Suaugę dažnai bijo termino „vaiko teisės“, nes dauguma jas įsivaizduoja kaip vaiko teisę elgtis taip, kaip jis sumano. Iš tiesų, sąvoka „vaiko teisės“ apima bendražmogiškas teises, kurias galima apibendrinti labai paprastai: tai vaiko teisė, kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai. Suaugusiems vaiko teises nėra paprasta pripažinti: turėdami daugiau galios, patirties, jie jaučiasi pranašesni už vaikus ir dažnai „diktuoja savo sąlygas“ net nebandydami įsiklausyti į vaiką. Netgi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytos teisės ne visada buvo vienodai taikomos vaikams ir suaugusiesiems. Gali būti labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo tėvystė, gerbianti vaiko teises, o ypač - kaip turi atrodyti drausmė be mušimo ir šaukimo, ypač jei trūksta žinių apie vaiko raidą.
Pagrindiniai vaiko teisės principai:
- Vaikai nėra tėvų nuosavybė. Žmogaus teisių principai užtikrina, kad nė vienas asmuo negali būti kito asmens nuosavybė.
- Vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo fizinio ir psichologinio smurto. Smurto naudojimas negali būti pateisinamas jokia priežastimi.
- Vaikai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir turėti savo pažiūras. Pripažindami vaikų teisę išsakyti savo nuomonę, mes negalime primesti vaikams savo valios, neatsižvelgdami į jų požiūrį.
- Vaikas turi teisę į orumą. Pripažindami vaiko teisę į orumą, mes negalime jų gėdinti arba žeminti. Tai reiškia, kad tėvai turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką jų žodžiai ir poelgiai turi vaiko pasitikėjimo savimi vystymuisi.
Nuo 1996 m. kovo 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymas nustato pagrindines vaiko teises ir jų garantijas, laisves ir pareigas, atsižvelgiant į specifinį vaiko statusą šeimoje ir visuomenėje. Būtina užtikrinti egzistencines, vystymosi, apsaugos ir dalyvavimo teises ugdymo įstaigose.
Teisinis Reglamentavimas ir Atsakomybė Darželiuose
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, reaguodama į vakar dienos įvykį Kaune dėl mergaitės pagrobimo iš vaikų darželio, prašo atkreipti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjų, vadovų ir darbuotojų dėmesį į jų atsakomybę už vaikų saugumo užtikrinimą, būti ypač atidiems bei atsakingai vykdyti jiems pavestas pareigas.
Pavyzdiniame auklėtojo pareigybės aprašyme, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249, numatyta, jog grupės auklėtojas gali išleisti vaiką į namus tik su tėvais (globėjais) ar kitais suaugusiais asmenimis, turinčiais raštišką tėvų (globėjų) prašymą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjai bei vadovai turėtų peržiūrėti nustatytas vaikų išleidimo iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos tvarkas ir, esant reikalui, jas tobulinti. Taip pat būtina imtis priemonių, jog įstaigų darbuotojai bei tėvai (globėjai) būtų supažindinti su minėtomis tvarkomis ir būtų užtikrintas tinkamas juose nustatytų reikalavimų laikymasis.
Vaikų saugumo užtikrinimui ir kitų jų teisių bei interesų apsaugai yra būtinas itin glaudus ir geranoriškas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir vaikų tėvų (globėjų) bendradarbiavimas.
Tyrimai ir Pedagogų Požiūris
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti vaiko teisių supratimo ir užtikrinimo situaciją ugdymo institucijose. Pažymėtina, kad vaikų pasiėmimo iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų tvarką (asmenis, galinčius pasiimti vaiką) nustato pati ikimokyklinio ugdymo įstaiga (auklėtojo pareigybės aprašyme, vidaus tvarkos taisyklėse, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir vaiko tėvų (globėjo) sutartyje ir kt.).
