Muzika yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o jos svarba ugdant vaikus nuo pat mažens yra neabejotina. Muzikinis ugdymas vaikystėje padeda formuoti ne tik meninius, bet ir bendruosius gebėjimus, skatina kūrybiškumą, emocinį intelektą ir socialinę integraciją. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip muzika gali praturtinti vaikų gyvenimą nuo 2 metų iki paauglystės, kokios metodikos ir priemonės naudojamos, bei kokią naudą muzikinis ugdymas teikia visapusiškai vaiko raidai.
Muzikinio ugdymo svarba ir nauda
Muzika yra universali kalba, kuria vaikai gali išreikšti save, pažinti pasaulį ir bendrauti su kitais. Ji atlieka ypatingai svarbų vaidmenį vaiko emociniame ir socialiniame vystymesi. Muzikinės veiklos, tokios kaip dainavimas ar grojimas instrumentais, padeda vaikams pažinti ir išreikšti savo emocijas - džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar baimę. Bendros muzikinės veiklos, pavyzdžiui, grojimas ar dainavimas kartu su kitais vaikais, ugdo socialinius įgūdžius: vaikai mokosi klausytis vieni kitų, dirbti komandoje ir džiaugtis bendra patirtimi.
Muzika taip pat teigiamai veikia kognityvinę raidą. Tyrimai rodo, kad muzikinė veikla gali padėti ugdyti atmintį, dėmesį ir loginį mąstymą. Pavyzdžiui, grojant instrumentu vaikas turi prisiminti garsų sekas ir ritmą, o tai lavina atmintį ir analitinį mąstymą. Yra ryšys tarp muzikos mokymosi ir kalbos įgūdžių: vaikai, besimokantys muzikos, greičiau išmoksta kalbėti, geriau supranta gramatiką ir žodyną.
Muzika suteikia vaikams laisvę eksperimentuoti, kurti ir interpretuoti garsus. Veiklos, tokios kaip improvizacija ar kūrinių atlikimas, lavina jų kūrybiškumą ir gebėjimą savarankiškai kurti bei per muziką pažinti save. Kai vaikas laisvai groja ar dainuoja, jis tyrinėja savo kūrybines galimybes, o tai stiprina jo pasitikėjimą savimi.
Muzikos mokymasis reikalauja nuoseklumo ir pastangų. Norint išmokti groti instrumentu ar tobulinti dainavimo techniką, vaikai turi reguliariai praktikuotis, įveikti nesėkmes ir neprarasti motyvacijos. Šis procesas formuoja discipliną, atkaklumą ir kantrybę - savybes, kurios pravers visose gyvenimo srityse.
Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui, atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje.
Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams. Mokymas(is) groti instrumentais lavina smulkiąją motoriką ir aktyvina skirtingas smegenų sritis. Dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą, išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją.
Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką.
Muzika ir šokis yra neatsiejami dalykai, todėl vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas. Namuose galite su vaiku dainuoti, atrasti daugiau būdų kaip dainuoti vieną ir tą pačią dainą: lėtai, greitai, garsiai, tyliai, šnabždėti ir t.t. Šokti, žinomas pasakas perteikti judesiu ar visai be žodžių, klausytis įvairios muzikos, atsiliepti į vaiko smalsumą ir išbandyti įdomiai skambantį puodą!
Muzikinis ugdymas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti. Tėveliai gali namie eksperimentuoti su įvairios muzikos klausymu tam tikroje situacijoje arba prieš miegą, norėdami vaiką nuraminti.
Suteikti vaikui galimybę prisiliesti prie įvairių muzikos stilių - tikrai geras sprendimas. Vaikas praplečia akiratį ir dar geriau susipažįsta su supančiu pasauliu. Didžiausią naudą vaiko raidai teikia, kai jis vienu ar kitu būdu reaguoja į muziką, pavyzdžiui, dainuoja, šoka, ploja į ritmą ar sukuria istoriją, susijusią su klausoma muzika.
