Tėvų pareigos - tai teisinis ryšys, reglamentuojamas šeimos teise. Santykiai atsiranda gimus vaikui arba nustačius tėvystę ar motinystę. Tėvų pareigos apima visas teises ir pareigas, susijusias su vaiko gyvenimu ir sveikata, ugdymu, apsauga, globa, priežiūra ir lavinimu, taip pat jų teises ir pareigas, susijusias su atstovavimu vaikui, jo išlaikymu ir vaiko turto valdymu. Tėvai privalo rūpintis savo vaiko gyvybe ir sveikata, jį saugoti, auklėti, auginti ir prižiūrėti.
Tėvams tenka pagrindinė ir vienoda atsakomybė už vaiko globą, jo ugdymą ir lavinimą. Tėvai tėvų valdžią vykdo bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jie savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis.
Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jie savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis.
Tėvai turi saugoti savo vaiko interesus bet kokioje su vaiku susijusioje veikloje ir augindami vaiką gerbti jo asmenį, individualumą ir orumą. Tėvai visų kitų asmenų atžvilgiu turi pirmenybę globoti vaiką ir atsakingai siekti vaiko interesų.
Valstybė imasi priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jeigu tėvai nesinaudoja šiomis teisėmis ar nevykdo šių pareigų arba negina vaiko interesų.
Vaikas gali būti atiduodamas įvaikinti tik tuo atveju, jeigu tėvai po vaiko gimimo socialinių paslaugų centre arba teisme sutiko su įvaikinimu. Jeigu sutikimas nepatvirtinamas, jis neturi teisinės galios. Sutikimo neprivalo duoti tas iš tėvų, kuriam yra atimta teisė vykdyti tėvų pareigas arba kuris yra nuolat nepajėgus išreikšti savo pageidavimo.
Tėvų pareigų suteikimas giminaičiui yra naujas Šeimos kodekse įtvirtintas vaiko globos institutas. Jeigu tai atitinka vaiko interesus, teismas gali suteikti tėvų pareigas giminaičiui, kuris nori prisiimti atsakomybę už vaiką ir atitinka Šeimos kodekse išdėstytas įvaikinimo sąlygas. Asmuo, kuriam suteiktos tėvų pareigos, įgyja tas pačias teises ir pareigas, kokias būtų turėję vaiko tėvai, ir tampa teisiniu vaiko atstovu.
Teismas skiria globėją vaikui, kuris neturi tėvų arba kuriuo tėvai nesirūpina, ir perduoda vaiką to globėjo globai.
Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai turi susitarti dėl savo vaikų globos, atsižvelgdami į savo vaikų interesus. Jie gali susitarti toliau bendrai globoti savo vaikus, paskirti globą vienam iš tėvų arba pasiskirstyti vaikus. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jie savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis.
Jeigu tėvai pasiekia susitarimą dėl globos teisių, jie gali siūlyti pasirašyti teisminį susitarimą. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta. Jeigu tėvams nepavyksta dėl globos teisių susitarti tarpusavyje, klausimą sprendžia teismas.
Be to, teismas, remdamasis Šeimos kodekso nuostatomis, gali savo iniciatyva nuspręsti dėl kitų priemonių vaiko interesams apsaugoti. Priimdamas sprendimą dėl globos teisių, teismas taip pat visada išsprendžia klausimą dėl tėvų turimų bendrų vaikų išlaikymo ir dėl matymosi su atitinkamais tėvais tvarkos nustatymo.
Sprendimą dėl matymosi su vaiku tvarkos teismas priima visų pirma vadovaudamasis vaiko interesais. Jeigu vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų ir matymosi su kitu iš tėvų negalima užtikrinti netgi padedant socialinių paslaugų centro specialistui, teismas kito iš tėvų prašymu gali nuspręsti atimti globos teises iš to iš tėvų, kuris neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų, ir patikėti vaiką kitam iš tėvų, jeigu teismas mano, kad kitas iš tėvų sudarys sąlygas vaikui matytis su pirmuoju iš tėvų, ir jeigu tai yra vienintelis būdas, kuriuo galima apsaugoti vaiko interesus.
Teismas priima naują sprendimą dėl tėvų matymosi su vaikais tvarkos, jeigu tai būtina pasikeitus aplinkybėms ir vadovaujantis vaiko interesais.