Šiam tikslui pasiekti išsikelti tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaiko teises; atskleisti pedagogo ir vaiko tarpusavio sąveikos ypatumus saugant vaiko teises; ištirti vaiko požiūrį į jo teisių garantavimą grupėje. Tyrimo hipotezė: ugdymo institucijų pedagogai nepakankamai susipažinę su vaiko teisėmis, dažnai jas ignoruoja; vaiko teises įvairaus išsilavinimo ir amžiaus pedagogai suvokia skirtingai. Tyrimo metodai: stebėjimas, anketavimas, pokalbis, statistinė analizė. Tirta 80 atsitiktinai atrinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrime dalyvavo 571 auklėtoja ir 673 vaikai. Atskleista, kad Vilniaus miesto ir rajono ikimokyklinėse ugdymo institucijose dirbančių auklėtojų dalis yra nepakankamai susipažinusios su vaiko teisėmis, joms trūksta žinių apie vaiko teises. Jų nuostatos palaikyti vaiko teises neatitinka realios ugdymo institucijoms būdingos situacijos ir vaikų vertinimo. Reali teisių palaikymo situacija ne visada palanki vaikui. Auklėtojų ir vaikų nuomonė apie teisių garantijas iš esmės skiriasi: auklėtojų nuomonė apie teisių palaikymą yra geresnė nei vaikų.
In 2000 - 2001, teachers and MA students of the Pre-school Education Department of VPU conducted a research, which reviewed the situation of child rights at pre-school institutions of Vilnius and its district. The aim of the research was to define educators' attitudes towards child rights and analyse the real situation related to their guarantees. The objectives of research were to ascertain the educators' point of view towards child rights, to establish peculiarities of educator-child interaction protecting child rights, to examine children's point of view to the guarantees of their rights in the group. The subject of the research was 571 kindergarten educators and 763 children. The methods of the research were observation, questionnaires and statistical analysis. The research results revealed that 45.2 % of the educators have good understanding of the main child rights. The educators' attitudes towards child rights differ at different institutions. The majority of the teachers accept child rights related to child development. Existential rights are well known to 38,2 % of the teachers.
Aukštosios mokyklos, rengdamos specialistą, kuris geba atsakyti į esminius švietimo ir ikimokyklinio ugdymo dabarties iššūkius, turėtų labiau akcentuoti vaiko teisių teorinius ir praktinius klausimus. Studijos turėtų formuoti studentų nuostatas, kad vaiko teisių palaikymas ir gynimas garantuoja normalią vaiko raidą, leidžia pilnai atsiskleisti ir vystytis vaiko asmenybei.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Vaiko Teisių Gynėjų Veikla
Istoriją papasakojusi darželinuko mama sakė iki šiol negalinti atsigauti, mat niekada nebūtų pagalvojusi, kad savo namuose sulauks tokio vizito. „Kai papasakojau kolegoms, jie juokdamiesi sakė, kad pas mus jau kaip Norvegijoje, - kalbėjo ji. - Pasirodo, Vaiko teisės gali apsilankyti pas kiekvieną, net ir pačius rūpestingiausius tėvus.“
Istorija prasidėjo nuo to, kad ketverių metų jos sūnų netyčia sužalojo darželio draugas. Deja, sužalojimas nebuvo vaikiškas - teko skubėti į ligoninę. Darželyje nutikusią nelaimę ir patys tėvai, ir darželio auklėtoja traktuoja kaip nelaimingą atsitikimą, kurių kasdien gali pasitaikyti kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Niekas niekam jokių pretenzijų nepareiškė.
Trečiadienio vakarą šeima sulaukė netikėto skambučio. „Buvome ką tik pavakarieniavę, ruošėmės vaikus migdyti. Skambina nežinomas numeris - pakeliu, sako, Vaiko teisės. Sutrikau, nesupratau, kodėl skambina mums. Klausia, ar pažįstu savo vyrą, ar pažįstu sūnų. Supratau, kad ši informacija gauta iš ligoninės, nes dokumentus ten pildė vyras. Sakau, taip, kas nutiko? Sako - norėtume apsilankyti pas jus, kada galėtume atvažiuoti? Klausiu - ar čia dėl to įvykio darželyje? Kodėl važiuojate pas mus į namus, ne į darželį? Sako, tokia tvarka. Pasakiau, kad būsime namie, tad gali atvažiuoti. Būčiau pražilusi iš nežinomybės laukdama vizito kitą dieną.
Vaiko teisių specialistai į šeimos namus atvažiavo apie pusę dešimtos vakaro. Darželinuko mama sakė, kad, nors specialistai elgėsi mandagiai, jų vizitas namuose nebuvo pats maloniausias. Rašydami savo protokolą specialistai dairėsi po namus, klausė, mano galva, visiškai su nelaime nesusijusių klausimų, pavyzdžiui: kelių aukštų jūsų namas, kiek kvadratų, ar vaikas turi savo kambarį? Buvo labai nejauku! Tavo vaiką sužaloja, o tu paskui turi įrodyti, kad esi geras tėvas ir kad namuose tinkamos sąlygos vaiką auginti.
