Jungtinėje Karalystėje vaikus auginantys lietuviai neretai susiduria su itin griežtais vaikų rūpybos įstatymais.
Smurto prieš vaikus įstatymus griežtinti paskatino artimųjų nužudyti mažamečiai.
Daugiausia pokyčių įvyko po to, kai 1973-iaisiais Anglijoje mirė patėvio sunkiai sumušta 7-erių mergaitė.
Tragedijos sukrėsta visuomenė ir žiniasklaida ėmė reikalauti imtis neatidėliotinų veiksmų socialinės priežiūros sistemoje.
Per metus po tragedijos Anglijos ir Velso regionuose padaugėjo Vaiko teisių apsaugos komitetų.
Įkurtos lokalios įstaigos, stebinčios ir galinčios apsaugoti vaikus visuose regionuose.
Nustatyta, kad vaikui geriausia augti šeimoje ir, iškilus problemoms, būtina ieškoti visų įmanomų išeičių, jog tai būtų įgyvendinta.
Labdaros organizacijoje Londone, padedančioje smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms besilaukiančioms moterims, savanoriaujanti Vaida Milne-Tyte įsitikinusi, kad Lietuvoje būtina griežtinti įstatymus, susijusius su vaikų auklėjimu.
„Grįžus į Lietuvą pastebiu ryškius požiūrio į vaikų auklėjimą skirtumus. Anglijoje nėra normalu su vaiku elgtis grubiai arba kitaip, nei elgtumeisi su suaugusiuoju. Įstatymai pradėti griežtinti nuo aštuntojo dešimtmečio, tai buvo pirmas žingsnis, o ilgainiui keitėsi ir visuomenės suvokimas. Žmonės jau seniai nebesvarsto, ar už tai gali būti nubausti. Jie žino, kas yra normalu, ko daryti negalima ir kur kreiptis, jei mato smurtą patiriantį vaiką. Sūnaus darželyje už kiekvieną nubrozdinimą mes, tėvai, turime atsiskaityti raštu. Net jei vaikas akivaizdžiai pargriuvo ir, tarkime, įsitaisė mėlynę ant kelio, mokytoja pasiteirauja, kas nutiko, ir duoda specialią paaiškinimo formą.
Lietuvoje vis dažniau pasirodant sunkių smurto prieš vaikus atvejų, net nužudymų, Seimas vis dar trypčioja vietoje ir neapsisprendžia, kas turėtų būti įtraukta į smurto prieš vaikus draudimą. „Tai, kad Lietuvoje nėra nelegalu vaikui taikyti fizines bausmes, yra siaubinga. Britanijoje žmonių suvokimas kito dešimtmečiais, tačiau žinojimas, kad pokytis bus ilgas ir sudėtingas, dar nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Žmonės skriaudžia vaikus, nes elgiasi pagal savo šeimoje išmoktą pavyzdį - augina taip, kaip augino juos. Jungtinėje Karalystėje visi su vaikais dirbantys specialistai mokomi, kaip reaguoti ir kam pranešti įtariant, kad vaikas yra skriaudžiamas. Visuomenė taip pat praneša apie skriaudžiamus mažamečius, tad net ir parduotuvėje ant savo atžalos riktelėję tėvai nė nemirktelėję gali atsidurti policijos nuovadoje.
V. Milne-Tyte pasakojo, kad pareigūnų dėmesio sulaukiama vos užsiminus apie tai: „Priklausiau vienai grupei, kur naujagimius auginančios mamos susirinkdavo pasikalbėti. Joje buvo ir vadovė. Viena mama skundėsi, kaip pavargsta, ir jai išsprūdo, kad kartais pasidaro taip sunku, jog norisi išmesti vaiką pro langą. Kilus bet kokiam įtarimui dėl vaikui galimai gręsiančio pavojaus, atitinkamos institucijos reaguoja labai greitai. Lygindama Lietuvos ir Britanijos situaciją, čia aš jaučiuosi saugiau, žinau, kad vaikai yra apsaugoti ir įstatymų, ir organizacijų, ir visuomenės. Manau, kad čia gyvenantiems lietuviams vietos įstatymai dėl fizinių bausmių taikymo vaikams gali atrodyti keisti.
