrųjų globos namų“ bei globos namų „Gilė“ vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. „Trečiuosiuose globos namuose“ kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Taip pat paramos gavėjo statusą. „Antrųjų globos namų“ vadovas tvirtino, kad kišenpinigių skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina „kiemsargiais“, „auklėtojos padėjėjais“.

Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, šeiminiuose namuose ir vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams (toliau visi kartu šiame priede - socialinės globos įstaiga) kaupiamoje informacijoje apie vaiką (toliau - vaiko byla) yra užfiksuotas įvertintas vaiko socialinės globos poreikis (išskyrus be tėvų globos likusį vaiką ir nelydimą nepilnametį užsienietį), sprendimas, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymas, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus vaiko globos organizavimo nuostatus.

Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašą užtikrina socialinės globos įstaiga.

Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-714 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ar Lietuvos higienos normos HN 125:2019 „Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.

Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Esant poreikiui, socialinės globos įstaiga užtikrina specialaus transporto paslaugas priemonėms, susijusioms su asmenų socialine integracija į bendruomenę, vykdyti.

Jei socialinės globos įstaigoje paslaugas gaunančiam asmeniui pasireiškia užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), taip pat dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, socialinės globos paslaugų teikimas socialinės globos įstaigoje organizuojamas atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą užkrečiamųjų ligų epidemijos metu, reikalavimus.

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas:

• Asmens teisių (įskaitant asmens duomenų apsaugos) užtikrinimas. Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas asmens duomenų apsauga (pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą, reikalavimus), draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu, užtikrinant ir pripažįstant asmens teisę į privatumą.
• Dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Siekiant užtikrinti geriausią asmens interesą ir šeimos gerovę, visi socialinės globos organizavimo ir teikimo klausimai sprendžiami dalyvaujant ir bendradarbiaujant pačiam asmeniui, jo globėjui, rūpintojui ar nepilnamečio vaiko tėvams, globėjui, rūpintojui, prireikus - kitiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei kompetentingų institucijų atstovams.
• Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo. Socialinė globa organizuojama ir teikiama, remiantis išsamiu ir visapusišku asmens socialinės globos poreikio vertinimu ir socialinės globos įstaigos galimybių suteikti šias paslaugas vertinimu, pripažįstant asmens teisę rinktis jo pagrįstus lūkesčius ir teisėtus interesus atitinkančią pagalbą.
• Asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos. Teikiant socialinę globą, asmeniui sudaroma saviraiškos ir įgūdžių ugdymosi galimybė, skatinama pagal galimybes savarankiškai tvarkyti savo buitį, suteikiant žmogaus orumo nežeidžiančią pagalbą, skatinančią palaikyti ar kompensuoti prarastą savarankiškumą ir ugdytis gebėjimus gyventi visuomenėje, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, šeima ir artimaisiais giminaičiais.
• Nediskriminavimo. Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.

Socialinės globos įstaigos socialinės globos atitiktį Aprašo atitinkamai socialinės globos normų grupei skirtajame priede nustatytiems reikalavimams vertina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose socialinės globos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.

Socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadas ir metodines rekomendacijas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas raštu pateikia socialinės globos įstaigai. Socialinės globos įstaiga turi sudaryti galimybes susipažinti su vertinimo ir įsivertinimo išvadomis visiems suinteresuotiesiems asmenims, skelbdama šias išvadas savo interneto puslapyje.

Socialinės globos įstaiga, gavusi iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento informaciją apie licencijos galiojimo sustabdymą, ar panaikinimą, ar atsisakymą išduoti licenciją, socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų užtikrintas socialinės globos tęstinumas asmeniui kitoje socialinės globos įstaigoje.

Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa ir kurie mokosi pagal bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas, sudaroma galimybė gyventi ir gauti socialinę globą vaikų socialinės globos įstaigoje ir grįžti į juos savaitgaliais, atostogų metu ir pan., iki jie baigs bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas.

Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa, įvertinus jų gebėjimus gyventi savarankiškai ir nustačius, kad šiems asmenims reikia pagalbos socialiai integruotis bendruomenėje, socialinės globos įstaiga, esant šių asmenų sutikimui, duotam socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka, padeda jiems kreiptis į savivaldybės administraciją, kad pagal įvertintus šių asmenų individualius poreikius šie asmenys gautų socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge nustatytą palydėjimo paslaugą jaunuoliams bei jiems būtų organizuojamas socialinio būsto suteikimas ir (ar) kita reikalinga pagalba.

Socialinės globos įstaigoje apgyvendinami vaikai, turintys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos ar vaikų ligų gydytojo) arba gydančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų (F027/a ar E027), nuo kurio išdavimo iki vaiko apgyvendinimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsniu, socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos.

