„Ką šiandien pagaminti?“, „Kodėl jis vėl nevalgo daržovių?“, „Ar mano vaikas pakankamai pavalgo?“ - tokie klausimai kasdien kyla daugeliui tėvų, auginančių 1-3 metų mažylius. Šis amžiaus tarpsnis yra ne tik kupinas atradimų vaikui, bet ir iššūkių tėvams formuojant sveikos mitybos pagrindus. Gera žinia ta, kad laikantis kelių pagrindinių principų, galima ne tik užtikrinti visavertę vaiko mitybą, bet ir paversti valgymą maloniu šeimos ritualu.
Valgymo ritmas ir šeimos pavyzdys
Mažiems vaikams labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Tai galioja ir valgymui:
- Reguliarūs valgiai: Stenkitės laikytis panašaus valgymo grafiko kasdien - 3 pagrindiniai valgiai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2-3 sveiki užkandžiai tarp jų (priešpiečiai, pavakariai, kartais - lengvas užkandis prieš miegą). Reguliarus ritmas padeda vaikui geriau jausti alkį ir sotumą.
- Valgykite kartu: Kai tik įmanoma, valgykite kartu su vaiku prie bendro stalo. Vaikai mokosi stebėdami jus - jei matys, kad noriai valgote daržoves, didesnė tikimybė, kad ir patys jų paragaus. Net jei negalite valgyti to paties maisto, tiesiog prisėskite šalia su puodeliu arbatos ar vaisiumi - svarbiausia bendrystė ir rodomas pavyzdys.
Visavertė lėkštė: ką ir kaip siūlyti?
Šiame amžiuje svarbiausia ne tai, kiek tiksliai gramų ar porcijų vaikas suvalgo, o tai, kad jo racionas būtų kuo įvairesnis ir subalansuotas. Vietoj sudėtingų skaičiavimų, galite vadovautis „sveikos mitybos lėkštės“ principu kaip gaire:
- Pusė lėkštės - vaisiai ir daržovės: Tai turėtų būti mitybos pagrindas. Siūlykite kuo įvairesnių spalvų: morkas, brokolius, agurkus, pomidorus, paprikas, cukinijas, obuolius, kriaušes, bananus, uogas (atsargiai dėl užspringimo rizikos - smulkesnes uogas perpjaukite). Tinka tiek švieži, tiek virti ar troškinti variantai.
- Ketvirtadalis lėkštės - grūdiniai produktai/krakmolingos daržovės: Rinkitės viso grūdo produktus - avižų, grikių, sorų, perlinių kruopų košes, viso grūdo duoną, ruduosius ryžius, viso grūdo makaronus. Čia tinka ir bulvės. Tai pagrindinis energijos šaltinis.
- Ketvirtadalis lėkštės - baltyminis maistas: Augančiam organizmui būtini baltymai. Siūlykite liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną, veršieną), žuvį (bent 1-2 kartus per savaitę, ypač riebią - lašišą, upėtakį), kiaušinius, ankštines daržoves (lęšius, pupeles, avinžirnius - gerai išvirtus ir sutrintus ar smulkintus).
- Pieno produktai (ar jų alternatyvos): Svarbus kalcio ir baltymų šaltinis kaulams ir dantims. Rekomenduojamos 2-3 porcijos per dieną. Tai gali būti pienas (po metų amžiaus - dažniausiai įprastas karvės pienas, jei nėra alergijos), natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, kefyras, varškė, nesūrus sūris. Jei vaikas nevartoja pieno produktų, būtina pasitarti su gydytoju dėl kalciu praturtintų augalinių alternatyvų ir kitų kalcio šaltinių.
- Sveikieji riebalai: Jų reikia smegenų vystymuisi. Naudokite augalinius aliejus (alyvuogių, rapsų), siūlykite avokado, riešutų sviesto (plonu sluoksniu ant duonos), maltų sėklų (į košes), riebios žuvies.