Šokis - viena iš išraiškos formų, ir vaikui tai gali būti puikus būdas pažinti save, ypač jei jis gali improvizuoti, o ne tik mokytis žingselių. Geriausiems rezultatams pasiekti svarbus - tęstinis mokymas, o ne tik muzikos klausymas namuose. Muzikinis lavinimasis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų įvairiose srityse. Įvairios studijos įrodė, kad muzikos ir judesio ugdymas gali padėti lavinant vaiko kūrybiškumą, kalbą, emocinius, motorikos įgūdžius.
Visi vaikai turi polinkį į muziką. Labai dažnai tėvai nusprendžia, kad jų vaikas neturi „talento“, „neduota“. Tikrai gali būti vienas vaikas gabesnis, imlesnis, kitas galbūt lėčiau įsisavinti informaciją, tačiau kiekvienas turi savo, t. y. individualų, mokymosi metodą, tik reikia jį paskatinti ir padrąsinti.
Muzika yra savita garsinio meno forma. Ją sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros, kuriuos kūrėjai, atlikėjai ir klausytojai apibrėžia kaip muziką. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo procese.
Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją.
Per muzikos pamokas pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi įgydami muzikos žinių bei gebėjimų. Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis. Nagrinėdami muzikos kūrinius, muzikos kalbos elementus ir struktūras, ieškodami sąsajų su savo patirtimi jie mokosi suvokti ir vertinti muziką, plėtoja kritinio mąstymo gebėjimus. Muzikos pažinimas ir suvokimas - savitas mąstymo būdas, skatinantis savižiną ir saviugdą.
Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis. Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.
Ji apima kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) ir kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą. Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją.
Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas). Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją.
Muzika yra ryški estetinio lavinimo priemonė. Vaikų darželis padeda šeimai ugdyti vaiką įvairiapusiškai, rūpinasi ir muzikiniu jo lavinimu bei auklėjimu. Muzikos pamokėlėse lavinami vaikų sensoriniai, muzikiniai gabumai. Visa tai atlieka svarbų vaidmenį vaikų socializacijos procese, nes jų metu vaikai pratinami išorinio bendravimo, kultūros su žiūrovais ir bendraamžiais atlikėjais. Per muziką pajunta to bendravimo patrauklumą, susipažįsta su tautinėmis tradicijomis, papročiais.
Elementariosios muzikos koncepcija ir Carl Orff metodas
Elementarioji muzika - tai pradžia ir galutinis tikslas kiekvienam muzikos mylėtojui. Ji apima klausą, aplinkos garsų suvokimą bei jų analizę. Tradicijomis paremta muzika yra svarbus elementariosios muzikos komponentas.
Carl Orff metodas yra viena populiariausių ir veiksmingiausių muzikinio ugdymo metodikų. Šiam tikslui naudojamas specialus instrumentarijus, sukurtas C. Orffo ir jo bendradarbio K. Maier-Rentzsch. Orffo metodas apima judesius bei dainavimą. Judesiai yra reikšmingi pajaučiant ritmo savitumus, o dainavimas sudaro vientisą junginį su meniškumu.
Orffo metodo pagrindas - „elementariosios muzikos“ principas, kuris siekia ugdyti natūralius vaiko muzikinės raiškos poreikius per judesį, dainavimą, žodį ir grojimą.
Muzikinės veiklos elementai ir metodinės priemonės
Muzikinė meninė veikla apima įvairias kompozicijas ir pratimus. Edukacinis bankas siūlo įvairias metodines priemones, tokias kaip:
- Metodinė priemonė „Belaukiant Kalėdų. Dainos ir žaidimai 2-3 metų vaikams“
- Metodinė priemonė „Priešmokyklinės grupės teatralizuota-muzikinė išleistuvių šventė „Metų laikai“, 2014
- Metodinė priemonė „Vaidinimas jaunesniojo amžiaus vaikams „Sušalę zuikučiai“, 2014
- Metodinė priemonė „Muzikinis siurprizas-inscenizacija rudenėlio pramogoje „Stebuklingas grybas“, 2014
Taip pat siūlomi metodiniai darbai (pateiktys):
- Kalėdinių dainų tekstai ir fonogramos.