Įstatymai dėl smurto prieš vaikus Jungtinėje Karalystėje kelią skynėsi ilgai ir sunkiai. Tiriant šias bylas išsiaiškinama, kas turėjo pastebėti problemą, kokių organizacijų, institucijų ar specialistų trūksta, kad ateityje panašių įvykių būtų galima išvengti. Remiantis šiuo principu, dar 1948-aisiais, įtėviams nužudžius trylikametį berniuką, Parlamentas įkūrė Vaikų reikalų komitetą. Lordų rūmų atstovui, Herbertui Lamingui, paskelbus ataskaitą, kad 2000-aisiais globėjų nukankinta ir nužudyta aštuonmetė galėjo būti išgelbėta, mat 12 kartų už tai atsakingos tarnybos nesiėmė tinkamų veiksmų, vaikų rūpybos sistemoje įvyko kardinali pertvarka. Parlamentas paskyrė pirmąją istorijoje vaikų reikalų ministrę. Per trejus metus buvo įkurta 150 labdaros organizacijų, besirūpinančių vaikų sveikatos, švietimo bei socialinės apsaugos klausimais. Kiekvienai lokaliai vaikų apsaugos organizacijai paskirtas specialus prižiūrėtojas. Įkurta valstybinė organizacija „Vaikų įgaliotiniai“. Visos šios organizacijos tiesiogiai atskaitingos Parlamentui, tačiau joms bendradarbiaujant tarpusavyje skriaudžiami vaikai pastebimi kur kas greičiau ir jais deramai pasirūpinama.
Vilniaus apygardos teismas penktadienį panaikino V. Aftanskai dar praėjusių metų spalį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji buvo nuteista dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui berniukui. Anksčiau teismas vaikų ugdymo įstaigos darbuotojai buvo skyręs 20 MGL (753,20 Eur) baudą, jai taip pat buvo nurodyta nukentėjusiajam mažamečiui sumokėti 350, o jo motinai - 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos priimtas nuosprendis įsiteisėjo iš karto nuo jo paskelbimo, tačiau baudžiamąjį procesą inicijavę nukentėjusieji ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokuratūra jį dar galės skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Skelbdama išteisinamojo nuosprendžio motyvus teisėjų kolegijos pirmininkė Jolanta Čepukėnienė pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausus liudytojus neliko išsklaidytos abejonės dėl galimo smurto atvejo vaikų darželyje, o kilus neaiškumams, kurių neįmanoma patvirtinti arba pašalinti, visos abejonės taikomos kaltinamojo naudai. „Byloje esančių įrodymų visuma teismas negalėjo padaryti neginčijamos išvados, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes faktinės aplinkybės nurodomos skirtingai ir prieštaringai, - pažymėjo teisėja. - Byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis berniukas neatsargiai elgėsi su šakute ir kitiems vaikams kėlė pavojų, todėl auklėtojos fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju, siekiant pašalinti grėsmę, nesudaro nusikalstamos veikos požymių - negalima teigti, kad kaltinamoji turėjo tyčią panaudoti smurtą, taip vaikui sukeliant fizinį skaumą.“ Teisėja J. Čepukėnienė sakė, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo padaryti vienareikšmės išvados, jog dabar jau buvusi darželio auklėtoja padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.
Bylos duomenimis, V. Aftanskai buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad dar 2015 m. sausio 15 d., apie 12.30 val., ji Vilniaus vaikų lopšelyje-darželyje „Aušrinė“, priešmokyklinėje grupėje „griebė šešiamečiui berniukui už kairės rankos riešo ir nutempė jį prie lovos, po to griebė ranka už galvos bei tyčia tampė už ausies ir pastūmė jį ant lovos, taip sukėlė mažamečiui fizinį skausmą“.
