Nors straipsnyje nagrinėjama daugybė sėkmingų verslininkų, svarbu nepamiršti ir kitų svarbių asmenybių, kurių gyvenimo keliai ir datos yra svarbios Lietuvos istorijai. Vienas iš tokių asmenų yra Justas Navickas.
Justas Navickas gimė 1885 m. kovo 7 d. Nadrausvės (Būgnų) kaime, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Jis mirė 1973 m. birželio 29 d. Jo gyvenimas buvo neatsiejamai susijęs su kunigyste ir visuomenine veikla.
Išsilavinimas ir karjera
Justas Navickas nuo 1902 iki 1906 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje, vėliau - Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1912 m. jis įstojo į marijonų kongregaciją. Studijas tęsė Friburgo universitete (Šveicarija), kur įgijo teologijos magistro laipsnį.
Kunigystės kelyje Justas Navickas vikaro pareigas ėjo Bartninkuose, Pajevonyje, Marijampolėje ir Panevėžyje. Vėliau klebonavo Žvirgždaičiuose ir Paluobiuose. Jis taip pat buvo Marijampolės gimnazijos kapelionas ir kurį laiką ėjo seminarijos dvasios tėvo bei marijonų kongregacijos noviciato magistro pareigas.
Sovietmečiu, 1946-1949 m., Justas Navickas tarnavo Patašinės administratoriumi. Vėliau, 1966 m., jis atvyko dirbti į Vilniaus arkivyskupiją, kur buvo Lentvario ir Kalvarijų altarista. 1973 m. jam buvo leista grįžti į Vilkaviškio vyskupiją ir apsigyventi Marijampolėje.
Šeima ir kilmė
Justas Navickas kilęs iš pasiturinčių žemdirbių šeimos. Jo tėvai, Gasparas Navickas (1893-1932) ir Anelė Zlatkutė-Navickienė-Bitienė (1901-1987), turėjo 15-32 hektarus žemės Rubikiuose. Prosenelė Rozalija Baranauskaitė-Zlatkienė (1832-1918) buvo poeto ir vyskupo Antano Baranausko (1835-1902) sesuo.
Justas Navickas buvo vidurinis iš trijų vaikų. Jo broliai Jonas Navickas (1927-1927) ir Kazys Navickas (1929-1932) mirė vaikystėje. Tėvui anksti mirus, nuo 1934 m. juo rūpinosi motina ir patėvis.
Mokslas ir kūryba
Nuo 1936 m. iki 1940 m. Justas Navickas mokėsi Pavartyčių (Radviliškio r.) pradžios mokykloje. 1940-1944 m. jis dirbo šeimos ūkyje, nesimonėdamas mokykloje. 1944-1946 m. eksternu baigė Šeduvos (Radviliškio r.) progimnaziją, o 1946-1949 m. mokėsi Šeduvos gimnazijoje. Tačiau 1949 m. kovo 26 d., vengdamas tremties, pasitraukė iš 7-osios klasės ir su motina slapstytis išvyko į jos tėviškę Rubikiuose.
Nors negalėjo tęsti studijų aukštojoje mokykloje dėl tėvų socialinės padėties ir sovietinės valdžios persekiojimo, Justas Navickas neapleido domėjimosi grožine kūryba. Pirmąjį eilėraštį jis parašė dar nemokėdamas skaityti. Ankstyvoji jo kūryba neišliko, tačiau vėliau, nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, jis vėl grįžo prie poezijos.
Jo eilėraščiai nuo 1981 m. buvo publikuojami įvairiuose leidiniuose. Justas Navickas buvo Anykščių rajono laikraščio "Kolektyvinis darbas" ir Anykščių rajono "Lenino keliu" kolūkio kasmetinio rašinių konkurso laureatas (1985, 1986 m.). Už apsakymų knygą "Gandro mirtis" jis gavo IX Rytų Lietuvos literatų konkurso pirmąją premiją (2005 m.).
Gyvenimo pabaiga
Justas Navickas mirė 2011 m. gruodžio 19 d. Anykščiuose. Jis palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse šeimos kape šalia artimųjų.
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius sudarė A. Navicko personalinį rankraščių ir kitų asmeninių dokumentų fondą, kuriame saugomi 11 dokumentų, apimančių 1980-2011 m. laikotarpį.