- Ritminės metodinės priemonės.
- Myliu Lietuvą gimtinę.
Konferencijų pranešimai, autoriniai darbai ir pavyzdžiai iš darželių
Pedagogai aktyviai dalinasi savo patirtimi ir idėjomis įvairiose konferencijose ir autoriniuose darbuose. Respublikinėse konferencijose pristatyti pranešimai tokiais, kaip:
- „Tarp realybės ir lūkesčių“
- „Įvairių priemonių naudojimas muzikuojant su pačiais mažiausiais“
- „Ritmuojam ir klausomės muzikos stebėdami edukacinius filmus“
- „Nemuzikiniai muzikinio ugdymo rezultatai“
Autorinėse knygose pedagogai dalinasi savo patirtimi:
- O.Pučinskienė. Dainuoja pajūrio vaikai (dainelės vaikams su natomis) (2011)
- Pamarėliais vaikščiojau. Scenarijai vaikams. Sud. Onutė Pučinskienė (2009)
- Regina Bočkienė. Ežiuko dainelė. Natos (2009)
- Rūta Budinavičienė. Kaip gyveni, dainele? Vaikų vokalo lavinimas. Dainos (2005)
Taip pat publikuoti autoriniai straipsniai apie muzikinį ugdymą, pavyzdžiui:
- Onutė Pučinskienė. Straipsnis „Ralio, karvytės, ralio “ (2012)
- Rūta Budinavičienė. Bausti, negalima pasigailėti.(2012)
- Onutė Pučinskienė. Deivės (2011)
- Loreta Aukštuolienė. Kūno kalba - kelias į sėkmę
Klaipėdos lopšeliai-darželiai aktyviai siūlo ankstyvąjį muzikinį ugdymą. Pavyzdžiui:
- Mažieji lapiukai (6 mėn. - 2 metai): ritmo pojūčio, audiacijos, motorikos, kalbos ir emocijų lavinimas.
- Smalsieji lapiukai (3-4 metai): dainavimas, grojimas ritminiais instrumentais, klausymasis, judėjimas pagal muziką, ritmo, klausos ir kūrybiškumo lavinimas.
Kada pradėti ir kaip pasirinkti tinkamą veiklą?
Nors amžius, kada pradėti muzikos mokymą, gali skirtis, specialistai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Tačiau svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams. Kai kurios veiklos, kuriomis galima pradėti:
- Dainavimas: vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą. Dainuodami vaikai lavina klausą, mokosi ritmo ir kalbos.
- Ritmo žaidimai: paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais leidžia vaikams susipažinti su ritmu ir skirtingais garsais.
- Instrumentų eksperimentavimas: ankstyvame amžiuje vaikams rekomenduojama išbandyti įvairius instrumentus, pavyzdžiui, būgnelius, metalofonus, kad galėtų pajusti garsų ir tonų įvairovę.
- Šokis ir judesio muzika: tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika, stiprinti jų koordinaciją ir mokyti ritmo pajautimo.
Nuo pat pradžių vaikas tą daro per skonį, lytėjimą, žinoma - ir judesį. Judesys ir muzika vaikui nėra svetima. Tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Ir tai gali būti daroma įvairiausiais būdais. Visu pirma, nedrauskime vaikui judėti, nesistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvariausius žaidimus, bėgiokime drauge.
Pirmaisiais vaiko metais ryšys ir bendravimas - vieni svarbiausių dalykų, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi. Turėtume atkreipti dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi žaisti, mokytis per žaidimą, turėti galimybę improvizuoti, realizuoti savo idėjas.
Nėra jokios ribos, nuo kada turėtume pradėti. Vaikai yra labai skirtingi, kiekvienas turi savo mokymosi metodą, skirtingus vystymosi etapus. Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti.
