Alerginės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas, bronchinė astma ar šienligė, tampa vis dažnesnės. Didėjantis aplinkos užterštumas, chemikalai, konservantai, dažikliai ir sintetiniai kvapai buityje didina riziką susirgti šiomis ligomis. Tyrimai rodo, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo dažniau žmonės serga alerginėmis ligomis. Per pastaruosius 10 metų alerginių ligų Lietuvoje padidėjo beveik dvigubai.
Kai kurie kūdikiai gimsta alergiški, kiti - ne. Nustatyta, kad nealergiškų tėvų vaikams tikimybė susirgti alerginėmis ligomis yra apie 10 proc., jei vienas tėvų alergiškas, tikimybė padidėja iki 20 proc., o jei abu - net iki 45-50 proc. Alerginių ligų profilaktika turėtų prasidėti dar nėštumo metu, ypač jei vienas iš tėvų turi polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Būsimoji mama nuo pirmųjų nėštumo dienų turėtų vengti produktų, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas (šokolado, riešutų, žuvies, kakavos), saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, paukštieną, citrusinius vaisius, kavą, vengti naudoti medikamentus, kurie gali sukelti alergiją (penicilino grupės antibiotikai, B grupės vitaminai ir kt.).
Kartais kūdikiai jau gimsta jautrūs maisto produktams. Tai priklauso nuo nėštumo eigos. Alergijos forma dažnai priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažesni vaikai dažniau būna alergiški maistui. Vaikui augant, alergija maistui silpsta, bet padidėja jautrumas aplinkos alergenams. Darželinukams labiau būdinga bronchinė astma. Paaugliai būna jautrūs žiedadulkėms, jautrumas pasireiškia alergine sloga.
Kaip mamos supranta, kad jų kūdikiai alergiški?
Alergenai - tai organizmui svetimi baltymai, kurie į organizmą patenka per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą. Alergenui patekus į organizmą, vyksta sudėtingos imuninės ir cheminės reakcijos, todėl atsiranda bėrimų, viduriavimas, dusulys ar kiti alergijos simptomai.
Pirmieji požymiai, kurie verstų mamas sunerimti, būna viduriavimas, pilvuko pūtimas, atpylinėjimas, vėmimas, vėliau atsirandantys bėrimai odoje. Skruostukai pasidaro šiurkštūs, grublėti, atsiranda niežtinčių raudonų spuogelių, šašiukų. Kūdikėliams dažniausiai pasireiškia alergija maistui. Pirmosios bėdos atsiranda pradėjus duoti pieno mišinuką, mat kūdikiai dažnai būna alergiški karvės pieno baltymams. Vienam pasitaiko virškinimo sutrikimų, kitam išberia, trečiam - ir tas, ir tas. Kūdikėlių fermentinė sistema nėra visiškai susiformavusi, į kraują patenka nevisai suskaldytas baltymas, kuris ir būna alergijos priežastis. Pirmieji maisto alergijos simptomai yra atpylinėjimas, pilvuko skausmai, viduriavimas ir vėmimas, kartais neauga svoris.
Alergija dažniausiai pasireiškia kūdikiams, maitinamiems mišinukais, pagamintais karvės pieno pagrindu, tačiau alergija gali kilti ir natūraliai maitinamiems kūdikiams (gerokai rečiau). Pirmieji atopinio dermatito požymiai - raudoni, šerpetojantys ir niežtintys kūdikio skruostai. Vaikas niežtinčias vietas trina rankytėmis, todėl greitai atsiranda šlapiuojantys ir infekuoti šašai ant veido ir galvos odos. Kartais raudonos dėmės, spuogeliai išplinta ant liemens, rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių ar užpakaliuko. Rečiau maisto alergija pasireiškia švokštimo ar dusulio priepuoliais.
Ką daryti, jei kūdikis alergiškas?
