Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu (Adaškevičienė, 2004). Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui.

Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos (Grobovienė, Štarienė, 2007; Kenney ir kt., 2012; Salazar ir kt., 2014), plaučių veikla (Grobovienė, Štarienė, 2007), fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai (Ransdell ir kt., 2009), padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų (Juškelienė, 2007), reguliuoti svorį, išvengti nutukimo (Čijunskienė, 2009; Bélanger ir kt., 2016), turi teigiamą poveikį emocinei jausenai (Ransdell ir kt., 2009; Hogan ir kt., 2015).

Fizinis aktyvumas turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius.

Šiuolaikinių vaikų fizinio aktyvumo iššūkiai

Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens augantys su išmaniaisiais žaislais, aprūpinti naujausiomis informacinėmis technologijomis (toliau - IT). A. Cross-Bystrom (2010) šiandienos vaikų kartą vadina technologijų karta, kuri naudoja kompiuterius ir kitas IT dar neišmokusi kalbėti.

Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį (WHO, 2016). Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį (Salazar ir kt., 2014, p. 1005).

Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje: šio amžiaus vaikai per dieną laisvo pobūdžio lauko žaidimuose juda 34 min. per dieną (Kahan ir kt., 2016); ugdymo įstaigose vaikai vidutiniškai aktyviai juda nuo 7 iki 13 minučių per 7 valandų darbo dieną (Bélanger ir kt., 2016); stebėjimo metu nustatyta, kad vaikų aktyvi veikla ugdymo įstaigoje sudaro 10 proc.

Ikimokykliniame amžiuje suformuoti vaikų judėjimo įgūdžiai ir įpročiai, sveikatai palanki elgsena, turi įtakos vaikų elgsenai ir būnant vyresnio amžiaus. 2016 m. Lietuvoje atliktas pirmasis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, kad tik vienas iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų kasdien ne pamokų metu sportavo 60 minučių ir ilgiau (pagal PSO rekomendacijas).

Vaikystė yra ne tik žmogaus, bet ir visuomenės edukacinės, dvasinės kultūros raidos produktas. Kadangi prigimties pakeisti negalima, visą dėmesį derėtų skirti aplinkai, sudarančiai sąlygas vaiko ugdymuisi (Burvytė, Ralys, 2011).

Dinaminės ugdymo(si) aplinkos samprata ir svarba

Vaikų fizinio aktyvumo (FA) raiška ir sklaida gali būti plėtojama, kai integraliai ugdomos žinios, gebėjimai, vertybinės orientacijos, naudojant vaiko motyvaciją aktyvinančias strategijas, sociokultūrinių veiksnių įtakos kontekste ir kuriant palankią FA aplinką ugdymo įstaigoje ir šeimoje esamomis sąlygomis (Adaškevičienė, Strazdienė, 2013). Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų FA skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt., tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje.

Lietuvos klimatinės sąlygos (krituliai, stiprūs vėjai, šaltas oras ir kt.) dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką FA.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (2005) aplinka apibrėžiama kaip gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės sistemos. Mokslinėje literatūroje skiriama įvairi ugdymo(si) aplinka, kuri nusakoma sampratomis: mokymo(si) aplinka (Lipinskienė, 2002; Karenauskaitė, 2006; Brazdeikis, 2009; Dumont ir kt., 2010 ir kt.), edukacinė aplinka (Jucevičienė, 2008; Valinevičienė, 2013 ir kt.), psichologinė ugdymo(si) aplinka (Muijs, Reynolds, 2011; Eggen, Kauchak, 2013 ir kt.), fizinė ugdymo(si) aplinka (Dodge ir kt., 2008; Kučinskienė, Gerikienė, 2017 ir kt.) ir daug kitų. Nors visos sampratos apibūdina ugdymo(si) aplinką skirtingu požiūriu, tačiau jas vienija bendra prasmė - aplinkos teigiamas poveikis vaiko augimui, vystymuisi ir brandai, skatinant, žadinant, įgalinant vaiko veikseną.

Žodis „dinamiškas“ žodynuose aiškinamas dviem prasmėmis: kintantis ir judrus (galintis judėti) (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985). Taigi dinamišką aplinką galima suvokti kaip nuolat besikeičiančią, prisitaikančią prie kintamų aplinkos veiksnių ir sąlygų. Kita vertus, dinamišką aplinką galima suvokti ir tokią, kuri pati skatina ir įgalina ugdytinį judėjimui.

