Kokiu žmogumi vaikas taps, lemia labai daug skirtingų veiksnių. Genetika, aplinka, kurioje auga, patirtys, materialinė ir socialinė padėtis, religija, populiarioji kultūra ir kt. Tačiau kone didžiausia reikšmė teikiama tėvų vaidmenims. Mokslininkai, tyrinėjantys asmenybės formavimosi ypatumus, mano, kad asmens charakterį lemia genų kombinacijos ir aplinkos veiksnių sąveika. Dauguma sutinka, kad genai truputį svarbesni, lemia daugiau nei 60 % asmens charakterio savybių. Tai rodo tyrimai, atlikti su kartu arba skirtingose šeimose augusiais dvyniais. Iškelta prielaida, kad jei didžiausią įtaką žmogaus charakteriui daro genai, dvynius atskyrus ir užauginus skirtingose šeimose jų asmenybės vis tiek išliktų panašios. Švedijoje ištyrus 500 atskirai ir 600 kartu augusių dvynių paaiškėjo, kad jų asmenybes labiausiai lėmė genetika, o auklėjimo poveikis buvo mažesnis. Vokietijoje apklausus apie 2000 dvynių nustatyta, kad temperamentas, jautrumas stresui, sąžiningumas bei nuolaidumas - paveldimos charakterio savybės.
Daugelį kitų būdo bruožų taip pat lemia tėvai, tačiau jie neperduodami genetiškai, o perimami - jų išmokstama. Pavyzdžiui, charakterio tipas perimamas iš vieno tėvų, su kuriuo atžala tapatinasi labiau. Vaikystėje fizinį ir psichologinį smurtą kentę mažamečiai užaugę pasižymi menka saviverte. Daugeliu atvejų jaučiasi bejėgiai, negalintys nieko pakeisti. Ištirta, kad net iki 70 % smurtą kentusių atžalų suaugusios irgi smurtauja. Smurtą patyrę vaikai dažnai tampa šalti, žiaurūs ir atstumiantys.
Charakterio tipai ir jų formavimasis
Pasak psichologų, kiekvieną žmogų galima priskirti tam tikram charakterio tipui. Jų yra 11: psichopatinis, šizoidinis, paranojinis, ribinis (isterinis), narcizinis, mazochistinis, depresinis, hiperaktyvus, vengiantis, demonstratyvus ir obsesinis. Šie tipai pavadinti pagal psichinių sutrikimų pavadinimus, tačiau nerodo, kad žmogus serga kuria nors liga. Jie parodo būdą, kaip asmenys tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Mažų vaikų asmenybė ir charakteris dar tik formuojasi, todėl net gerai pažįstant savo atžalą gali būti sudėtinga, netikslu priskirti jį kuriam nors tipui. Tačiau galima atsižvelgti į tėčio ir mamos charakterio tipus, nes labai tikėtina, kad vaikas perims vieną jų. Šis tipas įgyjamas vaikystėje, išlieka visą gyvenimą, tačiau atskiras savybes įmanoma koreguoti netgi suaugusiesiems.
Apžvalga apie 11 charakterio tipų:
- Psichopatinis: būdinga pasiduoti impulsams, nepaisyti moralės normų, siekti adrenalino, meluoti, demonstruoti pranašumą prieš kitus, manipuliuoti, nejautrumas.
- Šizoidinis: žmonės - keistuoliai, atsiskyrėliai, mėgsta vienatvę. Lengvai pasiduoda aplinkinių emocijoms, gali būti labai gabūs vienoje srityje, bet jiems sunku tinkamai tvarkyti gyvenimiškas situacijas.
- Paranojinis: būdinga įtarumas, atsargumas, kaltų ieškojimas, įvairios baimės. Tačiau šio tipo asmenys turi didelių siekių ir stiprią motyvaciją. Dažnai užima valdančiąsias pozicijas.
- Ribinis (isterinis): žmonės negeba valdyti jausmų, yra labai nepastovūs, viską mato juodai arba baltai, chaotiški. Nepaiso kitų emocijų, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Blogąsias savybes gali stiprinti emociškai nejautrūs, autoritariškai vaikus auklėjantys tėvai, kurie juos vertina tik už pasiekimus, o ne už tai, kokie yra.
- Narcizinis: būdingas perfekcionistams, kuriems svarbiausia išvaizda, įvaizdis, pasiekimai ir įvertinimas. Šio tipo savybės stiprėja, jei gimdytojai vaiką myli ne už tai, koks yra, o už laimėjimus. Neigiamus bruožus gali stiprinti pernelyg kontroliuoti linkę, liberalūs ir atlaidūs tėvai, nepamatuotas atžalos liaupsinimas arba itin griežta kritika.