Vaikas, jau būdamas pilvelyje, pradeda girdėti garsus, muziką, ypatingą ryšį sukuria su mamos balsu. Jau tada galime pradėti supažindinti jį su šiuo aktyviu pasauliu - dainuoti, klausytis įvairios muzikos. Gimęs vaikutis jau reaguoja į skirtingus tonus, atskiria linksmas tonacijas nuo liūdnų. Studijos parodė, kad vaikučiai, kurie patyrė ryšį su tėvais per muziką ir judesį, lengviau nusiramindavo, anksčiau pradėdavo reaguoti ir suprantamai komunikuoti su tėvais - pamojuoti ranka, parodyti į daiktą, kurio nori.
Kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika?
Svarbu, kad muzika vaikui keltų džiaugsmą, o ne taptų prievole. Štai keli patarimai tėvams:
- Rodykite pavyzdį: vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti.
- Sudarykite laisvę rinktis: leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti. Toks laisvumas padės jam jausti, kad muzika yra būdas išreikšti save.
- Paverskite muziką žaidimu: pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
- Nepamirškite pagyrimų: kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus. Girti vaiką už pastangas, palaikyti ir padėti jam jaustis drąsiam yra labai svarbu.
Kviečiu užsukti į www.soliopamoka.lt ir susipažinti su edukacinėmis programomis, skirtomis 2-4 ir 4-6 m. amžiaus vaikams.
Muzikinis ugdymas per skirtingus amžiaus tarpsnius
Muzikinis ugdymas vyksta nuosekliai ir sistemingai per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose muzika mokoma kaip atskiro dalyko.
1-2 klasės
Puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami ikimokykliniame amžiuje įgyti muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla. Dainuodami drauge ir po vieną, vaikai mokosi derinti savo balsą prie kitų, skirti dainuojamąjį ir šnekamąjį balsą. Jie ugdosi elementarius instrumentinio muzikavimo, saugaus elgesio su instrumentais įgūdžius: mokosi groti melodiniais, ritminiais instrumentais, kūno perkusijos priemonėmis. Vaikai mokosi fiksuoti muzikos idėjas (piešiniu ar tinkamomis muzikos programėlėmis), susipažįsta su natų rašto pradmenimis ir elementais (simbolinė ar supaprastinta natų rašyba). Aktyviai muzikuodami, žaisdami muzikinius žaidimus ir klausydamiesi muzikos, vaikai susipažįsta su muzikos elementais ir muzikos kalbos savybėmis. Jie mokosi saugiai judėti pagal muziką, stebėti ir jausti vieni kitus, reaguoti į klasės draugų judesius.
3-4 klasės
Toliau plėtojama muzikavimo ir muzikinės kūrybos patirtis. Atsižvelgiant į išlavėjusias balso galimybes, vaikai skatinami rinktis skirtingo pobūdžio dainas, įvairesnį ir sudėtingesnį repertuarą. Ugdomi pradiniai ansamblinio muzikavimo įgūdžiai (dviem pulkais, pritarimas burdonu, sutartinės, kanonai). Melodiniu instrumentu (pvz., dūdele, klaviatūra) mokomasi groti nedidelės apimties melodijas. Ritmo instrumentai ir kūno perkusijos priemonės naudojamos pritariant dainoms. Drauge kurdami bei atlikdami įvairią muziką, mokiniai mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Kurdami (improvizuodami, komponuodami, aranžuodami), atlikdami kitas užduotis, jie mokosi sąmoningai operuoti muzikinės kalbos elementais ir struktūromis (melodiniais ir ritmo dariniais, forma ir išraiška).