Porcijų dydis: Atminkite, kad mažo vaiko skrandukas yra mažas. Pradėkite nuo nedidelių porcijų ir leiskite vaikui paprašyti daugiau, jei jis vis dar alkanas. Tėvų darbas - pasiūlyti sveiką ir įvairų maistą, o vaiko darbas - nuspręsti, kiek iš pasiūlyto maisto suvalgyti. Venkite versti ar spausti valgyti.
Gėrimai: vanduo - geriausias pasirinkimas
Geriausias troškulį malšinantis gėrimas yra paprastas vanduo. Siūlykite jo gerti reguliariai visą dieną, ypač tarp valgymų.
- Stipriai ribokite sultis: Net ir 100% natūralios sultys turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Jas reikėtų vartoti labai saikingai (pvz., ne daugiau 120 ml per dieną) arba geriau visai jų vengti, o vitaminus gauti iš šviežių vaisių. Neduokite sulčių prieš valgį.
- Venkite saldintų gėrimų: Vaisvandeniai, limonadai, saldintos arbatos, kakava su cukrumi neturėtų būti kasdienėje vaiko mityboje.
- Pienas: Svarbus maisto produktas, bet ne gėrimas troškuliui malšinti. Ribokite kiekį iki maždaug 2-3 porcijų pieno produktų per dieną.
Vengtini ir ribotini produktai
Nors kartais sunku atsispirti vaiko prašymams, stenkitės kuo labiau riboti ar visai vengti produktų, kurie neturi didelės maistinės vertės ir gali pakenkti sveikatai:
- Perdirbti mėsos gaminiai (dešrelės, rūkyti kumpeliai).
- Gruzdintas maistas (fri bulvytės, kepti mėsos gabaliukai tešloje).
- Sūrūs užkandžiai (traškučiai, sūrios lazdelės).
- Saldumynai (saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai, saldūs sausainiai).
- Saldūs pieno produktai (saldinti jogurtai, varškės sūreliai).
- Saldūs pusryčių dribsniai.
- Greitas maistas.
- Gėrimai su kofeinu (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai).
- Maisto produktai su daug maisto priedų, dažiklių, konservantų.
Vengtini produktai ne tik mažina vertingo maisto apetitą, bet ir skatina pripratimą prie sūraus ar saldaus skonio, kenkia dantims ir gali prisidėti prie nutukimo bei kitų sveikatos problemų vystymosi ateityje. Gaminkite vaikui maistą namuose, naudodami kuo mažiau druskos ir cukraus.
Išrankus valgymas: misija įmanoma?
Daugelis 1-3 metų vaikų išgyvena „išrankaus valgytojo“ etapą. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės:
- Siūlykite pakartotinai: Naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“.
- Mažos porcijos: Naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto.
- Patrauklus pateikimas: Kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas).
- Įtraukite į gaminimą: Leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose (plauti daržoves, maišyti) - tai skatina norą paragauti.
- Valgykite kartu: Matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti.
- Negaminkite atskirai: Stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Siūlykite tai, ką valgote patys (pritaikytą vaikui). Jei nevalgo - nevalgo, sulauks kito valgymo ar užkandžio.
- Išlikite ramūs: Nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų.
Pozityvi valgymo aplinka: raktai į sėkmę
Kaip vaikas jausis prie stalo, priklauso nuo jūsų. Stenkitės kurti ramią ir malonią atmosferą:
- Jokios prievartos: Niekada neverskite vaiko valgyti, nebaiginėkite lėkštės už jį. Pasitikėkite jo gebėjimu pajausti alkį ir sotumą.
- Valgykite prie stalo: Pratinkite valgyti tam skirtoje vietoje.
- Be ekranų: Valgymo metu televizorius, telefonas ar planšetė turėtų būti išjungti. Susitelkite į maistą ir bendravimą.
- Vaikiški įrankiai: Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį.
- Leiskite tyrinėti: Ypač mažesniems vaikams leiskite liesti maistą, valgyti rankomis (jei nori). Netvarka yra neišvengiama mokymosi dalis.
- Ribokite valgymo laiką: Jei vaikas pradeda žaisti maistu ar akivaizdžiai nebenori valgyti, baikite valgymą (pvz., po 20-30 min.).