- Mazochistinis: žmonės visą agresiją kreipia į save. Jį skatina kritiški, pikti tėvai. Tai geri asmenys, kurie stengiasi dėl aplinkinių, tačiau neretai jaučiasi neįvertinti ir dėl to skundžiasi, kaltina gimdytojus, yra nelaimingi.
- Depresinis: žmonės taip pat kreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Jie atsidavę mylimam asmeniui, juo labai rūpinasi, nori kuo labiau susilieti. Aplinkiniais rūpinasi, kol visiškai pavargsta. Nemoka pykti, apsiginti, dažnai juos išnaudoja kiti.
- Hiperaktyvus: asmenys pasižymi aktyvumu. Ištikus nesėkmėms blaškymasis dar labiau padidėja. Negeba sukoncentruoti dėmesio, labai šnekūs, gali varginti aplinkinius.
- Vengiantis: būdingas užsidariusiems asmenims, kurie vengia, bijo viešumo, nejaukiai jaučiasi susipažindami su naujais žmonėmis. Mėgsta susikurti savo gyvenimo rutiną. Bijo ir tingi, vengia pradėti ką nors naujo, kritikos.
- Demonstratyvus: (Šis tipas nebuvo detaliai aprašytas pateiktame tekste, todėl neįtrauktas į sąrašą. Jis dažnai siejamas su isteriniu tipu.)
- Obsesinis: būdinga pedantiškumas, laikytis taisyklių, punktualumas, tvarka, nuoseklumas, noras kontroliuoti kitus. Mėgsta veikti pagal kruopščiai parengtą planą. Pasižymi stipria savikontrole, bet menkai reiškia emocijas. Neigiamas savybes gali stiprinti pernelyg kontroliuojantys arba globėjiški gimdytojai, vaikystės traumos.
Kad ir kokia atžalos charakterio tipas, svarbiausi jos asmenybę ir charakterį stiprinantys veiksniai vaikystėje - tėvų meilė, artimas ryšys su jais, pozityvus šiltas bendravimas. Elgtis gerai mokyti pavyzdžiais, patiems ugdant gerasias charakterio savybes. Mokyti gerumo aiškiai pasakant, kokius gerus darbus galėtų daryti.
Vaiko charakterio ugdymo svarba ir metodai
Sąmoningai ugdant įmanoma suformuoti beveik visas pageidaujamas vaiko charakterio savybes. Tai labai priklauso nuo tėvų žinių, gebėjimų, išsikeltų tikslų. Pavyzdžiui, valią galima formuoti nuo ankstyvos vaikystės. Šiuo atveju labai svarbu, kokios sąlygos diktuojamos vaikui. Kai jis kažko nori, ar duodama greitai, ar iškeliami reikalavimai, ką pirmiausia turi padaryti. Antru atveju formuojama valia, mokoma pasiekti tikslą. Vėlesnėse raidos stadijose koreguoti charakterio savybes taip pat įmanoma, tačiau tampa sudėtingiau. Vieni asmenybės bruožai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir išlieka daugiau ar mažiau stabilūs visą gyvenimą. Tam tikrų specifinių savybių atsiranda vėliau. Pavyzdžiui, organizaciniai gebėjimai formuojasi ne nuo gimimo, o šiek tiek vėliau, kai atžala pradeda lankyti darželį, mokyklą. Mažamečio elgesį tikrai galima formuoti ir koreguoti, tik reikia suprasti, kokie psichologiniai mechanizmai veikia. Tačiau taip pat derėtų suvokti, kad dviejų vienodų žmonių nėra, visiems negali tikti tie patys metodai.
Tyrimai rodo, kad vaiko intelektą labiausiai (iki 75 %) lemia genai. Asmens verslumui didžiausią įtaką daro ne genai, o šeimos pavyzdys. Charakterio savybės greitai supykti ir susierzinti labiau įgimtos bei paveldėtos nei įgytos.
Temperamento tipai ir jų įtaka
Nėra blogo temperamento. Skirtingomis aplinkybėmis, tas pats būdo bruožas gali būti privalumas arba trūkumas. Be to, nė vienas temperamentas nėra vien blogų arba vien gerų (visomis aplinkybėmis) savybių rinkinys. Vaikų temperamentas turi didžiulę įtaką vaiko pasiruošimui eiti į mokyklą. Kai kuriems vaikams nauja aplinka pasirodys be galo įdomi ir jaudinanti, jie greitai pripras prie naujos tvarkos ir džiaugsis naujais draugais. Išnaudokite temperamento privalumus ir pasiruoškite trūkumams. Nors neįmanoma pakeisti vaiko temperamento, pavyzdžiui, neaktyvų vaiką padaryti aktyviu, mes galime atrasti kiekvieno vaiko stipriąsias puses ir tinkamai jas išnaudoti.
