Dantų ėduonis yra opi problema tarp vaikų visame pasaulyje ir laikomas labiausiai paplitusia lėtine vaikų liga. 2017 metų duomenimis, pasaulyje 621 milijonas vaikų turėjo negydytą dantų ėduonį. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje 1-9 metų amžiaus vaikų negydyto pieninių dantų ėduonies paplitimas siekė 48 procentus. Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali būti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įpročių, bendros vaiko sveikatos būklės, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius. Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones.
Vaikų dantų būklė priklauso nuo šeimos socioekonominės padėties, odontologinės priežiūros, mitybos, burnos higienos, nuo fluoridų kiekio geriamajame vandenyje.
Tyrimo metodika ir rezultatai
Tyrimas buvo atliekamas pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Buvo naudota anoniminė anketinė apklausa, kurią pildė 4-6 metų vaikus auginantys tėvai. Klausimai buvo apie subjektyvią vaikų dantų būklę, higienos ir mitybos įpročius bei kitus ėduonies rizikos veiksnius. Vykdant apklausą buvo laikomasi konfidencialumo, anonimiškumo, savanoriškumo principų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 26 for Windows versiją, taikant aprašomąją statistiką ir skaičiuojant vidurkius, minimumą ir maksimumą.
Iš 201 dalyvavusio tyrime respondentų, subjektyviu vertinimu, daugumos vaikų dantys buvo sveiki (62,6%). Tačiau žemesnio išsilavinimo tėvai dažniau nurodė, kad vaikams reikėtų dantų gydymo arba nežinojo vaiko dantų būklės (p<0,05). Tik 11,9% respondentų su vaiku apsilankė pas odontologą išdygus pirmajam dantukui, o 27,4% vaikų valėsi dantis savarankiškai. 42,4% respondentų nežinojo fluoridų kiekio vaiko dantų pastoje, o 14,9% naudojo dantų pastą be fluoridų. Dažniau apie fluoridų kiekį geriamajame vandenyje žinojo I-osios vandenvietės geriamuoju vandeniu besinaudojantys tėvai ir jie dažniau rinkosi vaikams dantų pastą su 500 ppm fluoridų (p<0,05). Mažesnes pajamas gaunančios šeimos dantų ėduonį laikė mažiau svarbia sveikatos problema (p<0,05), o gaunančios didesnes pajamas odontologo atsakomybę už vaiko dantų būklę laikė svarbesniu faktoriumi (p<0,05).
Nustatyta, kad sociodemografiniai veiksniai lėmė vaikų mitybos ypatumus. Aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai, kurie pusryčiavo, buvo reikšmingai dažnesni lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis. Taip pat dirbančių tėvų vaikai dažniau rinkosi sveikesnius pusryčius lyginant su tėvais, kurie nedirbo. Socialinis statusas lėmė ir vaikų užkandžiavimo ypatumus; nedirbančių tėvų vaikai, kurie visada užkandžiavo, buvo reikšmingai dažnesni lyginant su dirbančių tėvų vaikais. Taip pat dirbančių tėvų vaikai dažniau valgė troškintus gaminius. Šviežių vaisių ir daržovių valgymo ypatumai bei mėsos rūšies pasirinkimas taip pat turėjo ryšį su tėvų išsilavinimu.
Vaikų mitybinė būklė ir sveikata
Vertinant vaikų mitybinę būklę ir subjektyvią sveikatą, nustatyta, kad daugumos apklaustųjų šeimų mityba yra iš dalies subalansuota (66,8%). Taip pat 74,6% apklaustųjų pažymėjo, kad šeimose neturi problemų su viršsvoriu, ir savo vaikų mitybos įpročius dauguma (75,0%) vertino patenkinamai. Dauguma (73,0%) tėvų savo vaikų sveikatos būklę įvertino teigiamai, ir per pastaruosius metus sveikatos būklė tik gerėjo. Sveikatos sutrikimai, tokie kaip dantų ligos ar alerginės ligos, buvo reti. Dauguma (62,7%) tėvų savo vaikų dantų būklę vertino gerai, o maisto alergijas ar netoleravimus turėjo tik 8,8% vaikų.
