Vaikų globos namai - tai pasaulis, kurio tikrojo gyvenimo pulsą sunku pajusti vien skaitant straipsnius, žiūrint televiziją ar kartą aplankius ten gyvenančius vaikus. Tikrąsias spalvas įžvelgia tik globos namų darbuotojai ir patys vaikai, o tos spalvos anaiptol ne visada niūrios, kaip daugelis mano. „Čia tikrai netrūksta džiaugsmų bei šviesių istorijų“, - patikina vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Juškevičienė.
Ji drąsiai neigia visuomenėje įsišaknijusį mitą, neva į globos namus patenka tik socialinės rizikos šeimų vaikai. Socialinės darbuotojos darbo stažas prasidėjo 2004-aisiais Kėdainių miesto seniūnijoje, kur išdirbusi 10 metų, ji pajuto norą keisti veiklą. Taip sutapo, kad „Saulutėje“ buvo paskelbtas konkursas pavaduotojos pareigoms užimti.
„Manau, kad tiesiog gimiau būti socialine darbuotoja“, - šypsosi pašnekovė. Ji neįsivaizduoja savęs dirbančios kitą darbą. Pasak jos, močiutė buvo tokia pat - skubėdavo visiems padėti, buvo pirmoji gelbėtoja kaime. „Mūsų šeimoje visi tokie - skuba ištiesti pagalbos ranką.“
Socialinio darbuotojo darbo specifika
Socialinio darbuotojo darbas vaikų globos namuose yra sunkus, o sunkiausia tai, kad patys vaikai save laiko tarsi prastesniais už tuos, kurie gyvena šeimose. Vaikų savivertė būna labai žema, jie tarsi jaučiasi kalti, kad čia pateko.
„Nesvarbu, kad aš esu direktoriaus pavaduotoja ir mano pagrindinis darbas - popieriai, bet vis tiek skiriu daug laiko vaikams, pokalbiams su jais. Stengiuosi vaikams perteikti, kad jie jokiu būdu nėra kalti dėl taip susiklosčiusios situacijos. Taip pat nekaltinu ir tėvų“, - pasakoja V. Juškevičienė. Vaikai klausia, kodėl nei jie, nei tėvai nėra kalti. Stengiamasi paaiškinti, kad galbūt jų mamai niekas nediegė gyvenimo tiesų, nemokė, kaip gyventi, ir mama nori vaiką auginti, bet tiesiog nemoka, o gal mamos gyvenimas taip susiklostė?
„Jokiu būdu negalima taip daryti. Galbūt tėvams laiku nebuvo suteiktos socialinės paslaugos, pagalba, ir jie išties nemoka auginti vaiko, rūpintis juo. Jie gyvena savo aplinkoje, gyvena taip, kaip moka, kaip jiems išeina“, - aiškina pašnekovė. Daugelis vaikų, sulaukę 18 metų, išeina gyventi pas tuos tėvus. Kai kurie, ne paslaptis, perima ydingą tėvų gyvenimo būdą, o kiti kaip tik stengiasi tėvams padėti. Todėl vaikams visada sakoma, kad jie turi kurti savo gyvenimą. Turi savo gyvenimo pamatus statyti taip, kad jų vaikai nepatektų į vaikų globos namus. Jie turi kitaip mąstyti ir matyti gyvenimą. Jokiu būdu nereikia jaustis antrarūšiais, prastesniais. Jie lygiai tokie patys vaikai kaip visi: tik jie gyvena pas mus, o kiti - su tėvais.
Nors darbas popierinis, širdyje socialinio darbuotojo pavaduotoja yra praktikė. Ateidama dirbti neįsivaizdavo tikrosios darbo specifikos, nors ir buvo su ja susipažinusi. Tačiau popieriaus kiekis nustebino. Tokia tvarka, tokie nuostatai ir juos privaloma laikytis, bet kabineto durys visada atviros. Vaikai žino, jog gali bet kada užeiti pasikalbėti. Žinoma, būna, kad ir susipykstama, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Būna, kad reikia vaikus pabarti, pamokyti, paguosti, ašarą šluostyti.