Pagrindiniai vaiko temperamento bruožai:
- Aktyvumo lygis: Kai kurie vaikai yra labai aktyvūs, jie nenusėdi vietoje - nuolat juda, bėgioja, šokinėja, visur lenda. Kiti vaikai, priešingai - yra neaktyvūs; jiems patinka ramūs užsiėmimai, pavyzdžiui, dėlioti dėliones arba vartyti knygas.
- Reguliarumas: Kai kurie vaikai laikosi pastovaus režimo. Kiti vaikai turi nuolat besikeičiantį ritmą.
- Atsakas į naujas situacijas: Kai kurie vaikai puikiai jaučiasi naujose, nepažįstamose situacijose ir netgi patys ieško jų. Kiti vaikai stengiasi išvengti naujų situacijų.
- Adaptacija: Kai kurie vaikai labai lengvai ir greitai adaptuojasi naujose situacijose. Kiti vaikai sunkiai adaptuojasi naujose situacijose.
- Išsiblaškymo lygis: Kai kurie vaikai yra lengvai išblaškomi. Kiti vaikai nėra taip lengvai išblaškomi.
- Pastovumas (nuoseklumas): Kai kurie vaikai yra labai pastovūs - jie visada padaro pradėtą darbą, netgi sunkų, iki galo. Kiti vaikai yra mažiau pastovūs.
- Intensyvumas: Kai kurie vaikai labai intensyviai reaguoja į įvairias situacijas ir įvykius. Kiti vaikai yra linkę slopinti savo jausmus.
Vaiko ir jūsų (ar vaiko ir mokytojo) temperamentų skirtumai gali labai stipriai paveikti tarpusavio santykius. Tėvai, kurie supras skirtumus tarp savo ir vaiko temperamento, sugebės priderinti savo lūkesčius prie vaiko temperamento ir atras būdų patenkinti vaiko poreikius. Tėvai, kurie nesupras, kad vaiko elgesys gali būti veikiamas jo temperamento, gali galvoti, kad vaikas paprasčiausiai yra blogas. Svarbu, kad tėvai įvertintų, kiek jų pačių temperamentas atitinka jų vaikų temperamentą.
Vaiko charakterio tipų atpažinimas
Kiekvienas daiktas turi savo energiją, todėl kai vaikas pradeda šliaužioti, galima jam keturiose pusėse padėti: knygą, žaislinį ginklą, pinigus ir plaktuką. Ir reikia stebėti kur jis šliauž, kas jam patiks, kas jį labiausiai sudomins. Galima tai pakartoti keletą kartų ir bus matyti kokia jo prigimtis. Jei kasdien jis šliaužia į tą pačią pusę, pavyzdžiui jį domina tik knygos, aišku kad tai jo pagrindinis polinkis.
Galime išskirti keturis vaiko charakterio tipus:
- Intelektualai: Vaikai, turintys polinkį į studijas ir tyrinėjimus. Kai jie užaugs taps juristais, gydytojais, psichologais, vienuoliais, kunigais, pedagogais ir t.t. Tai tokie žmonės, kurie yra linkę į mokslus, darbą su savimi ir kitų žmonių mokymą. Tai yra jų gyvenimo prasmė. Tokie vaikai jau vaikystėje nori kažko mokytis, siekia žinių. Fiziškai jie nėra labai aktyvūs ir judrūs, tuo taru, turi stabilią psichiką. Tokių vaikų pagrindinė charakterio savybė - teisingumas ir išmintis. Jeigu vaikas gimė linkęs į pirmąjį tipą, tai tokio vaiko neįmanoma papirkti. Jam reikia, tiesiog, viską paaiškinti ir jis supras. Tokio vaiko negalima kankinti jokiais papirkinėjimais, negalima sakyti „padaryk taip ir gausi ledų“ - tokia strategija, tiesiog, nesuveiks. Pirmojo vaikų tipo trūkumai: žmonių vengimas, užsisklendimas, polinkis mokytis, bet nieko kito nemokyti. Šie trūkumai pasireiškia jeigu šio tipo vaiko charakteris neišvystytas.