Ši istorija į viešumą iškilo visiškai atsitiktinai - kaip tik tuo metu, kai prieš auklėtinį smurtavo auklėtoja, vaiko buvo atėjusi pasiimti jo motina. Tuo metu ji buvo nėščia - iki gimdymo tebuvo likę vos trys mėnesiai, o jos nėštumas buvo komplikuotas. Vaizdas motiną pribloškė - iš pradžių įėjusi į vaikų grupės persirengimo patalpas ji išgirdo, kaip auklėtoja šaukia ant vaikų. „Kas čia per merga, kad neklauso, jei nevalgysi, eisi valgyti į tualetą“, - auklėtojos žodžius teisme prisiminė motina. „Toliau klausiausi, dar nėjau į grupę, kurioje buvo visiška tyla - visi vaikai tylėjo, šalia buvo ir mano vaikas, - tęsė pasakojimą motina. - Ir tada įkušusi galvą pamačiau, kaip auklėtoja mano vaiką griebia už kairės rankos, po to - už galvos ir meta ant lovos, kažką nori jam daryti, o vaikas pradeda gintis, pakelia rankas. Tada aš pasisveikinau - kad auklėtoja liautųsi ir daugiau nieko nedarytų. Sūnus pribėgo prie manęs, ėmė atsiprašinėti. Aš jo paklausiau, už ką jis atsiprašinėja, o jis sakė, kad nežino, nieko nepadarė, bet jį vis tiek muša.“ Motina neslėpė, kad pamatytas vaizdas ją pribloškė, jai pasidarė negera ir auklėtojos padėjėjos paprašė vandens. „Aš net drebėjau, negalėjau pasakyti nė žodžio“, - baisų vaizdą pamačiusi moteris baiminosi, kad tai nepakenktų ir taip komplikuotam jos nėštumui.
O paskui prie motinos priėjo auklėtoja. „Klausiau, ar jūs nenorite man nieko pasakyti, o ji atkirto, kad nežino ką sakyti, klausė, nuo kurios vietos aš mačiau, - sakė ji. - Pasakiau, kad viską mačiau, tada ji atsiprašė, bet pažymėjo, jog nieko nenutiko.“
Su vaiku iš darželio išvykusi motina iš karto paskambino kitai grupės auklėtojai - ji jau yra mirusi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad berniuko motina buvo apsiverkusi, su ja buvo sudėtinga susikalbėti. Šią auklėtoją šešiametis labai mylėjo.
Kad prieš berniuką buvo pavartotas smurtas netrukus sužinojo ir kitų vaikų tėvai - apie tai jiems namuose papasakojo patys mažamečiai. O vienas vaikas tėvams net ant pliušinio Mikimauzo pademonstravo, kaip auklėtoja nuskriaudė bendraamžį.
Apie tai, kaip auklėtoja elgėsi su mažamečiu, motina vėliau pranešė ir darželio direktorei, dėl to buvo sušauktas tėvų susirinkimas, nes dėl smurto sunerimo visų vaikų tėvai. Tačiau šio susirinkimo metu, anot vaikų tėvų, direktorė bandė užglaistyti incidentą. Maža to, dabar jau mirusi auklėtoja dar būdama gyva yra prisipažinusi, kad iš direktorės patyrė spaudimą - esą jeigu ji nepalaikys darželio darbuotojų, sulauks nemalonumų. „Jei aš prarasiu darbą, prarasi ir tu“, - direktorės žodžius savo sūnui sakė ji.