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė leido apibrėžti dinaminės ugdymo(si) aplinkos sampratą: dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą. Architektūros dimensiją apima šie elementai: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.

Anot E. Adaškevičienės (2004), sukurti vaikų FA optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklukų FA (Dyment, Coleman, 2012). Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą (Nedovic, Morrissey, 2013). Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje (Kahan ir kt., 2016).

Pasaulinės ikimokyklinių įstaigų praktikos pavyzdžiai

Tyrimui pasirinktas architektūros pavyzdžių analizės metodas. Buvo analizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų objektai, kurie savo architektūriniais sprendiniais (interjeru ir (ar) eksterjeru ir (ar) landšaftu) įprasmina dinaminės ugdymo(si) aplinkos koncepciją. Architektūros pavyzdžių analizė atlikta 2019 m. gegužės - liepos mėn. Iš pasirinktų pavyzdžių analizei atrinkti 8 pavyzdžiai pagal šiuos aspektus: 1 pavyzdys - pastato konstrukcija „laiptų“ principu, teikianti galimybę vaikams atlikti daugiau judesių; 4 pavyzdžiai, iliustruojantys interjere sukurtas dinamines ugdymo(si) aplinkas; 3 pavyzdžiai, iliustruojantys eksterjero ir landšafto elementus dinaminėje ugdymo(si) aplinkoje.

1. Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje (Hakusui Nursery School, 2015)

Vaikų darželis skirtas 60 vaikų. Gamtinis sklypo reljefas leido sukurti pastatą „laiptų“ idėjos principu. Toks architektūrinis sprendinys skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis - interjere dominuojančius laiptus, o norint patekti iš vieno taško į kitą, reikia nuolat kopti pakopomis. Toks judėjimas yra aktyvesnis nei paprastai bėgiojant ar žaidžiant. Kuriant vaikų darželio pastatą buvo siekiama sukurti vientisą erdvę - išlaikyti „didelių namų“ ir „vieno kambario“ koncepciją. Išlaikant vieno atviro kambario idėją ugdymo įstaigoje išvengiama „aklų“ patalpų, viskas yra matoma. Architektūrinis sprendinys sudaro galimybių visų amžiaus grupių vaikams dalyvauti bendroje veikloje, mokytis vieni iš kitų, vyresnieji vaikai gali padėti mažesniems vaikams ir kt.

2. Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje (A New Preschool in Japan Designed to Accumulate Large Puddles When it Rains, 2015)

Ar kas nors vaikui gali būti smagiau nei lyjant įšokti į didelę balą? Tokią balą darželio viduje turi Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikai. Lauko žaidimai ikimokyklinio amžiaus vaikams labai svarbūs, nes skatina patyrimo džiaugsmą, grūdina, ugdo savarankiškumą, leidžia pabūti nerūpestingiems. Vaikams sudarytos galimybės, nepaisant blogų oro sąlygų, braidyti, šokinėti, žaisti su žaislais ir kitomis priemonėmis, smėliu, akmenėliais baloje. Vaikų darželis turi vidaus kiemelį, o jo viduryje, grindyse, įrengta speciali įdauba. Lyjant lietaus vanduo patenka į šią įdaubą ir susidaro didžiulė bala, primenanti baseiną. Vaikai gali taškytis ir žaisti joje nevaržomi. Dienomis, kai nelyja, vaikų darželio vidaus kiemelis tampa badmintono ar tinklinio aikštele. Žiemą jis gali būti paverčiamas ledo čiuožykla.

3. „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje (Childcare and Early Learning Centres in Sydney, 2019)

