Ikimokyklinio ugdymo įstaigos - tai vietos, kuriose vaikai praleidžia didžiąją savo dienos dalį, todėl itin svarbu užtikrinti, kad aplinka būtų saugi ir atitiktų visus vaiko poreikius.
Saugumo reikalavimai ir higienos pasas
Darželiai, norėdami vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas patvirtina, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.
Ar pasirinkta ugdymo įstaiga turi LHP, galima pasitikrinti Licencijų informacinėje sistemoje. Pačios ugdymo įstaigos taip pat gali pasitikrinti, kaip jos atitinka nustatytus reikalavimus, pasinaudodamos kontrolės klausimynu, kaip atkreipia dėmesį NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Kokštytė.
Visi darbuotojai, turintys ir neturintys tiesioginį kontaktą su vaikais, privalo kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, įskaitant tuberkuliozę. Vaiko sveikata turi būti patikrinta prieš pradedant lankyti darželį, o vėliau - kasmet.
Specialistai akcentuoja, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimų ar utėlių bei glindų. Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies ar kosulys, nėra specifiški užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį.
Svarbu, kad prireikus pagalbos, lengvai pasiekiamoje vietoje būtų pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis nustatytus reikalavimus.
Grupės formavimas ir patalpų reikalavimai
Vaikų ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo grupės formuojamos atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.
Pavyzdžiui, komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.
Darželyje vaikams skirti baldai turi būti nesulūžę ir pritaikyti pagal jų ūgį bei amžių. Ugdymo patalpose esantys elektros lizdai, prie kurių vaikai gali prieiti, turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis. Šildymo prietaisai, turintys aštrias briaunas, privalo būti apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis.
„Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Be to, HN 75: 2016 nurodo, kad laiptai ir laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga: darželiuose draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, o laiptų pakopos negali būti siaurėjančios“, - akcentuoja NVSC atstovė.
Žaidimų aikštelės ir teritorijos reikalavimai
Vaikų darželio teritorija arba jos dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Taip pat turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinėmis, skėčiais ar želdiniais.
Tačiau ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą, turi turėti savo sklypą ar teritoriją, skirtą vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų, jis gali naudotis kita vaikų žaidimui tinkama erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Tokiu atveju būtina numatyti vaikų nuvykimo, grįžimo ir buvimo toje erdvėje saugos priemones.
Vaiko adaptacija darželyje
Vaiko adaptacija darželyje - tai procesas, kurį paprastai lydi didelės emocijos. Kartais jis būna greitas ir „neskausmingas“, tačiau kartais trunka ganėtinai ilgai, sukeldamas tėvams nerimą.
Pasak specialistų, kiekvienas vaikas turi adaptacijos problemų. Šis procesas yra labai individualus, jis gali užtrukti dieną, savaitę ar net kelis mėnesius. Dažniausiai ilgalaikę adaptacijos problemą patiria vaikai, kurie niekada nebuvo palikti su močiute, seneliais ar aukle, dėl per didelio prisirišimo.
Kaip palengvinti adaptaciją?
- Ankstesnė patirtis: Jei tėvai nori išvengti adaptacijos problemų, turėtų stengtis palikti vaiką globoti kažkam kitam (močiutei, tetai, auklei), kad vaikas priprastų prie minties, jog yra akimirka, kai jis būna be mamos.
- Kontaktai su bendraamžiais: Jei vaikas neturi kontakto su bendraamžiais, grupė jam gali sukelti pavojaus jausmą dėl nuolatinio judesio ir garsų.
- Savarankiškumas: Jei vaikas nieko nedaro pats, o už jį daro kiti, jis turės problemų, nes mokytojai negali rūpintis tik vienu vaiku.
Tėvai neturėtų sakyti vaikui, kad darželyje „kažkas nutiks“, nes mama su juo „nesusitvarko“. Verčiau sakyti, kad ten laukia žaidimai, draugai ir kad tėvai susitiks po pietų.
