Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Šeima - viena svarbiausių, artimiausių ir didžiausią įtaką vaikui darančių, didžiausią išliekamąją vertę vaiko sąmonei turinčių socialinių vaiko aplinkų. Čia iš savo tėvų, ar kitų įstatyminių atstovų vaikas įgyja ir pirminį savo teisių ir pareigų kitų šeimos narių, artimųjų bei visuomenės atžvilgiu suvokimą. Didesnę laiko dalį vaikas praleidžia namuose kartu su artimaisiais arba ugdymo institucijoje, kur jį kasdiena supa svetimi žmonės, ilgainiui tampantys ne mažiau svarbiais negu šeimos nariai. Nūdienos pedagogo sampratoje, vaiko ugdymo(si) ir aplinkos formavimo procese, be išimties dalyvauja šeima. Šiandiena Lietuvos vaikų darželiuose daugelis tėvų jau yra susipažinę su darželio ir grupės taisyklėmis, nuostatomis, vizija, darbuotojų bei savo teisėmis ir pareigomis.
Šalies politikos ir ekonomikos pokyčiai neabejotinai keičia kiekvieno žmogaus gyvenimą. Ne visi žmonės pasirengę prisitaikyti prie spartaus gyvenimo tempo. G. Aurylienės (2006) nuomone, aktuali pasikeitusios visuomenės problema yra krizėje atsidūrusios šeimos, neužtikrinančios savo vaikams saugaus gyvenimo. Pastaruoju metu Lietuvoje didžiausia problema yra vaikų nepriežiūra šeimose. K. Vitkausko (2010) teigimu, Lietuvoje kasmet keli tūkstančiai vaikų praranda savo tėvų globą. Kai tėvai nesugeba užtikrinti vaiko teisių, šios prievolės imasi valstybė, kuri teisinio reguliavimo priemonėmis garantuoja globos teikimą kiekvienam be tėvų globos likusiam vaikui. Netekus tėvų globos, institucija neretai vaikui tampa namais, tačiau pastovi šeima išlieka vaiko siekiamybe.
Pagal šiuolaikinę vaiko globos koncepciją vaiko globa šeimoje yra viena iš prioritetinių vaiko globos sričių, siekiant patenkinti vaiko poreikius (D. Alifanovienė, R. Šerytė, 2006; R. Raudeliūnaitė, J. Urbikaitė, 2011). J. Lesnickienė (2006) pabrėžia, kad natūraliausia vaikui yra šeimos globa. Vaikus, netekusius tėvų globos, atiduoti auklėti šeimoms - tai yra humaniškiausias būdas sprendžiant tokių vaikų problemas. Šeimyninė vaikų globa yra svarbi ir efektyvi globos forma, nes, vaikui netekus tėvų globos, tėvų vaidmenį atlieka globėjai, o vaiko socializacija toliau vyksta šeimoje.
Vaiko globos samprata ir teisiniai aspektai
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikas tokią teisę turi, beatsižvelgiant į tai, ar šias pareigas jo tėvai gali atlikti, ar ne. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.
Vaiko globos (rūpybos) steigimo principai yra šie: visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai; vaiko globa (rūpyba) šeimoje yra prioritetinė, nors galima ir šeimynoje ar vaikų globos institucijoje; steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.
Kas gali tapti vaiko globėju?
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
Santykiai su vaikais ir šeimos aplinka taip pat yra svarbūs. Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką?
Senelių pirmenybė ir finansinė parama
Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje. Tai yra vienas iš principų, užtikrinančių vaiko interesų pirmumą.
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Tai padeda užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir poreikius globojamam vaikui.
Bendravimas su biologine šeima ir vaiko interesai
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė.
Vaiko interesai yra svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau. Tai atspindi vaiko globos koncepciją, kurios pagrindinis tikslas - vaiko gerovė.
Bendravimas su savo vaiku
Vaiko globa šeimoje: tendencijos ir sunkumai
Šiuolaikinė šeima gerokai skiriasi nuo tradicinės ikiindustrinės šeimos. Laisvas partnerio pasirinkimas, didėjantis skyrybų skaičius, pasikeitusios normos, reguliuojančios moterų gyvenimą, ir daugiau moterų darbo rinkoje - tai aspektai, kurie keičia šeimos struktūrą.