„Guardian Early Learning Group“ yra įsteigę nemažai ankstyvojo mokymosi ir ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros centrų Australijos sostinėje Sidnėjuje. Juose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogų komandos, yra įrengtos šiuolaikinės, estetiškos ir saugios aplinkos, vaikams sudaromi suderintos mitybos valgiaraščiai, veikia „atvirų durų“ politika - įstaigoje su šeima kviečiama apsilankyti bet kuriuo metu. Centras „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ yra įvertintas pagal nacionalinį kokybės standartą. Vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centre yra sukurta įvairi ir įdomi, daug išteklių turinti aplinka. Interjere sukurta gamtinės aplinkos imitacija, skatinanti vaikus ieškoti, atrasti ir judėti. Įstaigoje suformuotas nelygus - reljefinis grindų paviršius, su kalvelėmis, žolės imitacijos danga, medinėmis lentomis, „upelio“ imitacijomis, sukurtomis iš natūralios medžio žievės, smėlio sankaupomis, tilteliais, laipteliais ir pan. Vyrauja lenktos linijos, primenančios natūralią gamtą. Vaikams sudaroma galimybių judėti tokiu paviršiumi, kuris egzistuoja natūraliomis sąlygomis gamtoje. Tokiu būdu vaikai mokosi atlikti įvairius judesius (perlipti, pralįsti, šliaužti, nušokti ir kt.), juos koordinuoti, išlaikyti pusiausvyrą, įvertinti kliūties sudėtingumą ir kt.

4. Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje (Kindergarten Riedlepark / Lanz Schwager Architekten, 2019)

Šiame vaikų darželyje atsispindi pasaulyje populiarėjanti tendencija ugdymo įstaigose naudoti natūralias gamtines spalvas ir interjero detalėmis atspindėti gamtos formas: akmenis, kopas, lizdus, debesis, samanas ir kt. Pastatas yra dviejų aukštų. Architektūriniu fasado akcentu tampa plati, per visą šiaurinio fasado plotį, veja apželdinta rampa. Ja galima iš antro aukšto nusileisti tiesiai į greta esantį Riedl parką ir lauko žaidimų aikšteles. Ant rampos įrengtas lenktų linijų pasivaikščiojimo takas. Pastato viduje vietoj įprastos uždaros aktų salės dominuojančia erdve tampa pirmo aukšto fojė su plačiais laiptais į antrą aukštą. Laiptų pakopos suprojektuotos taip, kad gali būti pritaikomos kaip sėdėjimo suolai ar rampa čiuožti, kopti arba pakylos chorui ir kitiems renginiams. Po laiptais yra įrengtos nišos slėpynėms ir vaikų žaidimams. Šiomis subtiliomis ir logiškai apgalvotomis detalėmis yra panaudojama vidaus erdvė aktyviam judėjimui, žaidimams ir renginiams, o erdvė gali būti lengvai pritaikoma pagal kasdienius poreikius. Pagrindiniu interjero akcentu tampa vadinamasis kokonas. Tai organiškų lenktų formų balkonas - atskira patalpa, į kurią galima patekti iš antro aukšto atviro koridoriaus.

5. Vaikų darželis „Lotte“ Tartu mieste, Estijoje (Kindergarten Lotte / Kavakava Architects, 2013)

Pastato pirmo aukšto plano architektūrinė idėja yra trys tarpusavyje besikertantys stačiakampiai, sudarantys šešiakampę bukų galų žvaigždę. Pastato perimetras sudaro kvadratą. Tokiu būdu buvo išvengta koridorinės sistemos darželio viduje. Grupės buvo įrengtos stačiakampių galuose, o tarpuose tarp jų susiformavo vidinės uždaros, jaukios lauko erdvės. Pastato centre įrengta didelė salė, esanti maždaug metru žemiau nei pirmo aukšto grindų lygis. Salę juosia šiek tiek aukščiau esantis vingiuojantis koridorius, jis yra kaip mini balkonas ir žaidimų zona vaikams. Centrinė salė ir pastato vidaus erdvės pritaikytos aktyviai vaikų fizinei veiklai. Čia įrengtos čiuožyklos ir sporto sienelės, yra pakankamai vietos žaisti kamuoliais, šokti, lakstyti ir pan.

6. Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Idzumio mieste, Japonijoje (KM Kindergarten and Nursery HIBINOSEKKEI + Youji no Shiro, 2019)

Vaikų lopšelio-darželio „KM“ pastatas suprojektuotas taip, kad vaikai galėtų kuo daugiau judėti. Tam buvo specialiai įrengtos plačios rampos, kuriomis būtų galima užlipti iš vidinio kiemo į antrą aukštą, o nuo laiptų aplink pastatą patekti iki vidinio kiemo. Buvo pastebėta, kad judėjimas tokiu principu ypač pagerino vaikų fizinį aktyvumą. Rampos ir vidinis kiemelis specialiai apželdinti natūralia veja, kad urbanizuotoje pramoninėje teritorijoje vaikai kuo labiau jaustų gamtą.