Jei ilginsime išsiskyrimo procesą, per ilgai glostysime ar apkabinsime, vaikui bus blogiau. Tai turėtų užtrukti labai trumpai. Vaiko akivaizdoje tėvai neturėtų rodyti nervingumo ar liūdesio.
Kartais vaikai jaučiasi taip blogai, kad mama turi ateiti prie lango ir pamojuoti. Jei vaikas pirmą dieną ar savaitę neverkė, tėvai turėtų būti pasiruošę, kad vieną savaitę jis gali pradėti verkti, nes jam kyla tokia krizė. Nors yra ir tokių vaikų, kurie visiškai neišgyvena krizės, geriau būti jai pasirengus.
Po ilgos ligos pakartotinė adaptacija neturėtų ilgai trukti.
Kada nerimauti?
Tėvai pakankamai gerai pažįsta savo vaiką, kad žinotų, kada kažkas negerai. Naktį vaikas muša žaislus, neramiai miega. Tačiau labiausiai tėvai gali nerimauti dėl to, kas nuolat vyksta vaikui miegant ir kartojasi diena po dienos nuo tada, kai vaikas pradėjo lankyti darželį.
Būtina nedelsiant pasikalbėti su mokytoju. Jei pokalbis su mokytoju neatneša jokio rezultato, reikėtų pasikalbėti su kitu grupės pedagogu. Jei nuomonės sutampa ir tėvai negavo sprendimo ar užtikrinimo, kad mokytojas bandys problemą spręsti, visada yra galimybė kreiptis į direktorių. Taip pat gali padėti grupėje dirbantis psichologas.
Jei tai trunka antrą ar trečią mėnesį ir vaikas darželyje yra nuolat liūdnas, prislėgtas, sėdi ir laukia, tai akivaizdus ženklas, kad jis vis dar nesubrendęs. Jei vaikas įžengia į grupę, žaidžia, nesijaučia liūdnas, nesėdi, bendrauja su mokytoja, vadinasi, jis tinka darželiui.
Vaiko adaptacija darželyje ir ramus miegas: specialisčių patarimai I JEIGU ŽINOČIAU #7
Darželio aplinkos saugumas
Kad darželinukai būtų saugūs, būtina pasirūpinti tinkama aplinka. Visa darželio teritorija turi būti sistemingai valoma ir tvarkoma.
Žaidimų aikštelėse darželinukams turi būti sudaryta galimybė apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių arba kritulių. Žaidimų aikštelėse esančios smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo dangčiais ir vėdinimo angomis. Smėlis turi būti keičiamas kasmet, o prireikus - ir dažniau.
Darželio teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Darželis turi turėti du atskirus atidarytus lauko įėjimus. Visi teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu ir atitikti vaikų amžių, ūgį bei ugdymo poreikius.
Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti kiekvienoje įstaigos grupėje. Lovos, kuriose miegama pietų miego, turi būti kietu pagrindu, atitikti darželinukų ūgį, o jų aukštis - ne mažesnis kaip 7 cm. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, turi būti įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų.
Europos Sąjunga 1997 m. priėmė reikalavimą, kad visi žaidimo aikštelių įrenginiai atitiktų tam tikrus saugumo standartus. Tačiau vis dar nemažai žaidimų aikštelių, kuriose darželinukai nėra saugūs.
Rakinamos lauko durys yra būtinos kiekvienai ugdymo įstaigai. Kai jos nerakinamos, reikalingas budėtojas. Rekomenduojama rakindamos klases, grupių duris, užtikrinti ryšį tarp klasių ir vadovybės.
Verta pasirūpinti, kad kiekviena klasė ar grupė galėtų tiesiogiai susisiekti su vadovybe telefonu, racija ar vidinio ryšio sistema („interkomu“). Turėtų būti įrengtas lankytojų žurnalas, apšviesti koridoriai, stebimi tualetai.
Pratybos, skirtos evakuacijai gaisro metu, turėtų būti rengiamos mažiausiai du kartus per metus.
