Menu Close

Naujienos

Vaikų, augančių globos įstaigose, elgesio ir emocijų sutrikimų kaita

Šeima yra svarbus harmoningos vaiko psichologinės raidos veiksnys. Skyrybas, tėvų netektį, institucinę globą bei jos kaitą išgyvenantys vaikai patiria daug streso. Darbo tikslas - ištirti vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionaruose gydytų pacientų šeimos sudėtį. Atlikta dviejų vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarų vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuose 2016-2017 m. gydytų pacientų ligos istorijų retrospektyvi analizė, išnagrinėti 855 (366 mergaičių ir 489 berniukų) ligos istorijų duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingas sąsajas tarp vaiko šeimos padėties ir psichikos sveikatos būsenos. Mažiausiai stacionaruose buvo gydyta pilnose šeimose augančių vaikų, daugiausia - globos namuose ir nepilnose šeimose gyvenančių vaikų. Didžioji dalis pacientų, kuriems diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, buvo iš globos namų, jie reikšmingai dažniau pakartotinai buvo gydomi vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare. Išsiskyrusių šeimų vaikams dažniausiai diagnozuoti nuotaikos, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Trečdalis vaikų, kurie gydėsi psichiatrijos stacionaruose, buvo iš išsiskyrusių šeimų (didesnė dalis nei bendroje populiacijoje), todėl svarbu išsiskyrusių ar besiskiriančių šeimų vaikams užtikrinti psichikos ligų prevenciją ir ankstyvąją intervenciją pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, teikiant kompleksinę psichosocialinę pagalbą.

Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į mus.

Vaiko psichologinės raidos schema

Ilgamečio darbo su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų bei sutrikimų, patyrusiais psichologines traumas, globojamais vaikais parodė, kad kai kuriems vaikams dabartinė esama Lietuvoje pagalbos sistema nėra efektyvi. Juos globojantys tėvai / globėjai perdega, dažnai keičiasi gyvenamoji vieta ir globėjas, tokie vaikai nepajėgūs mokytis klasėje, neretai keičia ugdymo įstaigas, yra šalinami iš jų. Šie vaikai dažnai nutraukia specialistų pagalbą, nėra motyvuoti pagalbai, o medikamentinis gydymas nėra indikuotinas arba neįmanomas užtikrinti.

Vilniaus miesto savivaldybės finansavimu, 2019 m. sausio 2 d. Paslaugos Centre buvo teikiamos 8 vaikams, gyvenantiems trijuose Vilniaus vaikų socialinės globos namuose. Programoje vaikai ir globėjai dalyvavo iki 2020 m. 2020 - 2021 m. Centrą lankė vaikai ne tik iš vaikų socialinės globos namų, bet ir gyvenantys šeimose. Pandemijos laikotarpiu daugiausia paslaugos vaikams buvo organizuojamos nuotoliu, todėl daugiau dėmesio skirta tėvų emociniam palaikymui ir konsultavimui, tarpininkavimui ir vaiko poreikių atstovavimui padedant rasti vaikui ugdymo įstaigas, teikiant komandines supervizijas bei atvejų aptarimus darbuotojų ir specialistų, dirbančių su šiais vaikais, komandomis.

Vaiko socialinės globos namų aplinka

Centre vykdomos programos efektyvumas matuojamas atliekant vaikų funkcionavimo vertinimą. Funkcionavimas vertintas 4-iose srityse: prieraišumas, savęs ir kitų saugojimas, bendravimo įgūdžiai, dalyvavimas ir įsitraukimas į bendruomenę. Sritys skirstomos į elementus: gebėjimas žaisti, kurti santykius, saugiai elgtis su savimi ir kitais, paprašyti pagalbos ir ja pasinaudoti, reflektuoti ir išsakyti savo jausmus, o ne juos išreikšti veiksmais, tinkamai funkcionuoti grupėje, rūpintis savimi ir aplinka, sąmoningumas ir savivertė, gebėjimas sėkmingai mokytis, būti bendruomenės dalimi.

