Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“. Alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia nėščiosios sveikatą: sąlygoja nepakankamą mitybą, kepenų ar širdies pažeidimus. Abstinencija nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą, kraujospūdžio pakilimą ar širdies ritmo sutrikimus.
Alkoholis (etanolis, etilo alkoholis) yra legaliai vartojama medžiaga, kuri priklauso teratogenams. Teratogenas - bet koks egzogeninis veiksnys (cheminis, biologinis ar fizinis), kuris, veikdamas embrioną ir vaisių, sutrikdo normalią raidą ir lemia anomalijų atsiradimą. Alkoholis - dažniausiai vartojamas teratogenas ir žmogaus embrionui (vaisiui) raidos defektus lemia dažniau nei bet kokie vartojami vaistai.
Alkoholis greitai (per 30-60 min.) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Iki 90 proc. viso alkoholio yra skaidoma kepenyse: fermentas alkoholio dehidrogenazė suskaido iki acetaldehido, o pastarąjį - fermentas aldehido dehidrogenazė suskaido iki acto rūgšties. Alkoholio skilimui turi įtakos aplinkos ir genetiniai veiksniai. Alkoholis lengvai pereina per placentą. Žmogaus embriono ir vaisiaus raida sutrikdoma tiesiogiai veikiant alkoholiui ar acetaldehidui. Nėščios moters nepakankama mityba ir kepenų ligos gali sustiprinti nepageidaujamą alkoholio ir acetaldehido poveikį embrionui bei vaisiui.
Embriono ir vaisiaus pažeidimo mechanizmas dėl alkoholio ir jo metabolitų poveikio iki šiol nėra tiksliai žinomas. Galvojama, kad alkoholis gali skirtingai veikti embriono ląsteles iki embriono implantacijos į gimdą ir sutrikdyti jo normalią raidą. Alkoholio poveikis vaisiaus raidos laikotarpiu (nuo 10 raidos savaitės po pastojimo) gali sutrikdyti ląstelių diferenciacijos procesus ir nulemti raidos defektų atsiradimą. Alkoholio vartojimas gali lemti laisvųjų radikalų atsiradimą, prostaglandinų koncentracijos padidėjimą, amino rūgščių transporto sutrikimą, ląstelių tarpusavio sąveikos sutrikimą, hipoksiją (deguonies stoką) embrionovaisiaus organizme - dėl to sutrinka normali raida ir atsiranda raidos anomalijos.
Alkoholis trumpina nėštumo trukmę, veikia vaisiaus elgesį bei turi įtakos naujagimio gimimo svoriui ir ūgiui. Alkoholis gali lemti VAS, anomalijų atsiradimą, CNS pažeidimą ir elgsenos sutrikimus.
Alkoholis ir vaisingumas, nėštumo komplikacijos
Alkoholio toksinis poveikis veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką.
Vaisingumas
Nustatyta, kad alkoholio vartojimas sumažina moters vaisingumą.
Persileidimai ir vaisiaus mirtis
Alkoholio vartojimas iki pastojimo ir per nėštumą didina persileidimų bei vaisiaus mirties riziką. Savaiminio persileidimo priežastimi laikomas dėl alkoholio vartojimo ovuliacijos laikotarpiu atsiradęs kiaušinėlio pažeidimas, pasireiškiantis chromosominėmis ligomis ar įvairiais apsigimimais. Laikoma, jog savaiminio persileidimo rizika padidėja, kai nėščioji išgeria daugiau nei 3 SAV (30 g gryno alkoholio) per savaitę.
Priešlaikinis gimdymas ir nėštumo trukmė
Alkoholio vartojimas per nėštumą trumpina nėštumo trukmę ir padidina priešlaikinio gimdymo (gimdymas iki 37 nėštumo savaitės) riziką. Įrodytas alkoholio ir priešlaikinio gimdymo ryšys, nepriklausomai nuo to, ar alkoholis vartotas nėštumo pradžioje ar vėlesniu nėštumo laikotarpiu.
