Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas ir prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys. Ši tendencija didina poreikį socialinėms paslaugoms. Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje. Šios paslaugos buvo suteiktos per 4,9 tūkst.

Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. sausio 19 d. įstatymas Nr. X-493 apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, jų tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, socialinių paslaugų akreditavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą, socialinio darbo sampratą, jo įgyvendinimo sritis ir principus.

Socialines paslaugas, kaip socialinės apsaugos sistemos sudėtinę dalį, nagrinėja įvairūs autoriai. L. Žalimienė (2003) pateikia socialinių paslaugų organizavimo formos gerovės valstybėje ypatybes, pateikia socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo veiklos modelius, principus, procedūras, M. Išoraitė (2007) atskleidžia, kaip funkcionuoja socialinių paslaugų rinka, kokia jos specifika, kokiais įstatymais ir prioritetais vadovaujamasi administruojant socialines paslaugas, L. Žalimienė (2005) aptaria socialinės globos pagyvenusiems asmenims kokybę, Langvinienė, B. Vengrienė (2005) atskleidžia bendrąsias paslaugų veiklos ypatybes.

Socialinių paslaugų rūšys ir jų teikimo principai

Prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis - socialinių paslaugų teikimas.

Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.

Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.

Socialinė priežiūra ir socialinė globa

Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialisto priežiūros. Socialinė globa yra kita specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis.

Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialisto priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinis paslaugs katalogas, 2006).

Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinės paslaugų įstaigose.

Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinis paslaugs katalogas, 2006, 19.1 punkt.), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa.

Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinės paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose.

Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato. Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi.

Demografinė senėjimo problema Europoje ir tarptautiniai dokumentai

Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas (United Nations, 1991) dėl pastogės, priežiūros, globos bei gydymo, visokeriopai gerbti jų orumą, pasirinkimus, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons).

Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) yra akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo yra sakoma: Vyriausybės politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą.

Lietuvos socialinė politika ir jos teisinis pagrindas

Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Šios ES valstybės narės nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir paslaugų standartus.

Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje.

Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolimesnės socialinių paslaugų kryptys.

Siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų gerovę ir sveikatą, teikti jiems būtinas socialines paslaugas buvo patvirtinta Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių švelninimo strategija. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 m. nurodoma, kad ilgalaikės globos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos.

Teisinė bazė ir socialinės globos įstaigų veiklos organizavimas

Teisinę bazę, kurios tikslas užtikrinti socialinės globos organizavimą, rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Darbo autorei nepavyko rasti išsamios literatūros apie senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimą, todėl šis darbas yra naujas ir aktualus.

Darbo autorė išnagrinėjo ir įvertino senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikė tobulinimo galimybes. Apibūdintas senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo ypatumus.

Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė. Išnagrinėta socialinės globos samprata ir reikalavimai, senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo aspektai. Apžvelgta Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, apibūdintas šių paslaugų valdymas.

Tyrimas ir analizė

Socialinės globos įstaigos veiklos organizavimo vertinimas šiame darbe vykdomas atliekant tyrimą - interviu su ekspertais, kurio tikslas - tobulinti ir efektyviau organizuoti globos įstaigos veiklą. Pasirinkti ekspertai - valstybinės, savivaldybinės, parapijinės ir nevyriausybinės organizacijos pavaldumo globos įstaigos vadovai, atsakingi už įstaigos veiklos organizavimą. Jų pagalba siekiama atskleisti įstaigos veiklos organizavimo problemas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleis socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus asmenims veiklos esamą situaciją ir galimybes tobulinant jų veiklos organizavimo kokybę.

Apibendrinant, socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.

Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Šio personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas.

tags: #socialine #globa #socialiniu #paslaugu #katalogas

• Darbo skelbimai auklėms Vakarų Londone
• Kaip gydyti anginą vaikui
• Danieliaus Bunkus: gimimo data
• Veikla LRT
• Rekomendacijos dėl Prospan sirupo vaikams