5-6 klasės
Mokiniai skatinami įvairiomis formomis muzikuoti (visa klase, grupelėmis ir solo; dainuoti a cappella ir su pritarimu), išmėginti grojimą melodiniais (išilginė fleita, virtuali klaviatūra), ritminiais, harmoniniais instrumentais (pasirinktinai: ukulelė, virtuali klaviatūra, Orfo instrumentai, kanklės, gitara). Siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą, artistiškumą. Klausymosi ir muzikavimo repertuaras padeda plėsti mokinių muzikinį kultūrinį horizontą: įtraukiami įvairių stilių, skirtingų žanrų ir kultūrų muzikos pavyzdžiai. Muzikuojant, kuriant, klausantis muzikos ir ją analizuojant, plėtojama mokinių muzikinės kalbos patirtis, turtinamas muzikinės kalbos žodynas, muzikos elementų ir struktūrų supratimas, apibendrinamos ir susisteminamos pradinėje mokykloje įgytos žinios. Per muzikinės kalbos elementų, struktūrų ir procesų pažinimą siekiama glaudesnių sąsajų su matematika ir lietuvių kalba (pvz., motyvas, frazė, sakinys; melodijos, ritmo simetrija, kombinatorika).
7-8 klasės
Šiame koncentre daugiausia dėmesio skiriama paauglių muzikinės tapatybės paieškoms. Skatinamas populiariosios muzikos žanrų ir pasaulio muzikinių kultūrų įvairovės pažinimas. Muzikavimo repertuaras sudaromas taip, kad apimtų pramoginės ir populiariosios muzikos žanrų ir stilių įvairovę (ryškius ir meniškai vertingus skirtingų žanrų pavyzdžius) taip parodant įvairesnes ir platesnes kūrinių pasirinkimo galimybes. Akcentuotini vertybiniai pasirinkimo aspektai, muzikos svarba konstruojant savąją kultūrinę tapatybę, įtaka kasdienio gyvenimo kokybei. Mokiniai susipažįsta su populiariosios, džiazo, roko, elektroninės muzikos stilių įvairove, šios muzikos socialiniais kontekstais. Skatinama gilesnė pažintis ir su kitų tautų, kultūrų (subkultūrų), kitų žemynų muzika, pabrėžiamos sąsajos su geografija. Skatinamas susidomėjimas kitokia, nei mokinys mėgsta, muzika, ugdoma pagarba kultūrų ir vertybių įvairovei, empatiškumas. Mokomasi šią muziką pažinti, nagrinėti ir lyginti kūrinius, vertinti remiantis argumentuotais kriterijais. Muzikavimo ir kūrybos praktika siejama su nagrinėjamų kultūrų muzikos pavyzdžiais ir stiliais.
9-10 ir I-II gimnazijos klasės
Siekiama ugdyti nuodugnesnį muzikos stilių supratimą, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą ir klausomos muzikos nagrinėjimą. Mokomasi atlikti įvairesnės sudėties skirtingų stilių ir žanrų vokalinę ir instrumentinę muziką; skatinama muzikuoti grupelėmis, dainuoti dviem ar daugiau balsų; mokomasi akomponuoti (pritarti burdonu, ostinato ar akordais). Mokiniai skatinami kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti) pagal nagrinėjamos muzikos pavyzdį ar ruošinį (kompoziciniai eskizai, aranžuotės, instrumentiniai pritarimai dainoms); mokomasi pasirinkti komponavimo būdus, strategijas ar technikas, siekiama atskleisti pasirinkto žanro supratimą, demonstruoti muzikinio stiliaus nuovoką. Klausantis muzikos pavyzdžių, juos nagrinėjant, siekiama ugdyti muzikos istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto supratimą. Aptariama muzikos socialinių ir kultūrinių funkcijų įvairovė (nagrinėjami būdingi pavyzdžiai), analizuojamos sąsajos bei analogijos su kitais menais, literatūra. Ieškoma glaudesnių prasminių muzikos ryšių su asmeniniu mokinių gyvenimu. Nagrinėjant istorinių stilistinių epochų muzikos pavyzdžius, gilinamas istorinio konteksto supratimas, pabrėžiamas ryšys su istorija.
