Baimė - tai viena pagrindinių žmonėms būdingų emocijų, natūrali ir reikalinga reakcija į galimą arba įsivaizduojamą pavojų. Jos funkcija - apsaugoti vaiką nuo pavojų ir taip padėti jam išlikti. Tai senas jausmas, padėjęs mūsų protėviams apsisaugoti net nuo vėjo šnarėjimo krūmuose. Tačiau kartais ši apsauginė sistema veikia sutrikusi - baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai.
Vaikams būdinga laki vaizduotė ir simbolinis mąstymas, todėl jie gali painioti tikrovę ir fantaziją, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai. Mažylis, vadovaudamasis emocijomis, gali jautriai miegoti, sapnuoti ilgus sapnus, susijusius su jo patirtimi. Jei vaikai vieni kitus gąsdina, tie baubai gali sugrįžti sapnuose. Vaikas žino, kad sapnavo, bet prabudęs vis tiek bijo sapno ir bėga į tėvų lovą, kurioje yra saugu. Lakios fantazijos vaikas esant menkiausiai prieblandai „matys“ padarą po lova, už užuolaidos, po stalu.
Kartais nakties baimes sukelia per dideli tėvų reikalavimai, kurių mažasis žmogutis negali įvykdyti. Tėvai spaudžia, kad viską atliktų kuo puikiausiai, moko groti, piešti, skaityti, skaičiuoti, klausinėja, bara už klaidas. Mažylis jaučia, kad nesugeba, ir nuolat patiria nesėkmę. Matydamas, kad tėvai juo nepatenkinti, skaudžiai tai išgyvena ir bijo, kad tėvai jo nemylės, jeigu nebus tobulas. Tokia baimė, virtusi košmaru, dar labiau sustiprėja naktį. Košmarai ypač būdingi ambicingiems vaikams, kurie visada stengiasi būti labai geri.
Vaikų baimių priežastys
Vaikų baimės gali kilti dėl įvairių priežasčių, kurias galima suskirstyti į psichologinius veiksnius ir aplinkos poveikį.
Psichologiniai veiksniai:
- Emocinis saugumas ir prieraišumas: Vienas esminių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas ir susiformavęs prieraišumo stilius. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
- Laki vaizduotė ir simbolinis mąstymas: Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Šis mąstymas leidžia vaikui žaisti, tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
- Baimė kaip pykčio išraiška: Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.
- Įgimtas jautrumas: Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.
Aplinkos poveikis:
- Tėvų elgesys ir nerimas: Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas. Jei tėvai bijo, tai parodo - „man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino“. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko.
- Traumos bei skausmingos patirtys: Jei vaikas neseniai patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamas, su jautresne nervų sistema arba nėra paramos iš suaugusiųjų, gali atsirasti ilgalaikė baimė.
- Aplinkos informacija: Tai, ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiuose) gali prisidėti prie baimės atsiradimo.
Kartais tėvai sunerimsta, nes jų vaikas turi daug baimių, kurios jam trukdo gyventi. Bijo miegoti kambaryje be šviesos, bijo šuns, bijo daug kitų dalykų.
Kokios vaikų baimės pagal amžių?
Vaikų baimės keičiasi ir vystosi kartu su amžiumi. Svarbu suprasti, kad tai yra natūrali dalis vaiko raidos, tačiau kartais jos gali tapti per didelės, kad vaikas jas įveiktų savarankiškai.
| Amžius | Baimės |
|---|---|
| 0-6 mėn. | Atskyrimas nuo tėvų, stiprūs garsai, nepažįstami žmonės. |
| 7-12 mėn. | Atskyrimas nuo tėvų, nepažįstami žmonės, stiprūs garsai. |
| 1 m. | Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės. |
| 2 m. | Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, asmeninės aplinkos pokyčiai. |
| 3-4 m. | Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų. |
| 5 m. | Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai. |
| 6 m. | Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų. |
| 7-8 m. | Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai. |
| 9-12 m. | Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis. |
| Paauglystė | Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis. |
Mažas vaikas apskritai turi daug didelių baimių. Manoma, kad jos „užkoduotos“ mūsų pasąmonėje lygiai taip pat, kaip gebėjimas kvėpuoti. Vaikai, žiūrėdami pagal amžių netinkamus filmus arba klausydamiesi pasakų, gali pradėti bijoti tamsos, gatvėje sutikto žmogaus, kuris, vaiko nuomone, „keistai“ atrodo. Mažų vaikų vaizduotė labai laki, kaip tik dėl to jie itin kūrybingi ir gali prikurti patys įvairiausių vaizdinių.
Kaip suprasti, kad vaikas bijo?
Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:
- Sunkumais užmigti/nemiga;
- Apetito pokyčiais;
- Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais (pvz.: pilvo, galvos, kojų);
- Sunkumu kvėpuoti;
- Nuolatiniu nerimastingumu;
- Nagų kramtymu;
- Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją (pvz.: vaikas, puikiai laikantis šlapimą, pradeda šlapintis į lovą).