Vaikų prisirišimas ir emocinės patirtys
Vaikų globos namuose augantys vaikai labai ilgisi tėvų. Yra vaikų, kurie darbuotojas vadina mamomis, ypač mažiukai. Jie šaukia auklėtojas: „Mama.“ Tai labai gražu. Tačiau yra vaikų, prie kurių neprisibeldžia niekas. Tai natūralu, nes jų gyvenimo patirtys, skauduliai tikriausiai neleidžia tiek arti prisileisti žmogaus. Vaikai taip save saugo.
Socialinio darbuotojo pavaduotoja sunkiai išgyvena asmenines vaikų istorijas, bet supranta, kad tai yra vaiko patirtis ir reikia padėti vaikui visa tai išgyventi. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus tarpsnio. Kuo mažesnis papuola į instituciją, tuo jam lengviau adaptuotis. Sunku paaugliams, ypač tiems, kurie 13-14 metų gyveno su tėvais ir šeimoje nebuvo jokių taisyklių, jokių ribų. O globos namuose yra taisyklės: grįžti reikia laiku, rūkyti negalima, apie alkoholį nė kalbos negali būti, į mokyklą eiti reikia. Tiems vaikams pas mus sunkiausia ir tada vyksta kone kova. Juk vaikas visą laiką gyveno be taisyklių ir štai papuolė į instituciją, kur viskas kitaip. Jam vėl skaudulys. Juk jis neteko savo namų, mamos, laisvo gyvenimo. Vaikas nemoka gyventi kitaip nei gyveno savo šeimoje, o pas mus yra reikalavimai.
Iššūkiai ir vilties spinduliai
„Sviro rankos, kol pati supratau, kad pasaulyje nėra vien gėris arba vien blogis. Egzistuoja ir viena, ir kita. Kaip diena ir naktis, kaip metų laikai. Tai toks dalykas, kurio pakeisti negalime. Visų neišgelbėsi“, - dalijasi patirtimi V. Juškevičienė. Tiesa, kol pati priėmė tai, kad visų kovų nelaimės, užtruko. Kai pradėjo dirbti miesto seniūnijoje, jos socialinio darbo pradžia buvo su socialinės rizikos šeimomis. Taip norėjosi padėti visoms be išimties. Reikia suprasti, kad gyvenimas toks, jog visų neišgelbėsi ir dalis vaikų globos namus palikusių vaikų gyvens tokį gyvenimą, kokį gyveno tėvai, o dalis pasieks daug. Bet lygiai taip pat ir šeimose augantys vaikai.
Džiaugtis galima, kad įstaigoje netrūksta labai šviesių vaikų, kurie žino, ko nori iš gyvenimo. Jie nepyksta ant savo praeities.
Darbuotojų indėlis čia yra didžiulis, bet ir nuo paties vaiko priklauso. Jei vaikas atėjo 13-14 metų gyvenęs kitokį gyvenimą, tai darbuotojai jam, žinoma, yra blogis, nes prašome daryti dalykus, kokių jis iki tol nėra daręs. Tai, kas prieštarauja jo įprastam gyvenimo būdui, jo prigimčiai: grįžti nustatytu laiku, lankyti mokyklą. Turėta 17-metė mergaitė, kuri į globos namus pateko mirus mamai, jau gyveno suaugusios moters gyvenimą. Kol ji gyveno su mama, tai buvo normalu tiek jai, tiek mamai, o štai papuolė pas juos ir atsirado ribos, galiausiai ir pareigos. Šeimynose reikia susitvarkyti, yra budėjimo grafikai, buitis kaip ir tikrose šeimose. Tad tokiems vaikams darbuotojai tampame blogiu. Bet jie vis tiek turi atlikti savo darbą ir, kiek įmanoma, stengtis pakeisti situaciją.
Prieš savaitę įvyko atvejis: globos namuose yra nauja mergaitė. Socialinio darbuotojo pavaduotoja, kuri pati visada svajojo apie dukrą, nes turi tris sūnus, rado ją verkiančią. Ji atnešė žaisliuką ir laukė, kol mergaitė nusiramins ir užmigs. Mintys globoti išties prabėgo galvoje, bet ar ryžtųsi tam?