Vaikas taip pat turi teisę palaikyti ryšius su kitais asmenimis, kurie yra šeimos nariai ir su kuriais vaikas palaiko artimesnius asmeninius ryšius, nebent tai prieštarauja vaiko interesams. Dėl ryšių palaikymo turi susitarti vaiko tėvai, vaikas ir pirmiau paminėti asmenys. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jie savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis.
Vaiko globos mediacijos formos
Šeimoje kylantys ginčai ir teisiniai klausimai pirmiausia turėtų būti sprendžiami šeimos narių tarpusavio derybomis ir susitarimu. Jeigu šeimos nariams sprendžiant ginčą reikia išorinės pagalbos, jie gali prašyti, kad jiems padėtų šeimos mediatoriai, kuriuos parūpina savivaldybių socialinės rūpybos tarybos. Šeimos mediacija yra atskira procedūra, rengiama atskirai nuo kitų socialinių ir šeimos konsultavimo paslaugų, jos tikslas - išspręsti šalių ginčus diskutuojant ir derantis tarpusavyje. Konkreti mediatoriaus užduotis - apsaugoti vaikų teises, kai yra nutraukiama santuoka. Mediatorius padeda tėvams draugiškai susitarti visais klausimais, susijusiais su vaikais. Šeimos mediacija yra neprivaloma, konfidenciali ir nemokama.
Teismai gali rengti mediaciją bylose, susijose su vaikų globa, būstu, teise bendrauti ir finansine parama vaikams. Mediacija yra atskira procedūra nuo teismo proceso. Ji neprivaloma, tačiau būtinas abiejų tėvų sutikimas. Mediacija pradedama, kai šalys paprašo teismo inicijuoti mediaciją. Mediacijai galima perduoti bylą, kuri jau pradėta nagrinėti teisme. Mediaciją galima bet kada nutraukti. Mediatorius yra eksperto, paprastai psichologo arba socialinio darbuotojo padedamas teisėjas. Teisminės mediacijos atveju galima prašyti teisinės pagalbos iš valstybės lėšų padėjėjo išlaidoms padengti. Teisminėje mediacijoje būtina apsaugoti vaiko interesus. Patvirtinta sutartis prilyginama teismo sprendimui. Jeigu susitarti nepavyksta, teismas baigia nagrinėti bylą.
Ši mediacijos forma galima tik jeigu vienas iš tėvų pradėjo vykdymo procesą apylinkės teisme. Pagal Įstatymą dėl sprendimų dėl vaiko globos ir teisės bendrauti vykdymo teismas paprastai paskiria mediatorių tais atvejais, kai teismo prašoma vykdyti sprendimą dėl globos ar teisės bendrauti. Paprastai mediatorius yra vaiko psichologiją išmanantis psichologas, vaiko apsaugą išmanantis socialinis darbuotojas arba vaiko gerovės pareigūnas. Mediacijos tikslas - palengvinti vaiko tėvų ar kitų suinteresuotųjų asmenų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti vaiko gerovę. Mediatorius surengia tėvų susitikimą ir privačiai kalbasi su vaiku (arba vaikais), kad sužinotų, ko jie nori ir ką galvoja, jei tai įmanoma, atsižvelgiant į vaiko (ar vaikų) amžių ir raidos lygį. Mediatorius parengia teismui mediacijos ataskaitą.
Teismai ir jurisdikcija
Dalykinė jurisdikcija nagrinėti šias bylas priklauso apygardų teismams. Bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, prieš kurį buvo pateiktas prašymas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė. Kai teismas procesą pradeda savo iniciatyva, bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, kurio atžvilgiu vykdomas procesas, nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu procese dalyvauja tik vienas dalyvis, bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurios veiklos teritorijoje yra bylos dalyvio nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė. Jeigu bylos dalyvis nuolatinės gyvenamosios vietos Slovėnijoje neturi, bendroji teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal laikinąją gyvenamąją vietą.
Jeigu priimti sprendimą yra kompetentingas Slovėnijos teismas ir neįmanoma nustatyti, kuris Slovėnijos teismas turi bendrąją teritorinę jurisdikciją, bendrąją teritorinę jurisdikciją turintį teismą nustato Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas.
Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo ieškovas yra išlaikymo reikalaujantis asmuo, jurisdikcija priklauso ne tik teismui, turinčiam bendrąją teritorinę jurisdikciją, bet ir teismui, kuriam priskirtoje teritorijoje yra ieškovo nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta.