III gimnazijos klasė
Plėtojami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuojama po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais; praktikuojami įvairūs muzikiniai vaidmenys: solisto, ansamblio dalyvio, akompaniatoriaus. Atsižvelgiant į mokinių galimybes ugdymo turinys diferencijuojamas, individualizuojamas. Plėtojami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, atskleidžiant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, apibūdinant kūrybos estetinę vertę. Ugdomi mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, plėtojami gebėjimai įsigilinti ir kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, estetinį suvokimą, atsižvelgiant į socialinį, kultūrinį, istorinį kontekstą; siekiama ugdyti gebėjimą tyrinėti įvairią muziką iš skirtingų perspektyvų, įvertinant jos atliekamas funkcijas, poveikį klausytojui, sąsajas su įvairiomis gyvenimo sritimis, asmenine patirtimi. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai vertina Lietuvos muzikinio gyvenimo raidą ir jos aplinkybes, lygina su pasaulio tautų muzikinėmis tradicijomis, aptaria santykį su Europos ir pasaulio muzikine kūryba.
IV gimnazijos klasė
Plėtojami ir gilinami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Didesnis dėmesys skiriamas pasaulio muzikos pavyzdžiams ir sąsajoms su mūsų tautine kultūra. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Ugdymo turinys aktualizuojamas, diferencijuojamas, individualizuojamas atsižvelgiant į mokinių galimybes ir į ateities pasirinkimus. Tobulinami mokinių gebėjimai kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti), generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, puoselėjant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą, įvertinant kūrybos estetinę vertę. Išnaudojami mokinių dalijimosi kūrybiniais pasiekimais gebėjimai. Analizuojant muziką, gilinami mokinių gebėjimai kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, kūrinio giluminės prasmės atskleidimą, analizuojant muzikinės formos raidą gretinamuoju ir (ar) lyginamuoju aspektu. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai gilinasi į nacionalinių mažumų muziką, pasaulio muzikinių kultūrų pavyzdžius, juos lygina ir vertina santykyje su Lietuvos kultūra.
Pasiekimų sritys ir ugdomosios kompetencijos
Programoje išskiriamos keturios pasiekimų sritys: Muzikavimas (dainavimas, grojimas), Muzikos kūryba (improvizavimas, komponavimas, aranžavimas), Muzikos pažinimas ir vertinimas, Muzikinės kultūros kontekstai ir jungtys. Sritys viena kitą papildo ir siejasi tarpusavyje. Kiekvieno koncentro pasiekimai suformuluoti atsižvelgiant į mokinių raidos ir amžiaus tarpsnių ypatumus bei anksčiau įgytą mokymo(si) patirtį. Šios pasiekimų sritys reprezentuoja šias muzikines veiklos rūšis: muzikos kūrimą, muzikos atlikimą, muzikos vertinimą, muzikos klausymąsi. Pasiekimai siejasi su atitinkamų klasių mokymo(si) turiniu. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti pabaigus ugdymo programą.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Per muzikos pamokas mokiniai skatinami pažinti ir tyrinėti, kelti klausimus ir vertinti savo kūrybines galimybes. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis.
Muzikos pamokose mokiniai plėtoja spontaniškus ir racionalius kūrybinės raiškos ir mąstymo būdus, mokosi juos derinti. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose.
Ji apima kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) ir kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą.
Susipažindami su muzikos reiškinių, žanrų, stilių, epochų ir kultūrų (subkultūrų) įvairove jie plečia savo muzikinį kultūrinį akiratį, ugdosi pozityvias nuostatas kitų kultūrų muzikos atžvilgiu, mokosi išvengti kultūrinių stereotipų, ugdosi empatiją.
Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose (klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami) jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas).
Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas (gilinamasi į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjami pavyzdžiai, diskutuojama). Ypač svarbios muzikinėse veiklose išgyvenamos emocijos, patiriamos įveikiant mokinio j...