Tėvai surašo, kas (išskyrus juos) gali paimti vaiką iš darželio. Atėjusiam asmeniui, jei pedagogai jo iki tol nematė, bus paprašyta parodyti asmens dokumentus.
Kad „netyčia“ neprapultų kieme žaidžiantis vaikas, pedagogai prižiūri juos pasidaliję stebėjimo zonomis, o pasiimti atėję tėvai turi pasirodyti savo auklėtojui.
Įrengiant naują padalinį, daug dėmesio skiriama vidaus patalpų saugumui: ant langų, stalčių ir kitų vietų įrengiami ribotuvai, prie kriauklių patiestomi neslystantys kilimėliai, uždengiami elektros lizdai, laiptinėse vaikų rankyčių lygyje pritaisomi turėklai.
Visi darbuotojai, prieš pradėdami dirbti, privalo išklausyti pirmosios pagalbos teikimo mokymus.
Planuojant veiklas, visada įsitikinama, ar jos bus saugios, realiai įvertinama, kokių keblumų ar rūpesčių gali iškilti.
Su vyriausiais vaikais kasdien einama pasivaikščioti už darželio teritorijos ribų, o bent kartą per mėnesį vyksta teminės išvykos, laikantis griežtesnių saugumo reikalavimų.
Visi vaikai privalo vilkėti ryškias liemenes, o ant kaklo būti pasikabinę kortelę su savo vardu ir darželio bei mokytojų kontaktais. Taip pat einantieji privalo laikytis virvės.
Kad vaikai jaustųsi saugūs, jie privalo laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, su žirklėmis rankose po patalpą vaikščioti negalima, o valgant reikia stengtis susikaupti.
Aptariant tam tikras temas, daug kalbama apie konkrečias nesaugias situacijas ir tinkamą elgesį, pavyzdžiui, gatvėje, prie vandens, gaisro metu. Taip pat simuliuojama evakuacija.
Kasmet vykdoma rimta evakuacija - pastatas evakuojamas per pusantros minutės. Šiai situacijai ruošiamasi: daug kalbama apie tai, kaip svarbu susikaupti, klausyti pedagogo ir ramiai eiti.
Dirbant su ikimokyklinukais svarbu žinoti, kad jų niekada negalima palikti vienų ir pamesti iš akių.
Asmeninė vaiko spintelė darželyje
Kiekvienas vaikas privačiame darželyje turi savo spintelę, kurioje laikomi jo asmeniniai daiktai. Tai ne tik praktiškas sprendimas, bet ir svarbus žingsnis ugdant vaiko atsakomybės jausmą ir savarankiškumą.
Vienas iš svarbiausių daiktų vaiko darželio spintelėje yra atsarginių drabužių komplektas. Vaikams visko gali nutikti - pavyzdžiui, netyčia apsipilti sriuba ar sušlapti batukai ir kojinytės. Tokiais atvejais antrasis drabužių komplektas tampa neįkainojamu.
Vaikui darželyje būtina turėti vidaus batus su kietu padu. Sezoniniai drabužiai ir aksesuarai taip pat turėtų būti vaiko spintelėje.
Gertuvė skatina reguliarų vandens vartojimą, kuris yra labai svarbus kiekvienam vaikui.
Emocinis socialinis intelektas ir saugumas
Emocinis socialinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti savo emocijas bei suvokti kitų žmonių emocijas, bendrauti empatiškai ir efektyviai prisitaikyti prie socialinių situacijų.
Emocinis socialinis ugdymas yra būtinas asmeniniam ir socialiniam žmogaus vystymuisi. Jis padeda vaikams ir suaugusiems ugdyti emocinį intelektą, kuris yra svarbus sėkmingam gyvenimui, bendravimui ir savirealizacijai.
Emocinio socialinio saugumo priemonės darželyje yra būtinos siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir ugdyti jų emocinius bei socialinius įgūdžius. Šios priemonės padeda vaikams jaustis saugiai, pasitikėti savimi ir kurti pozityvius santykius su kitais.