Komentuodamas situaciją Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pažymėjo, kad Vaiko teisių gynėjų apsilankymas šeimos namuose susijęs su rūpesčiu dėl nutikusios situacijos su vaiku ir domėjimusi, ar vaikui arba šeimai reikalinga kokia nors pagalba. G. Batulevičius pasakojo, kad Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus pranešimus, gautus raštu, žodžiu ar bet kokiomis ryšio priemonėmis. Nuvykę į šeimą Vaiko teisių gynėjai bendrauja su vaiku, šeimos nariais, išklauso nuomones, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, kad šeimai reikalinga pagalba - ją inicijuoja.
Stebima tendencija, kad nepasitvirtina apie pusė gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Pasitaiko, kad žmonės dar galvoja, jog spęsdami sunkumus šeimoje ar kreipęsi pagalbos jie patenka į kažkokius sąrašus, - patikiname, kad taip nėra. Vaiko teisių gynėjų tikslas yra padėti šeimai, kai to prireikia.
Identifikavusi aprašytos vilniečių šeimos situaciją Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė patikino, kad šiuo atveju vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, ir apgailestavo, jeigu dėl darbuotojų apsilankymo šeima pasijuto nejaukiai. Specialistė ramino, kad Vaiko teisių gynėjų apsilankymas jūsų namuose anaiptol nereiškia, jog esate nepakankamai rūpestingi tėvai.
L. Baranauskienė akcentavo, kad vaiko teisių gynėjai prevenciškai šeimose nesilanko, vyksta tik gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises ir aiškinasi situaciją. Reaguodami į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Vaiko teisių gynėjai turi įstatymo nustatytą pareigą pabendrauti su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais bei pačiu vaiku, prireikus - vaiko atstovams pokalbyje nedalyvaujant, kad galėtų įvertinti vaiko situaciją, būtinybę šeimai gauti pagalbą, o kraštutiniais atvejais - užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Už kliudymą atlikti tarnybines pareigas gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes tai traktuojama kaip kliudymas įgyvendinti vaiko teisių gynėjams suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas“, - įspėjo specialistė.
Vaiko Teisės į Poilsį ir Miegą Darželyje
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos iniciatyvinei grupei ir ją palaikančiai Šeimų asociacijai atsiųstame dokumente nurodoma, kad susiklosčiusią situaciją dėl ydingos praktikos, kai dažniausiai darželiuose visi vaikai be išimties po pietų guldomi į lovas, lemia ne reguliavimo problemos, nes Higienos normoje nėra nustatytos prievolės miegoti vaikams dieną.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės pasirašytame rašte pritariama išreikštam susirūpinimui dėl kylančių praktinio įgyvendinimo problemų ir ydingos prievartinio miego taikymo praktikos vaikų poilsiui skirto laiko metu. E. Nemiegoti dieną vaikui yra taip pat normalu kaip ir miegoti. Teisė į įvairias poilsio formas privalo būti užtikrinta kaip ir teisė į kitokią mitybą alergiškiems vaikams. Kokiu būdu vaikas ilsėsis darželyje, turėtų nutarti jo tėvai, geriausiai pažįstantys savo vaiką ir jo fiziologinius ypatumus.
Nors darželiai privalo užtikrinti vaiko fiziologinius poreikius atitinkantį poilsį, atsisakydamos neguldyti vaiko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos dažnai argumentuoja etatų ir patalpų stoka. Kaip pažymima Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvinei grupei pateiktame dokumente, jei įstaigoje kokiu nors metu organizuojamas ne vaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, o vaikų priežiūra, pedagoginio išsilavinimo prižiūrėti vaikams nereikia.
Remiantis moksliniais šaltiniais, medikų, psichologų, miego specialistų išvadomis, kurias iniciatyvinė grupė pateikė atsakingoms institucijoms, skirtingo amžiaus vaikai turi skirtingus pietų miego poreikius: daliai 3-5 metų vaikų reikia apie 10-13 val. miego per parą, kuris gali būti išmiegotas per vieną kokybišką nakties miegą, o daliai vis dar labai svarbu pamiegoti dieną. Ramias veiklas galima organizuoti ir toje pačioje aplinkoje, kurioje ilsisi miegantys vaikai (jeigu nėra atskiro miegamojo).
| Aspektas | Procentas |
|---|---|
| Gerai supranta pagrindines vaiko teises | 45.2% |
| Egzistencinės teisės gerai žinomos | 38.2% |
