Daina „Lietuviais esame mes gimę“ yra vienas rimčiausių pretendentų į Lietuvos himną, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“. Ši daina, sukurta kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus (1887-1943), buvo išleista Peterburge 1912 metais, dedikuota „giliai gerbiamam Vîdûnui“.
Nors V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir melodija buvo išspausdinti 1898 metais, o melodija yra senesnė, S. Šimkaus dainos tekstas turi ilgesnę kūrimo istoriją. Eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“, parašytas Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto Georgo Sauerweino (1831-1904), pirmą kartą išspausdintas „Lietuviškoje ceitungoje“ 1879 m., o „Aušros“ kalendoriuje - 1884 m. G. Sauerweinas, pasirašinėjęs įvairiais pseudonimais, aktyviai rašė lietuviškos tematikos tekstus, straipsnius ir knygas apie lietuvių kultūrą.
Šios eilės ilgainiui virto daina. 1895 m. vasario 17 d. Tilžėje, „Birutės“ dešimtmečio šventėje, daina pagal šias eiles jau buvo atliekama, nors melodijos autorius liko nežinomas. 1896 m. vasario 16 d. toje pačioje šventėje vargonininkas V. Nacevičius (1875-1943) vadovavo chorui, atlikusiam jo sukurtą dainą su šiuo tekstu. 1906 m. Mintaujoje J. Gruodžio vadovaujamas choras atliko keletą dainų, tarp kurių ypatingai išsiskyrė ir daina pagal G. Sauerweino eiles. 1911 m. Tilžėje, leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“, buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles. Tačiau išpopuliarėjo tik S. Šimkaus sukurta daina, kuri 1911 m. buvo atlikta Kaune „Dainos“ draugijos koncerte, o 1897 m. jau buvo žinoma kaip „Lietuw’ninkai mes eßam gimme“. Caro valdininkai ją net laikė „blogesne net už „Marselietę“!
Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, kad S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas. Jis dažnai skambėdavo kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“ - koncertas prasidėdavo „Tautiška giesme“, o baigdavosi S. Šimkaus daina. Lietuvos Respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, nes ji buvo senesnė ir daugelio jau laikoma himnu, tačiau S. Šimkaus daina visam laikui liko greta.
Daina „Lietuviais esame mes gimę“ ir šiandien išlieka svarbi lietuvių kultūroje. Ji atspindi tautinį identitetą ir nuolatinį siekį išsaugoti lietuviškumą. Trumpesnis variantas, kuriame žodis „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“, buvo siūlomas ir kaip oficialus Lietuvos himnas po šalies nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. Nors oficialiu himnu netapo, daina išlaikė savo populiarumą kaip patriotinė giesmė, skambėjusi ir Dainų švenčių metu. Pavyzdžiui, 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventėje Kaune dainą atliko dirigentas Petras Bingelis.
Lietuviais esame mes gimę - Alto 1 (Db)
Šis šūkis, tapęs neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, giliai įsišaknijęs lietuvių savimonėje. Jis atspindi ne tik etninę priklausomybę, bet ir sąmoningą pasirinkimą būti lietuviu, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą. Jis dažnai skamba įvairiuose kultūriniuose renginiuose, dainų šventėse, minėjimuose, įkvėpdamas lietuvius didžiuotis savo tauta, kalba ir istorija.
Istorinis Kontekstas: Nuo „Aušros“ Iki Stasio Šimkaus Dainos
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ pirmą kartą pasirodė XIX a. pabaigoje, tautinio atgimimo laikotarpiu. Šis laikotarpis buvo paženklintas lietuvių inteligentijos pastangomis puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą ir istoriją, siekiant atkurti tautinę savimonę ir valstybingumą.
„Aušra“ Ir Tautinio Atgimimo Idėjos
„Aušra“, pirmasis lietuviškas laikraštis, tapo svarbiu tautinio atgimimo varikliu. Nors istoriografijoje „Aušra“ dažnai laikoma kultūriniu leidiniu, kurioje dominavo straipsniai apie lietuvių kalbos grožį ir puoselėjimą, ji taip pat skatino lietuvius prisiminti kadaise turėtą savarankišką valstybę. Taip buvo ugdomas vienas svarbiausių valstybingumo elementų - tauta. Aušrininkai skatino suvokti apibrėžtą lietuvių etnografinę teritoriją - kitą ne mažiau svarbų valstybingumo elementą. Tai liudijo apie naują politinę lietuvių orientaciją.