Jei kūdikis valgo tik mamos pieną, kodėl jis alergiškas? Alergiją maistui dažniausiai sukelia karvės pieno baltymai, kiaušiniai, kviečiai, vištiena, riešutai, soja, žuvis. Kartais alergija maistui pasireiškia ir tik krūtimi maitinamam kūdikiui. Tai būna todėl, kad alergenai per motinos pieną patenka į kūdikio organizmą. Maitinanti mama turi daug dėmesio skirti savo mitybai, vengti dažniausiai alergiją sukeliančių produktų, ypač karvės pieno, kiaušinių, riešutų, šokolado, žuvies, citrusinių vaisių ir visų produktų, kuriems jos pačios alergiškos. Mamos pieno baltymas virškinamas geriausiai.
Prižiūrint alergišką kūdikį svarbiausia prižiūrėti jo odelę. Sausą, jautrią vaiko odelę 2-3 kartus per dieną reikėtų tepti emolientais - specialiai kūdikiams pritaikytais bekvapiais, bespalviais drėkinamaisiais hidrogeliais ar tepalais (pvz., „Essex“). Kurią priemonę pasirinkti, patars gydantis gydytojas. Labai svarbu alergišką vaikučio odelę ištepti iškart po maudymo. Kai kurie gydytojai rekomenduoja maudyti kasdien ir per tris minutes visą kūnelį ištepti hidrogeliu.
Kai kurie gydytojai rekomenduoja maudyti kasdien ir per tris minutes visą kūnelį ištepti hidrogeliu. Kai kurios mamos labai mėgsta išbertas vietas tepti tepalais, kurių sudėtyje yra hormonų. Jos mano, kad jei vieną sykį gydytojas skyrė vaistą, tai ir kitą sykį jis tiks. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti.
Visiems vaikams, ypač kūdikiams, labai svarbi aplinka, kurioje vaikelis auga. Jautrią ir gležną kūdikio odelę, kvėpavimo takus dirgina įvairios cheminės medžiagos. Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais. Antklodė, pagalvė tūrėtų būti iš sintetinio pluošto, jokių būdu ne iš plunksnų ar pūkų, čiužinys - lateksinis, iš kokoso plaušo, grikių lukštų. Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste.
Kaip pradėti primaitinimą?
Geriausia papildomą maitinimą pradėti nuo daržovių košės. Iš pradžių pradėkite tik nuo bulvių košės, per savaitę didindami kiekį nuo šaukštelio iki 100 g. Tada prie bulvės galima pridėti kopūstą, vėliau - cukiniją, kalafiorą, brokolį. Kai vaikutis pripras prie kelių daržovių, galima pabandyti nesaldintos kruopų košės be karvės pieno. Iš mėsos geriausiai tinka neriebi kiauliena, triušiena, nutrijos mėsa, kalakutiena. Galima pabandyti duoti žalios spalvos naminio obuolio (geriausia virto ar kepto) ar jo sulčių, banano, gėrimo iš serbentų, spanguolių ar bruknių.
Jei bandant naujus produktus, kuris nors netiko, iš naujo jį pabandyti rekomenduojama tik po 6 mėnesių. Retai kada vaikai būna alergiški visiems produktams, dažniausiai - keliems. Jei vaikas alergiškas vienam produktui, tai greičiausiai bus alergiškas ir kitiems tos pačios grupės produktams. Būna ir kryžminių reakcijų. Alergines reakcijas dažnai sukelia raudonos spalvos vaisiai ir daržovės, fermentuoti produktai.
Kartais iš pradžių vaikutis produktą toleruoja, o paskui jau nebetoleruoja. Kaip tai atsitinka? Esant lėto tipo alerginėms reakcijoms, bėrimai atsiranda vėliau, kartais net po savaitės. Tai vadinama maisto netoleravimu. Tad naują produktą reikia bandyti savaitę, tik tada galima sakyti, kad jis tinka. Tačiau kartais ilgai valgant tik vieną produktą, jis pradeda nebetikti.