Šiuolaikinėje šeimoje išryškėja svarbus atributas - lyčių lygybė: moteris ir vyras yra lygūs partneriai, turintys vienodą valdžią šeimoje. Tačiau tai nereiškia, kad šiuolaikinė šeima yra geresnė už tradicinę - toli gražu, taip nėra. Kadangi tiek tradicinė šeima, tiek šiuolaikinė šeima turi tam tikrų privalumų ir trūkumų.
Šiuolaikinę šeimą lydi atitinkami sunkumai, su kuriais kovoja visa visuomenė. Svarbu paminėti, kad globėjų parengimas - tai vienas iš svarbesnių veiksnių, turinčių įtakos vaiko globos kokybei. L. Bagavičiūtė (2006) teigia, jog globėjai, stokodami pedagoginių, psichologinių, socialinių žinių, ne visada sugeba suprasti globojamo vaiko situaciją, jausmus ir taip daro sąlygas konfliktinėms situacijoms. Todėl svarbu skatinti globą šeimose ir stiprinti paramą joms.
Tyrimų, susijusių su vaiko globa šeimoje, buvo atlikta keletas, tačiau pastebima, kad tyrimų šia tema Lietuvoje kol kas stokojama. Pabrėžiant vaiko globą šeimoje, nerimą kelia maža globėjų (ypač negiminingų) pasiūla. Iškyla būtinybė gerinti globėjų rengimo procesą, teikti kompleksinę pagalbą vaikus globojančioms šeimoms. Tai padėtų nustatyti šių šeimų poreikius, kylančias problemas, o jų pagrindu tobulinti pagalbos šioms šeimoms sistemą, siekiant užtikrinti vaiko globos šeimose kokybę.
Vaiko globos formos ir jų skirtumai
Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.
Kai vaikui tampa nesaugu augti ir sveikai vystytis biologinėje šeimoje, nustatoma globa. Globa gali būti nustatoma šeimoje, šeimynoje, globos centre, institucijoje. Siekiama, kad vaikas augtų ne įstaigoje, o artimoje namams aplinkoje - šeimoje. Tėvų globos netekusiam vaikui svarbu augti saugioje aplinkoje, todėl globos institucijų tikslas turėtų būti surasti vaikui šeimą, o ne šeimai - vaiką.
Globėjų patirtys ir jų poreikiai
Darbo objektas - globėjų, globojančių vaikus savo šeimose, globos patirtys. Darbo tikslas - atskleisti vaiko globos šeimoje patirtis, remiantis moterų globėjų patirtimi. Darbo uždaviniai: atskleisti motyvus, paskatinusius globoti tėvų globos netekusius vaikus; atskleisti, kaip buvimas globėju keičia gyvenimą ir santykius globėjo šeimoje; išryškinti sunkumus, su kuriais susiduria globėjų šeimos.
Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, atliktas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenys atskleidė, kad asmens charakterio savybės, noras globoti, pasireiškiantis vaikystėje, yra svarbus veiksnys, lemiantis tapimą globėju.
Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiami vaiko globos teisiniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai, vaiko globos priežastys, globos nustatymo principai, rūšys ir formos, globos šeimoje svarba. Antrojoje darbo dalyje analizuojama šeima socialinių teorijų aspektu, globėjų motyvacijos veiksniai, globėjų šeimos samprata socialinių šeimos funkcijų požiūriu, analizuojama globa šeimoje pagal Goffman socialinių vaidmenų teoriją, taip pat apžvelgiama vaiko globa šeimoje sistemų teorijos aiškinimu. Trečiojoje darbo dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, analizuojamos vaiką šeimoje globojančių globėjų globos patirtys, vaiko globos šeimoje motyvai, ypatumai, santykių tarp globėjo ir globotinio, tarp globėjo šeimos narių pokyčiai.
| Vaiko amžius | Globa | Rūpyba |
|---|---|---|
| Iki 14 metų | Taip | Ne |
| Nuo 14 iki 18 metų | Ne | Taip |