Apie smurtą, kurį esą naudodavo auklėtoja V. Aftanska, vaikai pasakojo ir psichologams - jie nustatė, kad mažamečiai nemeluoja. O nukentėjusysis berniukas net buvo apklaustas teisme ikiteisminio tyrimo metu - jis teisėjai pasakojo, kad visos auklėtojos yra geros, išskyrus vieną, bet ši jau nebedirba (po smurto atvejo V. Aftanska liko dirbti tik direktorės pavaduotoja ugdymui). „Ji visus mušė, todėl jau nebedirba“, - kalbėjo vaikas. Teisėjos paklaustas, kaip auklėtoja jį mušė, vaikas atsakė, kad „mušė rankomis, per galvą, tampė už ausies“. Jis prasitarė, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jį skriaudė auklėtoja - esą jį mušė dėl to, kad miegotų pietų miegą. „Ji sako visiems gulėti ant vieno šono, sako, kad negalima apsiversti“, - kalbėjo berniukas.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukta V. Aftanska neigė, kad smurtavo prieš vaiką. Buvusi auklėtoja teisme aiškino, kad tądien vaikai jau buvo susodinti prie pietų stalo, kai vienas berniukas su mergaite panoro pasikeisti kompotais. „Berniukas pradėjo mojuoti šakute prie mergaitės veido - pamačiusi greitai sureagavau, labai bijojau, kad jis nesužalotų mergaitės ir pats nesusižalotų, - sakė V. Aftanska. - Prašiau atiduoti šakutę, bet jis nesutiko, todėl buvau priversta ją atimti.“ Auklėtoja sakė, kad vaikas pats atsisėdo ant lovos, paskui netgi prigulė, esą šakute kišo po savimi, bet jai vis tiek pavyko iš jo atimti šakutę. „O tuomet tarpdury pamačiau berniuko mamytę“, - sakė ji. Kaltinamoji pažymėjo, kad per daugybę metų nebuvo sulaukusi jokių pretenzijų iš vaikų tėvų.
Jungtinės Karalystės vaikų lopšelio auklėtojas, prievartavęs ir tvirkinęs jo globoje buvusius dvejų ir trejų metų mažylius, pirmadienį buvo nuteistas kalėti mažiausiai 24 metus, o nuosprendį išgirdo praėjus kelioms savaitėms po to, kai dėl panašaus nusikaltimo buvo įkalintas kitas vaikų priežiūros darbuotojas. Bristolio karališkasis teismas laisvės atėmimo bausmę 30-mečiui Nathanui Bennettui skyrė už serijinį penkių berniukų tvirkinimą vaikų lopšelyje, kuriame dirbo. Teisėjas Williamas Hartas, skelbdamas nuosprendį, jį apibūdino kaip „nepataisomą ir pavojingą pedofilą“. „Jūs savo seksualinį pasitenkinimą iškėlėte virš šių mažų vaikų gerovės, ir tai įvyko dėl jūsų smarkiai iškreipto mąstymo ir tam tikro, pasakysiu senamadišku žodžiu, jumyse slypinčio blogio“, - sakė W. Hartas. Praėjusį mėnesį N. Bennettas buvo nuteistas pagal aštuonis kaltinimus dėl išžaginimo, seksualinės prievartos ir prievartos su įsiskverbimu penkių vaikų atžvilgiu. Pirmiau jis taip pat pripažino kaltę pagal dar 13 jam pareikštų kaltinimų, susijusių su tais pačiais keturiais vaikais, kuriems tuo metu buvo po dvejus metukus. „Jis pasinaudojo savo padėtimi“, kad „ne kartą seksualiai išnaudotų mažamečius vaikus“, - teigė prokurorė Gemma Kneebone. Šis nuosprendis paskelbtas praėjus mėnesiui po to, kai 18 metų laisvės atėmimo bausmė už seksualinį vaikų išnaudojimą pietų miego metu viename Londono vaikų darželyje buvo skirta Vincentui Chanui - dar vienam vaikų priežiūros darbuotojui. V. Chano byla paskatino ministrą pirmininką Keirą Starmerį apsvarstyti galimybę priimti įstatymą, pagal kurį vaikų darželiuose būtų privaloma įrengti vaizdo stebėjimo kameras - jo teigimu, dėl šios priemonės vyriausybė šiuo metu rengia konsultacijas. N. Bennettas Bristolio vaikų lopšelyje „Partou King Street“ pradėjo dirbti 2024 m., o 2025 m. vasarį sunerimta, kai vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip jis tvirkina vaiką. Šeimos, kurių vaikai nukentėjo nuo N. Bennetto, teigė, kad nusikalstama veikla vaikų lopšelyje tęsėsi ir po to, kai buvo pareikštas susirūpinimas. „Žinome, kad darbuotojams buvo išreikštas susirūpinimas - manome, kad į tuos įspėjimus ir skundus nebuvo tinkamai atsižvelgta ar jie nebuvo perduoti aukštesniems vadovams“, - advokatų kontoros „Leigh Day“ paskelbtame pareiškime teigė šeimos. Jos pridūrė, kad kai kuriems piktnaudžiavimo atvejams būtų buvę galima „užkirsti kelią“, jeigu „tinkamų veiksmų būtų imtasi anksčiau“. Šeimų grupei atstovaujantis advokatas Andrew Lordas sakė, kad nukentėjusieji siekia „atsakymų, atsakomybės ir garantijų, kad apsaugos priemonės tapo žymiai geresnės“.