Vaisiaus elgesys
Vienkartinis didelio alkoholio kiekio suvartojimas III-ią nėštumo trimestrą veikia vaisiaus elgesį ir sutrikdo vaisiaus kvėpavimą. Vaisiaus judesių susilpnėjimą bei kvėpavimo judesių slopinimą.
Naujagimio gimimo svoris ir ūgis
Mažesnis naujagimio gimimo svoris ir ūgis būdingi VAS, tačiau, vartojant ir mažesnes alkoholio dozes, gali sutrikti žmogaus vaisiaus augimas. Vaisiaus augimo sulėtėjimą ir mažą gimimo svorį. Alkoholio vartojimas nėštumo metu trikdo vaisiaus augimą. Labiausiai vaisiaus augimą lėtina alkoholio sukeltas aminorūgščių ir gliukozės transporto per placentą blokavimas. Be to, vaisius, veikiamas alkoholio, kenčia ir nuo vitaminų (ypač B6) bei cinko trūkumo, sutrinka folinės rūgšties, gliukozės, retinoidų metabolizmas bei baltymų sintezė. Alkoholio poveikyje atsiranda vaisiaus skydliaukės hormono trūkumas, dėl to pažeidžiama augimo hormono gamyba ir išsiskyrimas. Vaisiaus augimą lėtina suaktyvėję prostaglandinai, sukeliantys placentos ir vaisiaus kraujagyslių spazmus bei audinių hipoksiją. Vaisiaus augimo slopinimas tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio.
Placentos atšokimas
Alkoholis gali sukelti placentos atšokimą.
Vaisiaus žūtis gimdoje
Net 1 SAV (10 g gryno alkoholio) per dieną gali padidinti vaisiaus žuvimo riziką ar sukelti priešlaikinį gimdymą.
Alkoholis ir centrinė nervų sistema (CNS)
CNS - viena jautriausių žmogaus embriono ir vaisiaus sistemų alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Vaisiaus CNS išlieka jautri alkoholio poveikiui iki pat nėštumo pabaigos. Dėl alkoholio poveikio per nėštumą vaikui po gimimo gali pasireikšti alkoholio nulemta neuroraidos liga (ANNL). ANNL atveju gali būti mažesnė galvos apimtis gimus, smegenų defektai (mažagalvystė, didžiosios smegenų jungties neišsivystymas, smegenėlių defektai), neurologiniai sutrikimai (motorinių funkcijų, klausos, koordinacijos sutrikimai) bei elgesio ar pažintinių funkcijų sutrikimai ir protinės raidos nepakankamumas (mokymosi problemos, kalbos, atminties, dėmesio, matematinių sugebėjimų ir kiti sutrikimai).
Su alkoholiu susijusius vaisiaus nervų sistemos pažeidimus. Jie dažnesni nei vaisiaus alkoholinis sindromas. Tai jau augančiam vaikui pasireiškiantys įvairūs atminties, dėmesio sutrikimai, socialinės adaptacijos problemos, kalbos ir matematinių sugebėjimų specifiniai pokyčiai, hiperkinetinės ir kitos elgesio problemos, prastesni mokymosi rezultatai. Pastebėtas vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimo ryšys su alkoholio vartojimu dažnai ir nedideliais kiekiais nėštumo pradžioje.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) ir kiti apsigimimai
Sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimą - vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS). Kai 1973 m. Vašingtono universiteto mokslininkai publikavo mokslinį straipsnį apie moterų vartojamo alkoholio žalą vaisiui nėštumo metu, apibrėždami vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS), visuomenėje nuvilnijo kritikos ir skepticizmo banga, nes žalingas svaigiųjų gėrimų vartojimas ir su juo susiję sunkumai ilgą laiką buvo traktuojami tik kaip vyrų problema. Šiandien galima rasti vis daugiau duomenų, kad alkoholio poveikis nėštumo metu yra viena dažniausia apsigimimų, raidos ir elgesio sutrikimų priežasčių.