Šiame papunktyje minimas vaikui išduotas išrašas iš medicininių dokumentų saugomas vaiko byloje. Jei kyla įtarimas, kad socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai serga ūmiomis infekcinėmis ligomis (turi ūmiai infekcijai būdingų požymių), o išrašas iš medicininių dokumentų (F027/a ar E027), kuriame nurodyta, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis, nepateikiamas, siekiant išvengti infekcinių ligų paplitimo socialinės globos įstaigoje, šie vaikai socialinės globos įstaigoje apgyvendinami atskirai nuo kitų vaikų ir nedelsiant socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka kreipiamasi į jų šeimos gydytojus dėl sveikatos priežiūros paslaugų vaikams parinkimo bei dėl vaikų atskiro apgyvendinimo pabaigos.

Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje. ISGP sudaromas ir jame vaiko ir kitų asmenų duomenys (vardas, pavardė, gimimo data) nurodomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

Sudaromas ISPG yra įvertinti visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita, taip pat įvertinta: vaiko savarankiškumo, savitarnos, asmeninės higienos įgūdžiai, elgesio, bendravimo, valgymo, miego, namų režimo įpročiai, individualūs poreikiai, interesai, pomėgiai, padidėjusio ar neįprasto jautrumo tam tikriems garsams, lytėjimui, kvapams, drabužiams, maisto sudėčiai, skoniui, skausmui, temperatūrai buvimas, kita svarbi vaiko, jo globėjo, rūpintojo, kitų šeimos narių ar artimųjų giminaičių pateikta informacija.

ISGP detaliai aprašomos sritys, kuriose jis yra labiau savarankiškas, kur ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatyta vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę. Sudarant ISGP socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka ir vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais naudojamasi vertinant konkrečių paslaugų, pagalbos poreikį surinkta informacija apie vaiką, jo šeimą informacija iš šeimos ar vaikų gydytojo apie vaiko sveikatos būklę, informacija iš ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko (ar lankė), ir kt. ISGP rašomos žymos apie periodiškai vykdomą ISGP peržiūrą (kokie buvo pokyčiai, koks rezultatas pasiektas, kokie numatomi tolesni veiksmai, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai ir uždaviniai, trumpas ISGP įgyvendinimo proceso aprašymas ir kita). ISGP yra kiekvieno vaiko byloje.

ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui.

Į ISGP rengimą pagal poreikį įtraukiami ir kiti specialistai: savivaldybės mero nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atitinkantys Socialinių paslaugų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, atvejo vadybininkai ir (ar) socialiniai darbuotojai, kurie teikia socialinę priežiūrą šeimoms (toliau visi kartu - savivaldybės administracijos darbuotojai), ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko (ar lankė), atstovai, esant galimybei - vaiko tėvai, globėjas, rūpintojas ir kiti vaiko gerove suinteresuoti artimieji. Jei vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), ISGP derinamas su atvejo vadybininko sudaromu (sudarytu) pagalbos planu. ISGP sudaromas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo socialinės globos teikimo pradžios. Vaiko byloje užfiksuota ISGP rengimo eiga, šiame procese dalyvavę asmenys (nurodomi jų vardai, pavardės ir atstovaujama įstaiga).

Likusiam be tėvų globos vaikui, kuriam nustatyta laikinoji globa, ISGP numatytos papildomos priemonės, susijusios su socialinės priežiūros teikimu vaiko biologinei šeimai ir vaiko grąžinimu į šią šeimą, užfiksuotos socialinės globos įstaigos pastangos bendradarbiauti su vaiko tėvais, globėju, rūpintoju (nurodant asmenų vardus, pavardes ir ryšį su vaiku).

Vaikui su negalia pagal įvertintus poreikius ISGP yra numatytos priemonės, užtikrinančios vaiko specialiųjų poreikių tenkinimą.

Socialinės globos įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau - VTAS) darbuotojais, savivaldybės administracijos darbuotojais, globos centru ir socialiniais partneriais, stiprinant vaiko ir jo biologinės šeimos santykius, rengiant vaiką globai (rūpybai) šeimoje ar įvaikinimui (pvz., dalyvauja sudarant bei įgyvendinant šeimų stiprinimo programas, sudaro bendradarbiavimo su vaiko biologine šeima sutartis).

Užtikrinta, kad socialinės globos įstaiga planuodama ir teikdama socialinę globą vaikui bei vykdydama ISGP nuolat bendradarbiauja su VTAS, globos centro atstovais, savivaldybės administracijos darbuotojais, sveikatos priežiūros, pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo, įdarbinimo ir kitų institucijų specialistais, taip pat su ugdymo įstaigos ar kitos socialinių paslaugų įstaigos, kurios paslaugos vaikui buvo teikiamos prieš tai, specialistais.

tags: #vaiku #globos #namu #socialiniu #paslaugu #ivertinimas

• Kaip organizuoti turizmo renginius darželyje
• HEADEX Group darbas
• Ar galima šypsotis paso nuotraukoje?
• Saulės rezginio skausmas
• Mamontovo karjeros kelias