7. „Forfatterhuset Kindergarten“ vaikų darželis Kopenhagoje, Danijoje (Forfatterhuset Kindergarten. COBE, (2014)

Vaikų darželis buvo statomas istoriniame rajone, todėl buvo siekiama sukurti architektūrinę darną su aplinkiniais raudonų plytų pastatais. Visi darželio fasadai yra užapvalintais kampais, tarsi „apgaubti“ vertikaliais, ritmiškai išdėstytais elementais, kurie nuo fasadų apdailos darniai pereina į apsauginę tvorą ar stogo turėklus, sudarydami sąlygas saugiam vaikų judėjimui. Vaikų darželio kieme sukurta aplinka skatina vaikus aktyviai fiziškai judėti ir sportuoti. Čia suformuotas žemės reljefas su kalvelėmis yra apželdintas veja arba pad...

Fizinis raštingumas ir jo ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę. Fizinis aktyvumas, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tikslingai inicijuojamą veiklą. Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių ypatybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė, lavinamąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos - žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir t.t.

Judėjimas - sveikata! Ne kartą girdėta frazė, bet dar svarbiau judėti ir sportuoti taisyklingai. Visi žino, kad fiziniai pratimai yra naudingi, tačiau gana dažnai pamirštama, kad netaisyklingai atliekami judesiai gali sukelti sveikatos problemų. Programa „Sveikatiada” bendradarbiaudama kartu su Šiaulių Universitetu ugdymo įstaigoms šiais metais akcentavo fizinio raštingumo ir taisyklingo sportavimo svarbą. Suaugusieji puikiai žino ir suvokia, kad fizinis aktyvumas yra neatskiriama sveikos gyvensenos sudedamoji dalis. Tačiau šis žinojimas ne visuomet virsta fiziškai aktyvios gyvensenos realizavimu gyvenime. Kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, derėtų paminėti, kad tai pats svarbiausias amžius, kuriame formuojasi tam tikri gebėjimai, įgūdžiai.

Kas tai yra fizinis raštingumas? Raštingumas - tai sąvoka, kuri neapsiriboja vien gebėjimu skaityti ar rašyti bei suprasti atitinkamą informaciją. Fizinio raštingumo sąvoka turėtų būti suvokiama kaip gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti gana daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Fizinis raštingumas padeda pasirinkti tinkamą judesį ar judesio atlikimo būdą ir lavina vaiko fizinį pajėgumą. Taip pat plėtoja vaiko intelektualines galias, emocinę bei socialinę raidą ir pažinimą (pvz. komandinis darbas žaidžiant, įvairių užduočių grupėje atlikimas). Labai svarbu nepamiršti, kad ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus. Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ar leidžiamus - tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka.

Fizinio aktyvumo ir sveikatos ugdymo principai ikimokyklinėse įstaigose

Laikysenos ugdymas užima svarbią vietą šiuolaikinėje ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo sistemoje. Laikysena formuojasi ikimokykliniame ir jaunesniame mokykliniame amžiuje, todėl vėliau sunkiai koreguojama. Fizinis aktyvumas yra biologinė vaiko reikmė, todėl sieksime, kad sveikata ir sveikatingumas taptų mokyklos bendruomenės prioritetine sritimi. Projekto vykdymo pradžioje ir pabaigoje vyks pirminis vaikų patikrinimas ir plokščiapėdystės laipsnio nustatymas plantografijos metodu (analizuojant pado atspaudus).

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Pagrindiniai ugdymo principai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaiko fizinio ir psichinio aktyvumo galimybės ir ugdymas per kontekstus

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriant netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Fizinio ir psichinio aktyvumo ugdymo rezultatai ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata

• Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
• Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai

1. Sveikata ir gerovė

A1. Mityba:

• Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
• Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
• Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

A2. Asmens higiena ir savitvarka:

• Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
• Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

A3. Saugi gyvensena:

• Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
• Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
• Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

2. Fizinis aktyvumas ir judėjimas

B1. Pagrindiniai judesiai ir motorika:

• Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
• Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
• Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
• Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis.
• Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
• Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

B2. Smulkioji motorika ir koordinacija:

• Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
• Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
• Tikslingai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #vaiko #fizinio #ir #psichinio #aktyvumo #galimybes

• Kaip gydytis peršalimą nėštumo metu
• Kaip vaiko pasiekimų aplankai padeda ugdyme?
• Kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimą
• Kaip matuojamas sprando vaiskumas nėštumo metu
• Spalvingas stalo akcentas