Kai kuriems vaikams žodis „jurta“ buvo girdėtas, o kitiems - naujas, todėl jis sužadino smalsumą ir norą išsiaiškinti, kas tai yra.
Tikrų tikriausia jurta, žvelgiant iš toliau, akis rėžė tik iš pradžių. "Tai - ne darželis, čia neatliekame darželio veiklos. Nieko neprašydami susikūrėme darbo vietas, - šyptelėjo ketverius metus jurtoje darbo dienas leidžianti kaunietė Virgilija. Ji, kaip ir jos kolegės iš Vaišvydavos Svaja Zubavičiūtė ir Lina Liach, turi auklių darbo patentus. 46 metų Virgilija turi tris, 38 metų Svaja ir 31 metų Lina - po vieną vaiką.
Jurta ir gyvenimas jos viduje labai skiriasi nuo tradicinio vaikų darželio. "Todėl vaikai gerai jaučiasi. Jie žaidžia su tuo, ką turi, randa ar atsineša, - ne tik su žaislais, bet ir su smėliu, kaladėlėmis, kankorėžių sėklytėmis, gėlytėmis ar net kirminėliais, kuriuos stebi, tyrinėja, - aiškino Virgilija. - Mes nežudome jų smalsumo. Vėjas nupusto smėlio figūras, kirminėlius jie netrukus paleidžia, pastatytą miestą nugriauna ir stato kitą. Jų žaidimas neturi išliekamosios vertės. Kaip vienuoliai, kuriantys mandalą. Svarbu pats procesas, kūryba.
Jurtoje trys auklės prižiūri šešis, aštuonis, daugiausia - 16 vaikų. "Tėvai nori savo vaikams ramybės, bet kai viskas suplanuota minučių tikslumu, kai auklėtoja laksto paskui dvidešimt vaikų, turi spėti juos aprengti, padėti pavalgyti, neretai vyrauja chaosas, įtampa, - iš patirties pasakojo Virgilija. - Pas mus - ramybė. Mes neskubame. Kai nėra planų ir programų, tai nereikia už jas ir niekam atsiskaityti. Todėl turime daug laiko ir kantrybės. Nori lipti į medį? Lipk! Nori kasti smėlį? Kask! Nori iš šakelių dėlioti labirintą? Prašom! Nori į lauką?
Jurta turi dar kelis pranašumus: čia ne tik šilta (mums viešint oro temperatūra siekė 23-24 laipsnius šilumos), bet ir grynas oras, o vilna, pasirodo, puikiai sugeria garsą. Vaikams čia netrukdoma būti ir netvarkingiems: "Geriau iš netvarkos daryti tvarką, nei iš tvarkos - netvarką."
Jie užsigrūdinę. Daug dirba jų smulkioji motorika, jie juda, karstosi, nebijo šalčio, lietaus.
Buvo. Kai kurie tėvai nustebo, kad vaikai nemokomi rašyti ir skaityti. Tačiau to turi išmokyti mokykloje. Mano vaikai ėjo į mokyklą nemokėdami rašyti ir skaityti. Juos prižiūrėjau ir ką?
Jurtos vaikų tėvai šiek tiek kitokio požiūrio, jie nori, kad vaikai vystytųsi natūraliai, atsiskleistų. Dauguma jų nėra turtuoliai, - tėvų portretą piešė Virgilija. Čia vaikai turi laiko bendrauti, smalsauti, ieškoti žaidimo partnerių. "Bet kaip vaikai išmoks tolerancijos, bendravimo, jei to neišgyvens? Karpyti - paprasta, bet anksčiau ar vėliau jie susitiks įvairiose vietose ir turės išmokti bendrauti, - įsitikinusi V.Alešenkovienė. - Mes leidžiame jiems patirti ir pralaimėjimus. Būname greta, padedame nesusižaloti ir kartu išgyvename pralaimėjimą. Bet klysti - nebaisu. Natūraliausias ugdymas - per patirtį (klaidas).
Panašų vaikų ugdymo modelį V.Alešenkovienė su R.Rutkauskiene matė intuityvios pedagogikos seminare Švedijoje.
Pas mus nėra darželiuose privalomo pietų miego, - aiškino auklė. - Vaikai miega tada, kai nori. Ir ne lovytėse, bet čia pat pakabinamuose hamakuose. Taip, vaikai čia pasiilgsta mamų.
Labiausiai norime, kad vaikai užaugtų laimingi, o tai - sveikata ir kūryba, - kalbėjo Lina, o Virgilija ir Svaja pritariamai linksėjo galvomis. "Svarbu kūrybinis impulsas, savastis. Juk mes nežinome, kas bus po 20 metų. O prie stalo su auklėmis susirinko vaikai: vieni tylėjo, kiti klausėsi, o didžioji dalis kartojo Virgilijos žodžius: "Štai tupi angelas man ant peties. Baltais sparneliais jis plasnoja ir kužda man į ausį, kad šviesą atneša mums saulė, tamsą atneš mums naktis, o aš galiu nešti gėrį. Tau. Pasauliui.
Kodėl vyrai nenori turėti vaikų?
Veiklos eiga: Kai kuriems vaikams žodis „jurta“ buvo girdėtas, o kitiems - naujas, todėl jis sužadino smalsumą ir norą išsiaiškinti, kas tai yra. Apžiūrėję nuotraukas ir aptarę jurtos statymo būdus bei konstrukcijos ypatumus, vaikai pradėjo rinktis konstruktorius ir planuoti darbo eigą. Kol vieni statė pagrindą, kiti ėmėsi konstruoti kraštines. Vieni laikė, kiti tvirtino sujungimus.
Išvada: Vaikai suprato, kad statant jurtą reikia vieni kitiems padėti, klausytis ir veikti drauge. Dirbant atidžiai ir kūrybiškai grupėje turimi konstruktoriai gali virsti tikru nameliu. Jurtoje negalima skriausti ir trikdyti kitų.