Taip pat nustatyta, kad vaikai, pasižymintys geru apetitu, pusryčius valgė dažniau nei vaikai, pasižymintys blogu apetitu. Tokie vaikai valgė daugiau kartų per dieną ir dažniau pusryčiams rinkosi košes. Daugiau suvartojo ir mėsos produktų. Vaikai, kurių mityba subalansuota, valgė daugiau šviežių daržovių, bet tuo pačiu ir saldumynų. Vaikai, kurių mitybos įpročiai yra blogi arba patenkinami, dažniau rinkosi gėrimus iš prekybos centrų.
Analizuojant subjektyvios sveikatos sąsajas su mitybos ypatumais, nustatyta mažai reikšmingų sąsajų. Vaikų svorio įvertinimas turėjo sąsajų su bulvių traškučių valgymo ypatumais. Vaikai, kurių svoris buvo įvertintas kaip normalus, bulvių traškučius valgė dažniau, lyginant su kitomis grupėmis. Vaikų svorio kitimas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp užkandžiaujančių ir neužkandžiaujančių vaikų. Vaikai, kurių svoris padidėjo per pastaruosius metus, užkandžiavo dažniau, lyginant su vaikais, kurių svoris nekito arba mažėjo. Vaikai, kurių svoris padidėjo, šviežių vaisių namuose valgė dažniau, negu vaikai su nepakitusiu ar sumažėjusiu svoriu.
Mitybos įpročių įtaka dantų sveikatai
Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros. Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi.
Būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinės infekcijos. Mityba turi būti gausi baltymų, gaunamų iš aukštos kokybės produktų be pridėtinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys.
Dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi. Kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Vaikams iki trejų metų jų turi būti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulčių per parą, o 4-6 m. vaikas turėtų gerti pakankamai vandens. Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų šalinimas) ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas. Ką tik gimusio vaiko burnos ertmę reikia kasdien valyti švariu, drėgnu vatos ar marlės padeliu, o išdygus pirmam dantukui jį valyti minkštu šepetėliu (keičiamu kas 3 mėnesius arba tada, kai nusidėvi jo šereliai). Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta.
Net jei vaiko dantys atrodo stiprūs ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti ėduonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas.
„Odontologai pataria“: kodėl svarbu prižiūrėti pieninius dantis?
Išvados
Didžioji dalis tėvų teigė, kad jų vaikų dantys sveiki. Subjektyviai įvertinta vaikų dantų būklė buvo susijusi su tėvų išsilavinimu ir odontologine priežiūra. Tėvai, nežinantys fluoridų kiekio jų geriamajame vandenyje, dažniau nežinojo ir koks fluoridų kiekis jų vaikų dantų pastoje. Nustatyta, kad tėvų išsilavinimas, darbinė veikla bei socioekonominiai veiksniai buvo susiję su vaikų mitybos ypatumais. Tėvai teigiamai vertino savo vaikų sveikatą bei mitybinę būklę, tuo tarpu mitybos įpročiai buvo vertinami patenkinamai. Kad vaikai turi dažnai sunkiai suvaldomą potraukį saldumynams, žino beveik visi, ypač tėvai. Šis saldumynų troškimas neretai gali pakenkti vaikų sveikatai, skatinti nutukimą bei kitų ligų riziką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad cukraus kiekis per dieną vaikams neviršytų 12 g., o suaugusiems - 25 g. Tėvai turi būti pavyzdys, todėl jei šeimos kasdienėje mityboje vyrauja greitai paruošiami ar saldūs patiekalai, kaloringi užkandžiai, gazuoti, saldūs gėrimai, nereikia reikalauti iš vaikų, kad jie valgytų daržoves, vaisius ir gertų vandenį. Dažnai daroma klaida, kai vaikui atsisakius valgyti košę, ypač ryte, tėvai jam pataikaudami ir nerimaudami, kad mažylis liks alkanas, duoda saldų užkandį. Vaikų mitybos tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikų mityba yra nesubalansuota bei saldumynų jie suvartoja per daug. Svarbu, kad ne tik ugdymo įstaigoje vaikų mityba atitiktų sveikos mitybos principus, bet ir kiekvienuose namuose, kiekvienoje šeimoje pirmenybė būtų teikiama sveikatai naudingesnių produktų pasirinkimui, ant kasdieninio ar šventinio stalo garuotų sveikatai palankūs patiekalai ir pirmiausia tėvai būtų pavyzdžiu savo vaikams.
