Vaiko Dienos Rytmas Ikimokykliniame Amžiuje: Paslaptys, Kurios Palengvins Tėvų Gyvenimą!

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turės būti sudarytos galimybės dienos poilsio metu ilsėtis ne tik miegant, bet ir kitomis poilsio formomis, t. y. Naujuoju ministro įsakymu įtvirtinta nuostata, kad poilsiu laikomas tiek miegas, tiek ramios veiklos. Pasitaiko atvejų, kai vaikai verčiami gulėti visą poilsiui skirtą laiką ar poilsio metu perkeliami į tam netinkamas ir nepritaikytas patalpas. Tėvų kreipimaisi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) atskleidė, kad šiuo metu ne visais atvejais vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, dienos poilsio metu sudaromos galimybės ilsėtis nemiegant, o jei sudaromos - ne visais atvejais šios sąlygos atitinka geriausius vaiko interesus. Iki šiol galiojusios Higienos normos nuostatos reglamentavo poilsį, kuris dažnai buvo interpretuojamas tik kaip miegas, nors kitos nuostatos nurodė, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius.

Šis pakeitimas sudaro sąlygas laimingesniam nemažos dalies vaikų gyvenimui. Patirtys rodo, kad nebeverčiami miegoti vaikai džiugiau eina į darželį, geriau išsimiega naktimis. Taip pat nustatyta, kad visiems vaikams turi būti užtikrinta jų fiziologinius poreikius atitinkanti poilsio forma (miegas arba rami veikla) ir trukmė bei aiškiai apibrėžiami reikalavimai poilsio metu nemiegančių vaikų ramios veiklos organizavimui. Dalis darželių taip pat parodė, kad yra daug būdų organizuoti lankstų poilsį. Ėmus garsiai kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria pietų miegą išaugę vaikai ir jų šeimos, vis daugiau darželių ėmėsi užtikrinti galimybę „nemiegiukams“ ne tik gulėti lovoje 2-2,5 val., bet ir kitaip ramiai leisti poilsio laiką. Tačiau atlikta pietų miegą išaugusių vaikų šeimų apklausa visoje Lietuvoje parodė, kad tokia galimybė užtikrinama tik maždaug trečdalyje darželių.

Vaiko dienos ritmas ir jo svarba

Dienos ritmas vaikams yra labai svarbus. Jis padeda harmoningai vystytis, suteikia galimybę jausti laiko sampratą. Turėdami aiškias, pasikartojančias veiksmų sekas, vaikai lengviau supranta savo kasdienybę, patikimumą, tvirtumą ir saugumą.

Miego poreikis ir jo kaita

Miegas - vienas iš fiziologinių žmogaus poreikių, labai svarbus vaikų augimui ir vystymuisi. Vaikų miego poreikis priklauso nuo jų amžiaus, sveikatos būklės, kitų individualių veiksnių. Jei iki 3 metų praktiškai visiems vaikams būtina pamiegoti dieną, kad patenkintų fiziologinį miego poreikį, vaikui augant poreikis pamiegoti dieną mažėja.

Kada vaikas pasirengęs nebemiegoti dieną?

Ženklai, kurie leidžia suprasti, kad vaikas pasirengęs nebemiegoti pietų miego:

Vaikui sunku užmigti dieną.
Pamiegojus pietų miego jis ilgai būdrauja vakare iki nakties miego.
Jam sunku užmigti vakare.
Naktinis miegas pamiegojus dieną tampa nekokybiškas, pavyzdžiui, vaikas nakties metu dažnai pabunda.
Dienomis, kai nemiega dienos miego, vaikas išlieka budrus, nerodo nuovargio ženklų.

Jeigu požymių visuma rodo, kad vaikas jau neturi poreikio pamiegoti dieną, dera jam pasiūlyti kitas poilsio darželyje formas - piešti, skaityti, vartyti knygeles, žaisti ramius žaidimus, pasivaikščioti, klausytis muzikos ir pan.

Ramių veiklų organizavimas

Siekdami, kad nemiegantys vaikai netrukdytų ilsėtis miego poreikį turintiems vaikams, darželiai neretai organizuoja atskiras nemiegančių vaikų grupes, kurios suburiamos poilsio metui, atskiria dalį grupės patalpos nemiegantiems vaikams ir kt.

Ikimokyklinio amžiaus ypatumai ir ugdymo principai

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę.

Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tinklingai inicijuojamą veiklą. Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių ypatybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė, lavinamąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos - žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir t.t.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
Žaismės principas.
Sociokultūrinio kryptingumo principas.
Integralumo principas.
Įtraukties principas.
Kontekstualumo principas.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriant netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Ikimokyklinio ugdymosi sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kontekstų tipai

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Vaiko pasiekimai ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Sveikatos ir gerovės pasiekimai

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Judėjimo ir fizinės raidos pasiekimai

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.