Jungtinės Karalystės vaikų lopšelio auklėtojas, prievartavęs ir tvirkinęs jo globoje buvusius dvejų ir trejų metų mažylius, pirmadienį buvo nuteistas kalėti mažiausiai 24 metus, o nuosprendį išgirdo praėjus kelioms savaitėms po to, kai dėl panašaus nusikaltimo buvo įkalintas kitas vaikų priežiūros darbuotojas. Bristolio karališkasis teismas laisvės atėmimo bausmę 30-mečiui Nathanui Bennettui skyrė už serijinį penkių berniukų tvirkinimą vaikų lopšelyje, kuriame dirbo. Teisėjas Williamas Hartas, skelbdamas nuosprendį, jį apibūdino kaip „nepataisomą ir pavojingą pedofilą“. „Jūs savo seksualinį pasitenkinimą iškėlėte virš šių mažų vaikų gerovės, ir tai įvyko dėl jūsų smarkiai iškreipto mąstymo ir tam tikro, pasakysiu senamadišku žodžiu, jumyse slypinčio blogio“, - sakė W. Hartas. Praėjusį mėnesį N. Bennettas buvo nuteistas pagal aštuonis kaltinimus dėl išžaginimo, seksualinės prievartos ir prievartos su įsiskverbimu penkių vaikų atžvilgiu. Pirmiau jis taip pat pripažino kaltę pagal dar 13 jam pareikštų kaltinimų, susijusių su tais pačiais keturiais vaikais, kuriems tuo metu buvo po dvejus metukus. „Jis pasinaudojo savo padėtimi“, kad „ne kartą seksualiai išnaudotų mažamečius vaikus“, - teigė prokurorė Gemma Kneebone. Šis nuosprendis paskelbtas praėjus mėnesiui po to, kai 18 metų laisvės atėmimo bausmė už seksualinį vaikų išnaudojimą pietų miego metu viename Londono vaikų darželyje buvo skirta Vincentui Chanui - dar vienam vaikų priežiūros darbuotojui. V. Chano byla paskatino ministrą pirmininką Keirą Starmerį apsvarstyti galimybę priimti įstatymą, pagal kurį vaikų darželiuose būtų privaloma įrengti vaizdo stebėjimo kameras - jo teigimu, dėl šios priemonės vyriausybė šiuo metu rengia konsultacijas. N. Bennettas Bristolio vaikų lopšelyje „Partou King Street“ pradėjo dirbti 2024 m., o 2025 m. vasarį sunerimta, kai vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip jis tvirkina vaiką. Šeimos, kurių vaikai nukentėjo nuo N. Bennetto, teigė, kad nusikalstama veikla vaikų lopšelyje tęsėsi ir po to, kai buvo pareikštas susirūpinimas. „Žinome, kad darbuotojams buvo išreikštas susirūpinimas - manome, kad į tuos įspėjimus ir skundus nebuvo tinkamai atsižvelgta ar jie nebuvo perduoti aukštesniems vadovams“, - advokatų kontoros „Leigh Day“ paskelbtame pareiškime teigė šeimos. Jos pridūrė, kad kai kuriems piktnaudžiavimo atvejams būtų buvę galima „užkirsti kelią“, jeigu „tinkamų veiksmų būtų imtasi anksčiau“. Šeimų grupei atstovaujantis advokatas Andrew Lordas sakė, kad nukentėjusieji siekia „atsakymų, atsakomybės ir garantijų, kad apsaugos priemonės tapo žymiai geresnės“.
tags: #vaiku #darzelio #aukletoja #anglijoje #apkaltino #smurtu