Vaikas bijo miegoti, nes gali reikštis atsiskyrimo baimė bei nesaugus prieraišumas. Vaikui miegas gali reikšti išsiskyrimą, o tai kelia nerimo ir nesaugumo jausmus. Taip pat, vaikai mąsto simboliniu mąstymu, todėl jiems gali būti sunku atskirti tikrovę nuo fantazijos, tad vaikai pradeda bijoti pabaisų, šešėlių, spintos monstrų ir kitų dalykų, kurie visi gyvena tamsoje, tad prieš miegą baimė sustiprėja. Miego nerimas padidėja, kai vaikas patiria didelius įvykius šeimoje.
Kaip padėti vaikui įveikti baimę?
Kai kurios baimės gydomos keliant jų lygį. Tarkim, jeigu bijo šuns, tai pamažu reikia vesti prie šio gyvūno ir tarsi vis stiprinti šią baimę. Kai vaikas priartėja prie šuns taip, kad gali pasiekti, baimė pasiekia piką ir pradinė baimė atrodo nebe tokia baisi. Taip įveikiamos kai kurios įgytos baimės. Šis būdas netinka gydyti aukščio ar uždarų patalpų baimes, nes šias kūdikis turi jau gimdamas.
Praktiniai patarimai tėvams:
- Nenuvertinkite vaiko baimės: Tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
- Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje: Gyvenimo pokyčiai, ligos, traumos - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
- Apibrėžkite baimės objektą: Paprašykite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo.
- Pažinkite baimę per meną: Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu. Galite turėti dėžutę, kur šiuos piešinius dedate. Jei vaikas juos nori suplėšyti ar kitaip sunaikinti - leiskite.
- Sukurkite saugumo jausmą: Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori. Pvz:. dažnai vaikai įvardija, kad “monstras” jaučiasi vienišas, todėl juos gąsdina, tuomet monstrui suteikiama dovana” draugas”, kad jam nereikėtų jo gąsdinti.
- Skatinkite vaiko savarankiškumą: Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
- Naudokite „apsigynimo“ priemones: Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
- Pasikonsultuokite su specialistais: Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Vaikų baimės ir nerimo sutrikimai laiku sureagavus pakankamai greitai gydomi suteikiant kompleksinę pagalbą, o gydymas duoda puikius rezultatus.
Jeigu vaikas turi daug baimių, pabandykite jas išsklaidyti. Nueikite kartu į tualetą, jį apžiūrėkite ir parodykite, kad ten nieko nėra. Gali tekti tai daryti kelis kartus, kol įsitikins, kad nėra ko bijoti. Jeigu sapnuoja košmarus ir bijo likti vienas tamsiame kambaryje, palikite įjungtą lemputę, vakare apžiūrėkite kartu kambarį, kad įsitikintų, jog nieko nėra nei spintoje, nei po lova, nei už užuolaidų. Aiškinkite, kad pasakų būtybės neegzistuoja tikrame gyvenime, ir neleiskite vaikui žiūrėti netinkamų laidų, neskaitykite pasakų, kurių jis bijo. Jeigu vis dar labai bijo ir baimės trukdo jam gyventi, kreipkitės į psichologą.
Kaip padėti vaikui įveikti tamsos baimę?
Žaidimo terapija
Kai baimė įsisenėjusi arba stipriai trukdanti gyvenimui, reikalinga profesionali psichologo pagalba. Nedirektyvioji žaidimo terapija yra puikus ir mokslu įrodytas būdas švelniai ir maloniai, pačio vaiko tempu padėti vaikui per pagrindinę ir svarbiausią vaikui veiklą - žaidimą. Tokios terapijos metu vaikas vadovauja žaidimui, o terapeutas seka iš paskos nepridėdamas nieko savo. Tai duoda kontrolės pojūtį, moko išbūti su jausmais esant aiškioms kabineto riboms bei terapeutui, kuris talpina viską, kas ten vyksta. Tokia terapija paprastai trunka ilgiau nei kitos, tačiau gali duoti labai prasmingus pokyčius. Tėvai įtraukiami ir dalyvauja kaip ypač svarbūs terapijos sąjungininkai. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra atskiras vienetas, o auga sistemoje - šeimoje, todėl tėvai turi stiprią galią padėti ir paskatinti teigiamą pokytį.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį. O ekspozicijos metodas labai tinkamas vaikams turintiems konkrečią baimę pvz. gyvačių, šunų ir t.t. Po truputi mažais žingsneliais pratinamasi įveikti šiuo metu įveikiamą iššūkį, kuris vis didėja, kol yra įveikiama visa baimė. Taip baimė suskaidyta į daug mažų dalelių tampa įveikiama.
Emocinis intelektas
Emocinio intelekto stiprinimas, įvairios knygelės, užsiėmimai, pokalbiai, filmų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti. Emocinio intelekto vaikai visų pirma mokosi iš tėvų, todėl labai svarbu dirbti su savimi, savo nerimu, jausmų pažinimu ir jų išraiška, kad galėtumėte supažindinti ir vaiką bei padėti reguliuoti jo emocijas. Didėjant emociniam intelektui vaikas vis geriau reguliuojasi pats, o tai skatina ir pasitikėjimo savimi augimą, bei didesnį atsparumą susiduriant su iššūkiais tolimesniame gyvenime.