Su alkoholiu susijusius gimimo defektus (šlapimą išskiriančių, širdies ir kaulų sistemų apsigimimai, įvairūs regėjimo ir klausos defektai). Alkoholio poveikis per nėštumą gali lemti labai įvairius vaisiaus pažeidimų atsiradimą: augimo atsilikimą, centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijų sutrikimus, veido srities ir galvos anomalijas, griaučių ir kitų sistemų anomalijas.
Dėl alkoholio poveikio vaisiaus raidos laikotarpiu, kada vystosi organai, gali atsirasti ANVRS, kuriam būdinga širdies ydos (pertvarų ir kiti defektai), griaučių sistemos defektai (pirštakaulių, krūtinkaulio, slankstelių anomalijos, nagų neišsivystymas), įvairios inkstų anomalijos, klausos ir regos organų raidos anomalijos bei įvairūs defektai, kurie būdingi ir VAS.
Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima kasmet rugsėjo 9 dieną, 9 valandą 9 minutės. Ši data primena, kad nėštumo metu neturėtų būti vartojami jokie alkoholiniai gėrimai. Medikai ir specialistai teigia, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena iš dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų priežasčių.
Pagrindinės VAS požymių grupės
- Augimo atsilikimas: Prasideda dar nėštumo metu ir tęsiasi po gimimo.
- Centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimai: Gali būti ryškūs (pvz., smegenų struktūros defektai), bet dažniausiai pasireiškia elgesio, emocijų ir pažinimo problemomis.
- Specifiniai veido bruožai: Plona viršutinė lūpa, trumpi akių plyšiai, įdubusi nosies nugarėlė, neryškus vadinamasis „filtras“ tarp nosies ir lūpos.
Be šių trijų grupių, VAS dažnai lydi ir vidaus organų defektai.
Kada alkoholis pavojingiausias?
Didžiausia rizika - 3-10 nėštumo savaitę, kai vystosi svarbiausi organai. Tačiau dažnai klaidingai manoma, jog svarbiausios yra 3-10 savaitės, o vėliau alkoholis nekenkia: tai klaidinga nuostata. Vaisiaus CNS išlieka jautri alkoholio poveikiui iki pat nėštumo pabaigos.
Alkoholis (etanolis, etilo alkoholis) yra legaliai vartojama medžiaga, kuri priklauso teratogenams. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Alkoholis lengvai pereina per placentą. Žmogaus embriono ir vaisiaus raida sutrikdoma tiesiogiai veikiant alkoholiui ar acetaldehidui. Alkoholis trumpina nėštumo trukmę, veikia vaisiaus elgesį bei turi įtakos naujagimio gimimo svoriui ir ūgiui.
Alkoholis nėštumo metu - pavojus, kurį galima išvengti. Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo ir būsimo kūdikio sveikata. Deja, įvairios priklausomybės, tokios kaip alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimas, gali turėti itin neigiamą įtaką nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.
Alkoholis ir tėvo vaidmuo
Ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama motinos sveikatai prieš pastojant - nes ji yra esminis nėštumo ir vaiko raidos veiksnys. Alkoholio vartojimas prieš nėštumą ir nėštumo metu visada kėlė didelį susirūpinimą, nes jis siejamas su vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS), kuris lemia pakitusius veido bruožus, mažą naujagimio svorį ir (arba) ūgį, dėmesio sutelkimo ir hiperaktyvumo problemas bei prastą koordinaciją. Atsakomybė už tai, kad vaikas išvengtų VAS, visada teko moterims - ir tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į alkoholio vartojimą iš tėvo pusės kaip į veiksnį, galintį prisidėti prie VAS.