Įstaigos, siekiančios stiprinti vaikų emocinį ir socialinį saugumą, pritaiko įvairias priemones, kurios skatina gerą savijautą ir emocinę gerovę.
Socialiniai įgūdžiai ugdomi organizuojant reguliarius užsiėmimus, skirtus mokyti vaikus bendravimo, empatijos, konfliktų sprendimo ir emocijų atpažinimo. Taip pat vykdomos įvairios žaidimų ir veiklų formos, skatinančios bendradarbiavimą bei komandinį darbą.
Vaikai skatinami konfliktines situacijas tarp bendraamžių spręsti taikiai, o svarbiausia - gebėti pasakyti „atsiprašau“.
Vaikų emocinei gerovei užtikrinti grupėse įrengtos poilsio erdvės, suteikiančios galimybę kiekvienam vaikui pabūti vienam ar užsiimti individualia veikla. Įstaigos bendrose erdvėse (koridoriuose) įrengtos nusiraminimo erdvės, kuriose vaikai gali nusiraminti, atsipalaiduoti, pažaisti ar paskaityti knygutę.
Grupėse organizuojami reguliarūs pokalbiai apie vaikų savijautą. Ugdytiniai skatinami atpažinti ir įvardinti savo jausmus, emocijas naudojant emocijų knygeles, korteles. Vaikai skatinami drąsiai pasakoti apie savo jausmus.
Mokytojai atsižvelgia į kiekvieno vaiko poreikius ir stengiasi pastebėti, jei kažkam reikia papildomo palaikymo, paskatinimo, padrąsinimo, pagyrimo ar nuraminimo.
Vaikų nuomonė išklausoma ir per kūrybines veiklas. Aptariami vaikų kūrybiniai darbai (piešiniai, darbeliai), išsakant savo nuomonę apie savo ir kitų darbus, kokie jausmai kyla žiūrint draugų darbelius.
Vaikai įtraukiami kuriant grupės taisykles, kad jie jaustųsi atsakingi už savo elgesį ir aplinką.
Bendruomenės kasmet mini tradicija tapusias iniciatyvas, kurios skatina vaikų supratimą apie žmonių įvairovę, pagarbą šalia esantiems. Kasmet minima „Tolerancijos diena”, „Dauno sindromo diena”, „Autizmo supratimo diena”.
Emocinis saugumas vaikystėje suteikia vaikui galimybę išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, stiprinant psichologinį atsparumą.
Pirmosios savaitės darželyje dažnai kelia įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki nerimo. Visiškai normalu, kad vaiko adaptacija darželyje kelia iššūkių: mažylis gali tapti liūdnesnis, jautresnis ar labiau užsisklendęs savyje. Šiame etape ypač svarbus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas.
Pedagogai siekia, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, išgirstas ir saugus. Jie supranta, kad adaptacija nėra vienos dienos reikalas - tai kelias, kuriuo mažylis eina kartu su jį supančiais suaugusiaisiais.
Paprastai adaptacijos procesas vyksta gana lengvai. Tačiau sunki adaptacija darželyje nėra neįprastas atvejis - ji pareikalauja daugiau laiko ir kantrybės.
Tėvai dažnai klausia, ką daryti, jei vaikas verkia darželyje ar nevalgo. Tokie ženklai dažniausiai nerodo, kad darželyje kažkas negerai - veikiau tai signalas, kad vaikas vis dar mokosi pasitikėti nauja aplinka. Svarbiausia - neprarasti kantrybės ir pasitikėjimo.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Tam ruoštis reikia pradėti dar prieš pirmąją lankymo dieną. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kad jo laukia nauji draugai, žaidimai ir atradimai. Pirmosiomis dienomis verta rinktis trumpesnį buvimo darželyje laiką, kad mažylis palaipsniui priprastų prie naujos aplinkos.
Labai padeda, kai tėvai išlaiko nuoseklią dienotvarkę ir namuose - stabili dienos struktūra suteikia emocinio saugumo ir ramybės pojūtį.