Pasak istoriko dr. Česlovo Laurinavičiaus, norint įvertinti „Aušros“ reikšmę, nepakanka apsiriboti vien XX a. įvykiais. Tenka apžvelgti praeitį ir ateitį, ieškoti genezės. Lietuvių valstybingumo užuomazgų prielaidų jau galima rasti XVIII a.
Svarbiausi „Aušros“ akcentai:
- Lietuvių kalba yra neginčijama vertybė, garbė ir tautos istorija.
- Lotyniškas šriftas yra neatskiriama lietuvių kalbos dalis.
- Asimiliavimas ir asimiliavimasis yra blogis.
- Lietuviai turi teisę į savo kalbą, papročius, kultūrą.
- „Aušra“ apibrėžė etnografinę Lietuvos teritoriją kaip vientisą tautos erdvę.
- Būtina kova su asimiliavimu - lenkinimu, rusinimu.
- „Aušra“ diegė lietuviams pasitikėjimą, kūrė mentalinį lauką ir savasties suvokimą: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt.“
- Buvo suvokta, kad lietuviai gali kurti savo Tėvynę.
Jurgis Zauerveinas Ir Jo Indėlis
Svarbi figūra, susijusi su šiuo šūkiu, yra Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas. Atsikėlęs į Klaipėdą iš Vokietijos, jis labai daug nuveikė lietuvių kultūros plėtrai. Jo giesmė „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ tapo lyg antruoju himnu. Susižavėjimas lietuvių kalba paskatino J. Zauerveiną kovoti už lietuvių kalbos teises. Jis reiškėsi lietuvių spaudoje, bendravo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau kaip 300 eiliuotų kūrinių.
Jo indėlis Lietuvai buvo ir politinis - sąsajos su Anglija, Norvegija, kurios siekė silpninti Vokietijos grėsmingas pozicijas pasaulinėje politikoje.
Stasio Šimkaus Daina
Galiausiai, šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ išpopuliarėjo kaip Stasio Šimkaus daina. Nors J. Zauerveino eilėraštis buvo išspausdintas dar 1879 metais, būtent S. Šimkaus sukurta muzika ir įkvepiantis tekstas lėmė, jog ši daina tapo itin populiari. Caras valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“! Dar Nepriklausomybės išvakarėse ji buvo giedama kaip himnas, kartu su Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“.
Kultūrinė Reikšmė Ir Atspindžiai
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ įsitvirtino lietuvių kultūroje kaip tautinės tapatybės simbolis. Jis atspindi ne tik etninę priklausomybę, bet ir sąmoningą pasirinkimą būti lietuviu, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą.
Šis šūkis dažnai skamba įvairiuose kultūriniuose renginiuose, dainų šventėse, minėjimuose. Jis įkvepia lietuvius didžiuotis savo tauta, kalba ir istorija.
Pilietybės Klausimai Šiuolaikinėje Lietuvoje
Šūkis „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ šiandien įgauna naują prasmę, atsižvelgiant į sudėtingus pilietybės klausimus, su kuriais susiduria Lietuva. Globalizacija, migracija ir demografinės tendencijos kelia iššūkių tautinės tapatybės išsaugojimui.
Pilietybės Išsaugojimo Svarba
Šiuolaikinėje Lietuvoje pilietybės išsaugojimas yra itin aktualus klausimas. Daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje, svarbu išlaikyti ryšį su savo tėvyne, kalba ir kultūra. Pilietybė yra vienas iš būdų tai padaryti.
Teisės mokslų daktarė, advokatė, JAV ir Lietuvos pilietė Regina Gytė Narušienė savo knygoje „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ rašo apie pilietybės reikšmę, svarbą, sudėtį, trūkumus ir galimybes ją įteisinant. Autorė įsitikinusi, kad pilietybės klausimo sprendimo nebegalima atidėlioti, nes prarasime dar daugiau lietuvių tautos.
Iššūkiai Ir Galimybės
Lietuvos pilietybės įstatymas numato tam tikrus apribojimus dėl dvigubos pilietybės. Tai reiškia, kad lietuviai, įgiję kitos šalies pilietybę, gali prarasti Lietuvos pilietybę. Šis klausimas kelia daug diskusijų ir nesutarimų. Vieni argumentuoja, kad dviguba pilietybė gali susilpninti ryšį su Lietuva, kiti teigia, kad ji yra būtina siekiant išsaugoti lietuvių diasporą.
Svarbu rasti sprendimus, kurie leistų lietuviams išlaikyti pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.
tags: #lietuviais #esame #mes #gime #lietuviais #norime