Didžiausias džiaugsmas - tie šviesuliukai vaikai, kurie eina į priekį ir iš gyvenimo ima viską, kas duota.
Vaikų integracija į visuomenę
Vaikai stengiasi įsilieti į visuomenės gyvenimą, vykstantį už įstaigos ribų. Tadas išties labai aktyvus ir kartais jį net stabdoma, kad dalyvautų ne visur, o pasirinktų, ko išties jam reikia. Kiti vaikai taip pat aktyvūs - lanko įvairius būrelius. Lukas Bankauskas atkakliai siekia titulų bokso srityje. Jį įkvėpė taip pat įstaigoje augęs jo dėdė Mindaugas Bankauskas.
Labai patiko iniciatyva, kai sūnaus klasės auklėtoja sukvietė savo klasę, socialinio darbuotojo pavaduotoją ir dvi globojamas mergaites. Visuomenei kartais atrodo, kad į globos namus patenka tik asocialių šeimų vaikai. O čia buvo dvi mergaitės, kurių mama mirė. Jos pasakojo savo išgyvenimus, kai nesuprato, kodėl mama tai dingsta, tai atsiranda. O ji, pasirodo, vis gulėdavo ligoninėje, nes sirgo onkologine liga. Vieną dieną mama visai dingo - mirė. Tėtis sukūrė kitą šeimą ir vaikai papuolė pas juos. Tad visada raginama pagalvoti apie tai, kad išeina vaikas į mokyklą ir negali žinoti, gal tėveliai papuls į avariją ar nutiks kita nelaimė. Gal tada neatsiras giminių, kurios galės rūpintis tais vaikais ir jie pateks į globos namus. Visuomenė turėtų žinoti, kad globos namuose auga ne tik socialinės rizikos šeimų vaikai, o ir šie užaugę nebūtinai bus tokie kaip tėvai.
Tokiais atvejais reikia pasverti prioritetus. Ką tas vaikas patirtų gyvendamas šeimoje? Iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę. Jei vaikas liks šeimoje, jis gyvens šaltuose namuose, galbūt su geriančiais, besimušančiais tėvais. Taip, galbūt vaikas globos namuose neturės mamos, bet čia jis bus saugus, sotus, jam bus šilta, susirgęs visada gaus pagalbą. Visada siekiama, kad vaikas grįžtų į šeimą, bet susigrąžinti vaiką pirmiausia turi norėti ir pastangas dėti tėvai. Jiems reikia pakeisti gyvenimo būdą, pradėti kitaip mąstyti.
Yra šeimų, kurios po pagalbos pakeičia gyvenimo būdą. Paskui tas šeimas prižiūri, joms padeda seniūnijų socialiniai darbuotojai. Deja, yra ir tokių šeimų, kurioms padeda, bet jiems tiesiog neišeina gyventi kitaip.
Su metais stiprėjama ir didėjanti patirtis leidžia žmogui padėti daugiau. Pirmiausia kiekvienas turi suprasti: „Taip, yra bėda ir aš turiu priimti pagalbą.“ Juo labiau kad Kėdainiuose socialinių paslaugų spektras yra labai platus ir pagalba būtų suteikta kiekvienam prašančiajam. Socialinio darbuotojo darbas taip pat yra padėti, bet padėti galima tik tam, kuris pagalbos nori ir ją priima. Prievarta nepadėsi nė vienam. Lygiai taip pat ir vaikams, kurie nepriima pagalbos, patarimų. Aišku, globos namų darbuotojų meilė neatstos mamos ar tėčio meilės, bet jie vis tiek dalija vaikams meilę bei šilumą.
Darbas globos namuose tikrai nėra tik darbas. Tai pasiaukojimas. Būna, dirbi su popieriais, bet ateina vaikas ir meti viską - eini su juo kalbėtis. Negali atstumti vaiko. Jei socialinis darbuotojas nerastų jam laiko, o auklėtoja galbūt gamina pietus, tad irgi negali, tai kitąkart vaikas išvis pas nieką neis ir taps uždaras.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir funkcijos
Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su vaikais globos namuose yra daugialypis ir reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir empatijos, supratimo bei gebėjimo spręsti įvairias problemas. Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda, kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai.
Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą.
Socialinio darbuotojo veiklos laukas tampa kintamas, neapibrėžtas ir reikalauja įgūdžių įvairiose srityse. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose visos problemos, susijusios su namų priežiūra, pavyzdžiui, šildymo sistemos priežiūra ar teritorijos priežiūros organizavimas, taip pat įtraukiamos į socialinio darbo sritį.
Socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais, pagrindinis veiklos tikslas - teikti socialines paslaugas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas vaikui gyventi savo namuose ir organizuojant pagalbą, suderintą su ugdymu, užimtumu, sveikatos priežiūra ir specialiosiomis pagalbos priemonėmis kompensuoti gebėjimus rūpintis vaiko gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su bendruomeniniuose globos namuose augančiais vaikais, tenka mokytojo, konsultanto, vertintojo, gynėjo, tarpininko bei dokumentų rengėjo vaidmuo. Socialinio darbuotojo veikla turi reikšmingos įtakos vaikų gerbūviui, nes atlikdami savo funkcijas, socialiniai darbuotojai užtikrina vaikų poreikių tenkinimą, gyvenimo kokybės gerinimą, taip pat skatina jų įsitraukimą į visuomenę.
Ryšio kūrimas su vaikais yra labai svarbus nuo pirmųjų kontaktų. Jis susideda iš šių veiksmų: asmeninis dėmesys ir individualumo principų laikymasis, socialinių darbuotojų atvirumas ir konfidencialumo užtikrinimas. Socialiniai darbuotojai padeda vaikams įvairiais būdais - nuo emocinės paramos iki pagalbos tapti savarankiškesniems.
Socialiniai darbuotojai užtikrina vaikų poreikių tenkinimo tęstinumą, keičiantis informacija, glaudžiai bendradarbiaujant ir palaikant atvirus pokalbius su vaikais (dėka užmegzto artimo tarpusavio ryšio). Socialiniai darbuotojai bei kartu dirbantys kolegos yra suinteresuoti kuo greičiau bei efektyviau padėti pagalbos prašančiam vaikui.
Iššūkiai ir parama
Socialiniams darbuotojams trūksta paramos ir išteklių vaikų poreikiams patenkinti. Tai - finansinės paramos, laiko ir išteklių individualiam darbui, tinkamų žinių, mokymų ir pagalbos trūkumas. COVID-19 pandemija turėjo neigiamų pasekmių bendruomeniniuose globos namuose augantiems vaikams: suprastėjo jų mokymosi motyvacija ir rezultatai, pablogėjo psichologinė savijauta, sumažėjo tarpusavio bendravimas su bendraamžiais, padidėjo apatiškumas.
2018 metais buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtintos globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms.
Deinstitucionalizacijos procesas
Lietuvoje, dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai ir nevyriausybinėms organizacijoms, 2012 m. prasidėjo institucinės globos pertvarkos procesas, kurio tikslas - iki 2030 m. sukurti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų sąlygas kiekvienam neįgaliam vaikui, tėvų globos netekusiam vaikui, neįgaliam asmeniui gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą pagal poreikius, įsitraukti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime be socialinės atskirties.
Sėkmingam deinstitucionalizacijos tikslų įgyvendinimui būtinas socialinės globos struktūrose dirbančių darbuotojų įsitraukimas. Todėl globos įstaigų darbuotojai yra įvardijami kaip viena iš priemonių įgyvendinti socialinių paslaugų teikimo pokyčius. Dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje.
Visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.
Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui.
Mitas, kad norint globoti reikia turėti nuosavus namus, yra klaidingas. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Mitas, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties, taip pat yra klaidingas. Nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Nuo pat pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi.
Mitas, kad globoti gali tik vedę ar partnerystėje gyvenantys žmonės, taip pat yra klaidingas. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. Tačiau tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.
Svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
tags: #vaiku #globos #namu #darbuotojai