Sveikos mitybos įpročių formavimas - tai kelionė, o ne sprintas. Būkite kantrūs, nuoseklūs, rodykite gerą pavyzdį ir siūlykite įvairų, sveiką maistą. Svarbiausia - pozityvus požiūris į maistą ir valgymą, kuris lydės vaiką visą gyvenimą. Žinome, kad geri įpročiai, išugdyti ankstyvoje vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Teigiama šeimos įtaka ir geras pavyzdys - nenuginčijami. Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima. Tiekiant maistą vaikui, reikėtų prisiminti, kad valgymas turi teikti džiaugsmą, todėl vaikams labai patinka įdomiai, žaismingai patiektas maistas. Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys. Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti. Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai. Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas. Taip pat vaikai vengia patiekalų, kurių sudedamosios dalys jiems neaiškios (troškinių, mišrainių) ar maisto produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje. Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės. Tėvams akivaizdu: kai vaikas kone visiškai nevalgo arba kai valgo per daug, tai matyti iš žandukų. Tačiau galbūt jūsų vaikas tarsi vidutinis? Kaip įvertinti, ar jis valgo pakankamai, ar daugokai? 1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Pamenate savo kūdikį noriai lapnojant trintą vištieną su moliūgu ir burokais? Tą kūdikį, deja, kažkas pakeitė mažiau sukalbamu žmogumi… Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80. Pasikliaukite vaikučio instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Pasak amerikiečių tyrimų, net 85 proc. tėvų ragina vaikus suvalgyti daugiau, už tuos kąsnelius juos girdami ar net papirkinėdami saldumynais arba filmukais. Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias… Daugelis tyrimų patvirtina, kad nemažą antsvorį turintys 5-12 m. vaikai nebejaučia alkio signalų. Leiskite užkąsti. Mažyliai paprastai būna per daug užsiėmę, kad pavalgytų, - po kelių kąsnių jie jau sprūsta nuo stalo pažaisti. Vis dėlto daugumą valgių ir užkandžių patiekite būtent prie stalo, kad valgymas čia taptų įpročiu. Laikykitės taisyklės „nubėgęs žaisti vaikas jau pavalgė“. Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Jei užkandis sotus, pertrauka tarp pagrindinių valgymų gali būti ilgesnė. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio. Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų. Taip, trumpalaikė nauda bus - jis išties praris truputį mėsos su pomidoru, bet taip elgdamiesi jį išmokysite suvalgyti daugiau, nei norisi, ir galiausiai tai virs persivalgymu. Pavyzdinis 1-3 m. Taip pat skaitykite: Vaikas (nuo 2 m. Valgyti reguliariai - kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia įsisavinti maistą. Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidę. Piramidės pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia. 1 porcija tai pvz.: ½ - 1 riekė smulkintų grūdų duonos ar ½- 1/3 puodelio (puodelis - 220-240ml) paruoštos grūdų košės. Toliau virš piramidės bazės pateikiamos dvi produktų grupės - daržovės ir vaisiai. 1 porcija - ¾ puodelio pieno mišinio (virš 1 m. 1 porcija- 30-60 g liesos mėsos, žuvies ar paukštienos ar ¼ puodelio virtų žirnių ar pupelių, ar 1 virtas kiaušinis (vid. Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Per dieną galėtų išgerti apie 1-1,5 litro vandens, priklausomai nuo amžiaus. Porcijų dydis išvardintas sveikos mitybos piramidėje, kuris priklauso nuo vaikučio amžiaus. Jų dydis, skirtas kiekvienam maitinimui apskaičiuojamas sveikam, aktyviam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai žaidžiančiam vaikui nepriklausomai nuo lyties. Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis - tai per didelis su maistu gaunamas kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 % nutukimo atvejų lemia ir paveldimumas, na o kitos priežastys tai - aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai. Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo. Vaiko fizinė raida nustatoma taikant procentilinį metodą - svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Vaikams antsvoris diagnozuojamas, jei svorio ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį, o nutukimas, jei svorio/ūgio rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį. Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suaugus - 30 %, o mokyklinio amžiaus vaikui > 50 %. Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką. Valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., valgyti lėtai, neskubant, nevalgyti gausios vakarienės ir prieš miegą (paskutinis valgymas likus 2 val. iki miego). Mokyti vaiką tinkamai pasirinkti maisto produktus, nes kūno svorio reguliavimo pagrindas yra maisto subalansavimas, rinktis maisto produktus pagal sveikos mitybos piramidę, daugiausia valgyti maisto produktus esančius bazėje ir retai, maisto produktus esančius piramidės viršūnėje. Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t.t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (sviestėje ar taukuose apkepti patiekalai) ir atsisakyti iš viso riebaluose bet kokio ruošto maisto, vietoj riebios mėsos valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na ir be abejo valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų, atsisakyti labai saldaus maisto. Rekomenduojam išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų. Priešinga nutukimui būklė yra mitybos nepakankamumas. Jei vaiko svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog daugiau domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu. Tėvams vengti konfliktų ir neversti vaiko jėga valgyti, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai pateikiami gražiai). Būtinai pagirti vaiką už gerą valgymą. Leisti vaikui pačiam imti maistą rankomis. Valgyti visiems (kiek įmanoma) vienu metu, kartu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Riboti sulčių suvartojimą (nes tai taip pat maistas) per dieną. Laikytis valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduoti saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Įveskite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, tokiu atveju, vaikas mielai valgo pačio pagamintą maistą. Kas turi būti vaiko lėkštėje? Visa šeima kartu prie stalo - tai viena iš maloniausių dienos akimirkų daugelyje namų, ypač tada, kai prie šeimynos stalo jau gali sėdėti ir patys mažiausieji. Vis dėlto neretai tėvai pamiršta, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs. Vaikai yra skirtingi. Vienas nori valgyti košę vakare, nors ją patariama valgyti ryte, nes joje esantys angliavandeniai suteikia energijos. Kitas savaitėmis gali maitintis vienu produktu. Kažkas šiandien valgo brokolius, o rytoj į juos net nežiūrės. Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturis, penkis ar net šešis kartus per dieną. Žinomo tinklaraščio autorė pripažįsta - tėvams tai gali būti gana sudėtinga. Rytas - pats tinkamiausias laikas angliavandeniams - košė su medumi, viso grūdo dalių lietiniai, duona. Jei nevartojate pieno produktų, gardžias košes galite išvirti naudodami vandenį arba augalinį pieną. Šio užkandžio tarp pusryčių ir pietų reikia, jei vaikai keliasi labai anksti. Jei valgomi antrieji pusryčiai, pietus galima duoti truputį vėliau, nes mažasis turi spėti pajusti alkį. Tai labai svarbus valgymas, ypač vasarą, kai vaikai ilgai žaidžia lauke ir neretai užmiega dar prieš vakarienę. Pietums tiks troškintos daržovės - morkos, saldžiosios bulvės, burokėliai, aguročiai, sezoninės daržovės, taip pat mėsa, žuvis arba ankštiniai augalai, kuriuose gausu baltymų. Pietų metu galima pasitelkti keletą gudrybių, kaip vaikams „įsiūlyti“ vertingus, bet ne itin jų mėgstamus produktus. Lėkštėje per šį valgymą turėtų būti maždaug 50 % daržovių, 25 % grūdinių augalų ir 25 % baltymų. Pavyzdžiui, mažajam galima siūlyti viso grūdo dalių makaronus arba viso grūdo dalių ir kvietinių makaronų mišinį su daržovėmis, įdedant mėsos, žuvies, ankštinių augalų, pieno produktų, pavyzdžiui, varškės. Jei mažasis „užsiciklino“ ties vienu produktu, nereikėtų jaudintis dėl to, ko jis nevalgo, o džiaugtis tuo, ką valgo. Popietė - sveikų skanumynų metas. Čia tiks džiovinti vaisiai, razinos, abrikosai, švieži vaisiai, jogurtas su dribsniais, riešutai, daržovės, sūris, riešutų sviestas. Reikia stebėti, kiek laiko praeina nuo vakarienės iki ėjimo miegoti. Jei vaikas valgo kaip tik prieš miegą, vakarienė neturėtų būti sunki. Jei vakarienę valgote likus kelioms valandoms iki miego, greičiausiai mažieji ir po jos norės dar ko nors užvalgyti. Jei per dieną nebuvo vartojama per daug pieno produktų, galima pasiūlyti jogurto, stiklinę pieno ar kefyro. Leidžiantis į kelionę patariama pasiimti sveikų užkandžių, tačiau kelionė yra tas metas, kai galima pamiršti įprastą dienotvarkę ir „nusidėti“ suvalgant kokį skanėstą. Siekiant supažindinti tėvus apie vyresniems nei vienerių metų mažyliams skirtą maistą, „Aptamil 3“ pradėjo tėvų švietimo programą „Mažasis nėra didelis“. Kaip sudaryti kasdienį valgiaraštį mažyliui? Kokius produktus geriau valgyti pusryčiams, o kokius - vakarienei? Kas yra sveikas užkandis? Pažiūrėk, kaip atrodo sveiko maisto porcija, ir sudaryk tinkamą vaiko valgiaraštį. Ruošdama (-s) valgį savo mažyliui, nepamiršk įdėti visų maisto piramidės grupių produktų. Jūsų rankose knyga apie tai, kas jaudina kiekvieną mamą ir tėtį. Sutikite, vaiko mityba svarbi kasdien - ir kai ateina metas ragauti pirmą šaukštą košės, ir tada, kai mažylis ūgteli ir jo valgiaraštis paįvairėja. Kaip manote, kodėl gydytoja pasiūlė jums savo vaiką pradėti maitinti nuo daržovienės, o draugės mažyliui rekomendavo kruopienę? Kokia mėsa vertingiausia, o kokios, priešingai, reikėtų vengti? Kaip įtikinti mažylį pamėgti pieno produktus ar pusryčiams sugriaužti sveikąją morką? Klausimų iš tiesų daug. Dauguma tokio amžiaus vaikų tėvų nerimauja dėl savo atžalų mitybos: pradedant nuo to, ar vaikas valgo pakankamai ir baigiant tuo, ar jo mityba yra subalansuota. Ką vaikas turėtų valgyti, kad gautų pakankamai visų jam reikalingų medžiagų? Mažyliai turi labai skirtingą skonio pojūtį, tad išlaviruoti tarp jo pomėgių ir sveikos mitybos gali būti išties sudėtinga. Negaminkite vaikui specialiai - jis turi valgyti tai, ką valgo ir kiti šeimos nariai. Bet pasistenkite, kad maistas būtų kuo įvairesnis, o lėkštėje būtų bent vienas maisto produktas, kurį vaikas tikrai valgys. Tokiu būdu užtikrinsite sau ramybę, žinodami, kad jis tikrai neliks alkanas. Visa kita palikite jo valiai. Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno (sūrį vaikas turėjo pradėti valgyti 8-10 mėn., jogurtą - dar anksčiau). Be baltymų, piene yra ir kaulų augimui reikalingo kalcio, taip pat kitų naudingų medžiagų (fermentų, vitaminų, mineralinių medžiagų). Kalcį iš pieno ir jo produktų organizmas įsisavina žymiai lengviau, nei iš kitų gyvulinių ir ypač augalinių produktų. Jei vaikas yra labai išrankus maistui, galite vietoj pieno duoti jam pieno mišinuko, sukurto specialiai tokio amžiaus vaikams. Kiek pieno ir pieno reikėtų vaikui duoti? Vieningų nuomonių šiuo klausimu nėra. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį. Pradžioje pusę šio turio turėtų sudaryti geriamas pienas, kitą - kiti pieno produktai: jogurtas, sūris, varškė. Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais (pastarieji produktai tinka ir vegetarams bei mėsos kategoriškai nevalgantiems vaikams). Pradžioje duokite vaikui švelnesnės virtos arba troškintos mėsos: vištienos, veršienos, triušienos, neriebios kiaulienos. Žiūrėkite, kad ji būtų minkšta, lengvai kramtoma - vaikai dažnai nemėgsta mėsos, nes pavargsta ją kramtyti. Aviena, riebi kiauliena, antiena ir žąsiena iki 2.5-3.5 metų nerekomenduojama. Bulvių, dribsnių, įvairių grūdų košių, duonos, makaronų, blynelių ir kitų miltinių patiekalų duokite vaikui kasdien kiekvieno pagrindinio maitinimo metu. Dalis užkandžių taip pat gali būti iš šios produktų grupės. Tėvai norėtų, kad vaikas valgytų vaisių ir daržovių kuo daugiau, bet būtent šiuos produktus jam sunkiausia įsiūlyti. Kad ir koks bebūtų vaiko ūgis, svoris ir augimo tempas - tėvai linkę nuolat nerimauti dėl jo mitybos. Gal kartais jis valgo per daug? O gal per mažai? O gal yra toks išrankus, kad jo mitybą būtų sunku pavadinti subalansuota? Pradėkime nuo to, kad po pirmojo gimtadienio vaiko augimo tempas ženkliai sulėtėja. Per antruosius gyvenimo metus jis priaugs tik apie 3 kg (du kartus mažiau, nei pirmaisiais metais!), o per trečiuosius vos 1.5-2 kg. Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra tas, kad jis atrodo gyvybingas, žvalus, noriai žaidžia ir bendrauja su kitais žmonėmis. Pediatras taip pat turi patikrinti, koks yra jo ūgis ir svoris lyginant su bendraamžiais. Tačiau prisiminkite, kad nėra „normalaus“ ūgio ar svorio: jei mažylio ūgis nėra „per viduriuką“, tai reiškia tik tiek, kad jis yra aukštesnis ar žemesnis nei kiti panašaus amžiaus vaikai (suaugusių ūgis juk taip pat skiriasi!). Šiuo atveju svarbiau, kad ūgio ir svorio santykis (arba kitaip KMI) būtų optimalus. 1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną, tačiau nereikėtų labai sukti dėl to galvos - jei mažylis turi gerus sveikos mitybos pagrindus, jis pats gali nuspręsti, kiek maisto jam reikia. Neverskite vaiko valgyti - dėl to jis gali prarasti natūralų gebėjimą atpažinti tiek alkio, tiek sotumo jausmą. Be to, yra normalu, jei vaikas vieną dieną suvalgo daug, o kitą - beveik nieko, ir tam yra begalė priežasčių. Vaiko skrandukas yra mažas, ir vienu kartu jis negali suvalgyti daug. Būtent todėl mažyliai valgo dažniau - kas 3-4 valandas. Pagrindiniai maitinimai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) turėtų būti tuo pat metu kai valgo visa šeima (o tarp jų vaikas turėtų gauti užkandžių). Nesitikėkite, kad vaikas valgys nuosekliai: gali būti, kad vieną dieną jis nevalgys beveik nieko, kitą dieną nuolat jausis alkanas. Gali taip pat būti, kad jis turės puikų apetitą per pusryčius, bet net nežiūrės į maistą per vakarienę - tai yra visiškai normalu šio amžiaus vaikams. Leiskite mažyliui valgyti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada nori. Vaikai sava valia nebadauja ir puikiai jaučia, kai yra išalkę arba sotūs (jei tik tėvai neverčia jų valgyti per prievartą). Nuo 1.5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti. Taip pat nepratinkite jo naktimis gerti. Vakare ir naktį medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, todėl maisto medžiagos yra blogai organizmo panaudojamos. Be to, perpildytas skrandis kelia diafragmą, dėl to pasunkėja kvėpavimas ir širdies darbas. Koks maistas tinka 1-3 m. Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus. Vengti ar riboti turėtumėte tik kai kuriuos iš jų. Šio amžiaus tarpsniu vaikai tampa išrankesni maistui, nuolat keičiasi jų norai ir skonis. PASTABA-1: iki 1-1.5 metukų vaikutis paprastai turi tik 8 dantis, kurių funkcija - kąsti maistą, o ne jį sukramtyti (kramtymui naudojami krūminiai dantys išdygsta antraisiais gyvenimo metais). Daugiau apie tinkamus maisto produktus - straipsnyje „Ką turi valgyti 1-3 m. vaikas”. Sveikos mitybos pagrindai įtvirtinami šeimoje. Bendrumo jausmą stiprina neskubūs pokalbiai prie vakarienės stalo, o gaminimas kartu gali tapti visos šeimos pomėgiu. Nedidelė knygelė padės pasirinkti tinkamiausią ir skaniausią maistą jauniausiems šeimos nariams, kad ir jiems valgymas teiktų džiaugsmo, kad jie augtų sveiki ir laimingi. Tėvai ir seneliai atras vertingos informacijos apie vaikų poreikius augimo ir vystymosi metu bei patarimų, kaip sumažinti labiausiai moderniame pasaulyje paplitusių ligų riziką: nutukimo, diabeto, alergijos. Kodėl verta perskaityti šį vadovą? Tai pirmasis vadovas apie vaikų mitybą nuo 1 iki 3 metų, parengtas bendradarbiaujant su ekspertais - gydytojais ir dietologais. Čia minimos normos grindžiamos ilgalaikiais tyrimais ir naujausiais medicinos faktais apie mitybos reikšmę sveikatai. Rekomendacijų užduotis - sumažinti mitybos sukeliamų ligų riziką bei užtikrinti tinkamą vaikų vystymąsi. Kokį maistą rinktis 1-3 amžiaus vaikams? Svarbiausia - jis turi būti įvairus, taigi reikia naudoti skirtingus maisto produktus. 1. Viso grūdo duonos, grikių, ryžių, makaronų, pusryčių dribsnių sudėtyje yra angliavandenių kompleksas, todėl jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Viso grūdo produktai aprūpina B grupės vitaminais ir skaidulinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliam virškinimo trakto darbui. Pratinkite vaiką prie viso grūdo duonos, grikių ir viso grūdo košių. 2. Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Jie yra spalvingi, skanūs, juose mažai kalorijų, todėl jie turėtų būti kiekvieno patiekalo sudėtinė dalis mažiausiai 5 kartus per dieną. 3. Tai puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti įvairios kokybiškos liesos mėsos. Ją galima virti, troškinti ar lengvai apkepti. Reiktų vengti riebaluose keptos mėsos, karštiems sumuštiniams naudojamų dešrelių ir kitų prastos kokybės mėsos produktų. 4. Jie aprūpina kalciu, magniu, kokybiškais baltymais, D ir B grupės vitaminais. 5. Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K. Ruošdami maistą, nepamirškite naudoti visų mitybos piramidės grupių produktų. Vaikas turėtų suvalgyti 4-5 patiekalus per dieną. Per pirmuosius 3 gyvenimo metus gautas maistas formuoja vaiko valgymo įpročius visam gyvenimui. Tėvai šiuo atveju vaidina esminį vaidmenį. Ir… kadangi darbai veikia labiau negu žodžiai - patys maitinkitės sveikai! Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad 1-3 metų amžiaus vaikų maiste negali trūkti konkrečių maisto medžiagų, o per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali būti žalingas. Rekomendacijų užduotis - nustatyti optimalią 1-3 metų amžiaus vaikų mitybą. Žinoma, jog per didelis (sočiųjų) gyvūninės kilmės riebalų kiekis gali padidinti cholesterolio lygį, kas ateityje gali sukelti nutukimą ar širdies ligas. Todėl gyvūninės kilmės riebalų rekomenduojama vartoti minimaliai. Skaidulinės medžiagos yra svarbi mitybos dalis, jos palaiko normalią žarnyno mikroflorą, todėl skaidulinės medžiagos padeda stiprinti natūralų imunitetą. Geležis yra svarbi siekiant išvengti anemijos. Geležies trūkumas dažnai nustatomas vaikams iki 3 metų. Geležimi papildyti produktai (pvz., pieno mišiniai) yra labai svarbūs gydant anemiją ir kitas geležies trūkumo sukeltas ligas. 2-3 metų amžiaus vaikui reikalingas kiekis energijos per dieną (neskaitant baltymų) yra 82-84 kcal/kg berniukams ir 80-81 kcal/kg mergaitėms. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per dieną yra apie 10-15 g (maks. 19 g). Reikalingas vitamino D3 kiekis per dieną yra 400 IU*. Tegu maistas būna įvairus ir patrauklus vaikui! Pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas. Po nakties miego pusryčiai suteikia energijos dienos veiklai ir turi įtakos vaiko fizinei ir intelektualinei būklei. Jie turėtų būti sveiki ir maistingi, suteikiantys baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pieno košės yra idealūs pusryčiai mažiems vaikams (antraisiais gyvenimo metais), o didesni vaikai pusryčiams gali valgyti dribsnius su pienu (geriausia - pieno gėrimu), sumuštinius su mėsa, kiaušinius ar varškę ir pieno gėrimą. Sumuštinius rekomenduojama papildyti daržovių gabalėliais arba šviežiais vaisiais. Antrieji pusryčiai skirti numalšinti alkį prieš pietus. Geriausia, kad pietus sudarytų du patiekalai. Sriubas reiktų virti iš daržovių ar mėsos sultinio (nenaudokite sultinio kubelių). Daržovės sriuboje gali būti susmulkintos šakute ar pjaustytos kubeliais. Antrasis patiekalas paprastai yra gabalėlis mėsos, žuvies arba kiaušinis (pvz., keptas), o kartą per savaitę gali būti patiekiami ir vegetariški pietūs, pavyzdžiui, makaronai su sūriu, ryžiai braškėmis ir grietinėle, blynai ir t. t. Pietus reiktų papildyti virtų ar šviežių daržovių salotomis. Pavakariai yra nedidelis patiekalas po pietų, rekomenduojamas, jei pusryčiai buvo patiekti anksti. Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji turėtų būti duodama ne per vėlai, kad neapsunktų virškinimo traktas. Vakarienė neturėtų būti labai gausi ir sunki. Maži vaikai pirmenybę teiktų pieno košėms, didesni mieliau valgys daržovių omletą, makaronus, ryžius ar skrudintos duonos riekę. Tinka ir sumuštiniai su pienu, kakava ar vaisine arbata. Naudingi patarimai. Vietoj paprasto pieno galite pasiūlyti kakavos (karštos ar šaltos), cikorijų kavos ar karšto šokolado. Pieną, jogurtą, kefyrą, šviežius bei šaldytus vaisius galima naudoti gaminant kokteilius. Sportas - gera sveikata! Leiskite vaikui būti aktyviam. Minimalus druskos kiekis! Maisto produktų ir patiekalų sudėtyje turėtų būti nedidelis kiekis druskos. Nepripratinkite vaiko prie sūraus maisto, ir jis tokio nenorės. Vaisiai ir daržovės - kasdien! Vaikas vaisius ir daržoves (įskaitant ankštines) turi valgyti kasdien - geriausia 3-5 porcijas. Daržovės gali būti šviežios arba virtos. Žuvis - būtina! Žuvį rekomenduojama valgyti vieną ar du kartus per savaitę. Geriausi riebalai - augaliniai riebalai. Sveiki grūdai. Pieno produktai - kasdien. Vaikas kasdien turi gauti tokių maisto produktų kaip pienas (įskaitant pieno gėrimus, kuriuos gali gerti ir vyresnis nei metų amžiaus vaikas!), pasukos, kefyras ir jogurtas. Mėsa - ne bet kokia, kiaušiniai - ne kasdien. Paukštiena be odos. Paukštiena - kalakutiena ir vištiena - turėtų būti patiekiama 2 ar 3 kartus per savaitę. Vanduo - geriausia troškuliui malšinti. Jei vaikas nori gerti, duokite jam švaraus vandens.