Tyrimai parodė, kad spermoje yra daug epigenetinės informacijos, kuri gali būti pakeista dėl įvairių stresą sukeliančių veiksnių, įskaitant alkoholį. Dabar Teksaso „A&M“ universiteto mokslininkai atliko naują tyrimą, kuriame nagrinėjo alkoholio vartojimo poveikį spermai, jo sukeliamos epigenetinius pokyčius ir jų trukmę. Manoma, kad šie alkoholio sukelti pokyčiai gali sukelti tokias problemas kaip VAS - ir pažymima, kad nebūtina pernelyg daug vartoti alkoholio, kad žmogaus organizmas patirtų stresą dėl abstinencijos. Galbūt nesijaučiate neblaivūs, tačiau jūsų organizme vyksta cheminiai pokyčiai. Mokslininkai tikisi, kad jų išvados pakeis požiūrį į tai, kas atsakingas už alkoholio sukeltus apsigimimus, ir nuims dalį kaltės nuo moterų.
Gydytojams taip pat sunku kalbėti apie tai. Tačiau jei jie to nedaro, VAS iš karto nediagnozuojama, o vaikas gali nesulaukti reikiamos pagalbos ir gauti ją tik vyresniame amžiuje. Labai svarbu, kad poros, planuojančios kurti šeimą, žinotų, kiek iš anksto reikia nutraukti alkoholio vartojimą, kad būtų išvengta apsigimimų. Remdamiesi tyrimo išvadomis, mokslininkai rekomenduoja vyrams prieš bandant susilaukti kūdikio, kad būtų tikri, nustoti vartoti alkoholį likus trims mėnesiams.
Priklausomybės nuo alkoholio požymiai
Su apsigimimais gimusiems kūdikiams diagnozuojant tokias būkles kaip vaisiaus alkoholinis sindromas, paprastai atsižvelgiama tik į motinos alkoholio vartojimo įpročius. Tačiau tyrimai aiškiai rodo, kad spermoje yra daug epigenetinės informacijos, t. y. Nors daugiausia dėmesio skiriama mamos alkoholio vartojimui nėštumo metu, M. 1981 m. Pasak CDC, šis sindromas gali pasireikšti motinos kraujyje esančiam alkoholiui per bambagyslę patekus vaisiui. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu 41 motina neigė nėštumo metu vartojusi alkoholį, nors jų vaikams buvo diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas.
Prevencija ir rekomendacijos
Saugaus alkoholio ar nekenkiančio kiekio nėra, todėl nėštumo metu rekomenduojama visiška abstinencija, o negalinčios atsikratyti priklausomybės nėščiosios turėtų kreiptis į specialistus. Vyrų, kaip būsimų tėvų, pareiga yra padėti besilaukiančiai moteriai išvengti socialinio gyvenimo situacijų, kurių metu kiltų pagunda vartoti alkoholį.
Pirmiausia, planuojant nėštumą abu tėvai turi pasirūpinti savo pačių sveikata. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus bei pasiskiepyti, jog išvengtumėte nepageidaujamų ar pavojingų ligų nėštumo metu, kurios pakenktų Jums arba vaisiui. Taip pat, reikėtų pasirūpinti savo psichologine sveikata. Jei yra ilgalaikio psichologinio ar fizinio smurto traumų, emocinių randų, pirmiausia turėtumėte kreiptis į psichologą ir išspręsti šias problemas, jog vaiko gimimas nesukeltų padarinių. Neigiami jausmai, pyktis, pagieža, liūdesys ar stresas gali neigiamai paveikti Jus, Jūsų antrąją pusę bei vaisiaus vystymąsi.
Geriausias būdas sumažinti neigiamus alkoholio padarinius vaisiui - nustoti vartoti alkoholį dar prieš pradedant planuoti nėštumą (geriausia - abiem partneriams). Medikai planuojantiems turėti vaikų bent 3 mėn. rekomenduoja visiškai atsisakyti alkoholio: vidutinis lytinių ląstelių brendimo laikas - 64-72 d., o dar beveik 2 sav. Idealiu atveju prieš planuojant nėštumą abiem partneriams reikėtų atlikti svarbiausius tyrimus, vartoti folio rūgšties maisto papildus, atsisakyti alkoholio ir mesti rūkyti.
Vienintelis apsisaugojimas - visiškai nevartoti alkoholio nėštumo metu. Nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos.
tags: #utkus #palkoholio #poveikis #zmogaus #embrionui