Darbo patirtis parodė, kad elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams yra sudėtinga tranzicija iš vienos aplinkos į kitą, po pamokų į psichosocialinę reabilitaciją jie atvykdavo pavargę, sudirgę. Plėsdami paslaugas ir kurdami Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos su mokymusi paslauga, norėtume išbandyti terapinius mokymo metodus, kad vėliau galėtume juos skleisti mokykloms. Darbas su tėvais, globėjais bei specialistų, kurie dirba su šiais vaikais, komandomis, visuomenės švietimas pasirodė prasmingas, ypač pandemijos metu. Visų susijusių su vaiku šalių sukvietimas siekiant suvienodinti vaiko problemos supratimą, susiderinti dėl keliamų tikslų bei veiksmų atrodė vienas pagrindinių bazinių dalykų norint padėti šiems vaikams ir jų šeimoms.

2021m. kovo 31d. 2021 m. gegužės 7 d. įregistruota VŠĮ Terapinio ugdymo centras „Aplink“, kuris specializuojasi darbe su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais bei jų šeimomis, dirba turėdamas aiškų teorinį ir mokslinį į traumą orientuotą pagrindą, psichodinaminį požiūrį bei remiasi Aplinkos terapijos metodais. Po intensyvaus pasiruošimo 2021m. rugsėjo 1d. Atsižvelgdami į švietimo sistemos siekį kurti įtraukųjį ugdymą nuo 2025 m. rugsėjo mėn. įstaigos strategija pakito. Paslaugos Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos programoje nuo šiol teikiamos ne atskiriant jį nuo mokyklos bendruomenės, o pačioje mokykloje, siekiant kurti pokytį visos mokyklos lygmeniu.

Tėvų / globėjų požiūris į psichikos sveikatos priežiūros paslaugas

Tyrimo tikslas. Įvertinti tėvų / globėjų, auginančių psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus, požiūrį į Lietuvoje teikiamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Medžiaga ir metodai. Pusiau struktūruoto interviu metodu 2015 m. Vaiko raidos centre apklausti 6 tėvai / globėjai, kurių vaikai / globotiniai gavo psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Informantams pateikti klausimai apie pagalbos paieškos istoriją, nuomonę apie gautą pagalbą įvairiose šalies įstaigose ir organizacijose bei tolesnės pagalbos poreikius. Tyrimo duomenys transkribuoti ir analizuoti kokybinės turinio analizės metodu. Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad informantai, kurių vaikams diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimų, susidūrė su įvairiais paslaugų prieinamumo barjerais: trūko informacijos apie ligą bei prieinamą pagalbą; norint patekti pas specialistus valstybinėse įstaigose teko ilgai laukti, kartais šis laukimo laikotarpis tęsėsi iki vienerių metų; didelis atstumas, nes specializuota pagalba koncentruota didmiesčiuose; patiriamos finansinės išlaidos vykstant didelį atstumą iki paslaugų teikimo vietos ar kreipiantis dėl privačių paslaugų, kai norima greitesnės pagalbos. Tyrimas atskleidė Vaiko raidos centro pranašumą prieš kitas įstaigas, teikiančias paslaugas bei metodinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams ir jų tėvams / globėjams, bei šeimos patirtus išgyvenimus, kai psichikos sutrikimą turintis vaikas laiku negavo reikiamos pagalbos. Informantai ateityje psichikos sveikatos priežiūros srityje pageidautų sisteminių pokyčių, kurie pagerintų paslaugų teritorinį prieinamumą, padidintų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumą bei skatintų vaikų, turinčių psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, integraciją į visuomenę.

Paslaugų prieinamumo barjerų schema
Vaikų, gydytų psichiatrijos stacionaruose, šeimos padėtis (2016-2017 m.)
Šeimos tipas Pacientų skaičius Procentinė dalis
Pilnos šeimos Mažiau nei kitos grupės -
Globos namai Daugiausia -
Nepilnos šeimos Daugiausia -
Išsiskyrusios šeimos Trečdalis ~33.3%

tags: #vaiku #auganciu #globos #istaigose #elgesio #ir