- Vadovai: Antrojo tipo vaikai, linkę valdyti, vadovauti, nustatyti taisykles ir įstatymus. Jie nuo vaikystės stengiasi kurti teisingą gyvenimą ir rodyti savo valdžią. Taigi, tokie vaikai turi du pagrindinius charakterio bruožus, kurių trūkumas yra ambicingumas ir užsispyrimas. Deja, jų užsispyrimo neįmanoma pažaboti. Tokie vaikai yra linkę ginti kitus. Pavyzdžiui jeigu toks vaikas mato, kad kažkas skriaudžiamas, jam nesvarbu, kad skriaudikas stipresnis, jis tuoj pat eina ginti. Pagrindinis jų charakterio bruožas - drąsa ir bebaimiškumas. Beje, antrojo tipo vaikai yra gailestingi. Vaikai, priklausomai nuo jų psichinio išsivystymo, randa sau vietą valdžios struktūrose - nuo prezidento iki policininko. Jie yra linkę į politinę veiklą ir mėgsta narplioti kolektyve susiklosčiusius santykius. Tokie vaikai turi stiprų atsakomybės jausmą, yra linkę atlikti įvairias askezes ir turi pareigos jausmą. Jeigu norėsime, kad vadovo tipo vaikas taptų akademikas, deja, padarysime jį nelaimingą.
- Verslininkai: Tai tokie vaikai, kurie yra linkę į prekybą. Nuo pat vaikystės jie kažką renka, kolekcionuoja, mėgsta keistis savo daiktais su kitais. Mokykloje ima kažkuo prekiauti, paauglystėje eina į turgų ar užsiima panašia veikla. Tokių vaikų pagrindiniai charakterio bruožai - dosnumas ir godumas. Šie bruožai priklauso nuo vaiko brandos. Gali reikštis vaiko dosnumas, arba jo godumas. Žinoma, šie bruožai gali reikštis ir kartu. Tokie vaikai gali viską atiduoti kitiems, kažką pasisavinti ir negrąžinti atgal. Jie yra verslininkai ir siekia sau naudos. Visi garsiausi verslininkai aukoja didelę dalį savo pelno. Taigi svarbu verslininkui išugdyti vieną pagrindinių jo savybių - dosnumą. Išmokti rūpintis ne tik savimi, bet ir savo darbuotojais, vargstančiais, visuomene.
- Darbininkas: Tokie vaikai mėgsta meistrauti, daryti kokius nors konkrečius ir praktiškus darbus. Viską nori daryti savo rankomis. Užsiėmę mėgstamu darbu, jaučia didelį pasitenkinimą. Jie nemėgsta teorijos, bet viską mėgsta atlikti praktiškai. Jų svarbiausias charakterio bruožas - darbštumas. Ketvirtajai kategorijai priklauso žmonės, kurie mėgsta darbštumą ir paklusnumą. Labai svarbus tokių žmonių bruožas - nuolankumas. Jei šios kategorijos žmogus neišvystė savo charakterio, tuomet pasireiškia tingumas ir nepasitenkinimas viskuo aplink.
Yra ir penktas žmonių tipas - nevykėliai. Jis atsiranda tada, kai tėvai neišsiaiškina gimusio vaiko charakterio. Tokie vaikai nežino, kuo jiems gyvenime reikia užsiimti. Jis nesusigaudo, kokius turi polinkius ir koks jo gyvenimo tikslas.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad būti verslininku ar vadovu yra daug geriau, nei darbininku ar pavyzdžiui mokytoju. Tačiau senieji raštai sako, kad geriau blogai atlikti savo pareigas, nei gerai - svetimas. Taip pat yra sakoma, kad Kūrėjas pasireiškia kaip talentas žmoguje. Žmogus dirbdamas pagal savo prigimtį, lyg įeina į sąjungą su Kūrėju ir jei su meile atlieka savo darbą visa širdimi, jis neabejotinai bus savo srities profesionalas ir visi norės su juo bendradarbiauti. O tai lemia sėkmingą gyvenimą, geras pajamas ir pasitenkinimą savo darbu. Žmogus veikdamas pagal savo prigimtį, nejaučia, kad dirba. Jis tiesiog gyvena. Jam nereikia dėti labai didelių pastangų, jis tiesiog daro tai, kas natūralu ir džiugina širdį. Taigi, svarbiausia tėvų užduotis - sužinoti, koks vaiko charakteris. Jų pareiga - nuo mažens visokeriopai ugdyti geriausius jo bruožus ir atskleisti jo geriausias prigimtines savybes. Jeigu žmogus veiks pagal savo prigimtį - jis bus laimingas.
tags: #vaiko #charakterio #savybes