Adaptacijos metu pedagogai kasdien bendrauja su tėvais, dalijasi pastebėjimais, aptaria, kas vaikui padeda, o kas jam kelia nerimą. Mokytojai ne tik stebi vaiką, bet ir padeda jam išreikšti emocijas.
Jei vaikas verkia darželyje, jis nėra paliekamas vienas - su juo kalbamasi, jis apkabinamas, jam suteikiamas fizinis ir emocinis saugumas. Jei vaikas nevalgo darželyje, mokytojai neverčia to daryti - tik po truputį skatina paragauti, kurdami ramią valgymo atmosferą.
Tiek tėvams, tiek pedagogams svarbu prisiminti, kad adaptacijos sėkmės negalima išmatuoti dienomis. Vieniems vaikams pakanka kelių dienų, kitiems prireikia kelių savaičių ar net mėnesių.
Mokymasis būti be tėvų yra svarbus emocinės brandos žingsnis.
Adaptacija darželyje - tai procesas, kupinas švelnumo ir kantrybės. Tikima, kad kiekvienas vaikas sklandžiau adaptuojasi tada, kai jaučiasi saugus ir suprastas. Čia adaptacija nėra tik pripratimas prie naujos dienotvarkės - tai kelionė į savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir pasauliu.
Bendruomeniniai darželiai ir alternatyvus ugdymas
Lietuvoje kuriama vis daugiau bendruomeninių vaikų darželių. Jie skiriasi nuo valstybinių ar įprastų privačių tuo, kad atsakomybė nepaliekama institucijoms, o savanoriškai prisiimama pačių tėvų. Tokiuose darželiuose vadovaujamasi holistiniu ugdymo principu, atsižvelgiama į vaiko kūrybišką prigimtį ir vaizduotę.
Pavyzdžiui, gamtos darželis „Vėjo šalies vaikai“ veikia jurtoje, gamtos apsuptyje. Čia nėra cementinių sienų, o aplinka leidžia pasijusti beribiu ir atviru.
Šio darželio įkūrėjos, siekdamos alternatyvaus ugdymo, ieškojo bendraminčių šeimų. Darželis įkurtas remiantis pamatinių vertybių principais: tikėjimu Dievu, gamtos išteklių tausojimu (nenaudojamas plastikas, žaislai iš natūralių medžiagų) ir intuityviosios pedagogikos principais (nesiekiama įstatyti vaiko į rėmus, kuriama namų atmosfera).
Darželyje vaikai valgo vegetarišką maistą ir serga retai, nes daug laiko praleidžia gamtoje, grūdinasi ir ugdo ištvermę.
Taisyklės darželyje grindžiamos susitarimais ir ritualais, svarbiausia - vaiko saugumas. Tėvai, norintys leisti vaikus į tokį darželį, turi turėti „stuburą“ ir aiškiai žinoti, ko nori, nes visuomenė ir aplinka daro didelį spaudimą.
Panašiais principais vadovaujasi ir Trakų mokymosi namai „Patirčių slėnis“. Čia vaikai leidžia laiką kartu, ne atskirose grupėse, ir mokosi ne mokyklai, o gyvenimui. Pagrindinė pedagogika yra Valdorfo, antrinė - lauko.
Vaikams leidžiama patirti žaidžiant gamtoje, nesivadovaujant priverstiniais reikalavimais. Svarbu, kad vaikas iki septynerių metų tikėtų, jog pasaulis yra geras ir gražus, o suaugusiųjų pareiga - užtikrinti, kad šis tikėjimas neišnyktų.
Taip pat svarbu mokyti vaikus saugumo taisyklių nuo pat pirmųjų gyvenimo metų: saugaus ėjimo per perėją, telefono numerių įsiminimo, elgesio su nepažįstamaisiais ir gyvūnais, elgesio prie vandens ir ugnies.
Namų saugumas apima elektros rozetės uždengimą, baldų tvirtinimą prie sienų, pavojingų daiktų laikymą vaikams nepasiekiamoje vietoje.