Alergijos diagnostika
Alergija nustatoma kompleksiškai, vertinant ligos eigą, klinikinį vaizdą ir tyrimus. Pirmiausia įvertinama šeimos anamnezė, nėštumo ir gimdymo eiga, apžiūrimas kūdikėlis.
- Iki 1 metų: Kūdikėliams iki 1 metų dažniausia taikomas POM - provokacinis odos mėginys, kai duodama naujo maisto produkto ir stebima, kaip į jį reaguoja oda bei žarnynas.
- Nuo 1 iki 3 metų: Odos dūrio mėginius (lašinama ant odos) su maisto produktais rekomenduojama atlikti nuo 3 metų amžiaus, nors kartais jie atliekami ir mažesniems vaikams.
Kūdikių pilvo diegliai ir refliuksas
Standartinė situacija - po maitinimo kūdikis nurimsta ir užmiega, tačiau gali nutikti ir priešingai - kūdikis gali pradėti verkti kur kas intensyviau, nei kamuojamas alkio. Kūdikis verkia mažiausiai 3 val. Nėra vienos konkrečios priežasties, sukeliančios pilvo dieglius: manoma, kad juos lemia virškinimo (ir galbūt nervų) sistemos nebrandumas. Jei mama žindo, jai reikėtų koreguoti mitybą, jei maitina pieno mišiniu, gali tekti jį keisti.
GERL priežastys - ne visiškai susiformavęs stemplės apatinėje dalyje esantis nedidelis vožtuvas, per kurį maistas patenka į virškinimo traktą. Sergant GERL, sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir skrandžio turinys nuolat sugrįžta į stemplę bei ją dirgina.
Kaip išvengti pilvo pūtimo - efektyvūs patarimai
Kitos galimos kūdikio neramumo priežastys maitinimo metu
Kai kurie žindomi kūdikiai gali būti alergiški tam tikriems maisto produktams, kuriuos suvalgo jų mamos. Dažniausiai negalavimų kūdikiui sukelia karvės pieno baltymai, tačiau tikroji alergija jiems pasitaiko labai retais atvejais. Manoma, kad tik apie 0,5-1 proc. išimtinai žindomų kūdikių yra alergiški pieno baltymams.
Jei po maitinimo kūdikis pradeda verkti, pasireiškia ir kitų simptomų, pavyzdžiui, pastebimos kraujingos išmatos, geriausia atlikti alergijų tyrimus. Jei norite sužinoti, ar mityba daro poveikį kūdikiui, galite žymėtis, ką kurią dieną valgėte.
Jei kūdikis po kiekvieno maitinimo pravirksta, gali būti, kad valgydamas jis prisigaudo per daug oro. Skrandyje užsilikusios dujos ir sukelia nemalonius simptomus. Jei pieno mišiniais maitinamas kūdikis dažnai po valgio verkia, tikėtina, kad jam tiesiog netinka pieno mišinys ir jį reikia keisti. Galite išbandyti kitą mišinį. Tiesa, jį keiskite tik kūdikį prižiūrinčiam gydytojui pritariant šiam sprendimui.
Pirma bėda. Pienas trykšta fontanu. Žindant pienas teka labai laisvai. Kūdikis nespėja nuryti, springsta, verkia. Kaip išspręsti šią problemą? Jei pienas teka pernelyg laisvai, parinkite patogesnę žindymo padėtį. Svarbu, kad kūdikio ryklė ir galva būtų aukščiau nei spenelis. Bandykite maitinti, pavyzdžiui, paguldžiusi kūdikį ant savęs. Jei kūdikis jau moka sėdėti, žindykite jį sėdintį. Nepamirškite, kad pienui tekant itin laisvai galima prisivirti daug oro, todėl kartais padėkite kūdikiui atsirūgti. Prie krūties glauskite mieguistą kūdikį. Jis žįs silpniau - ir pienas tekės lėčiau. Pajutusios, kad pienas teka stipria srove (jis gali tiesiog švirkšti), atitraukite kūdikį nuo krūties, palaukite, kol savaime tekančio pieno srovė liausis, ir toliau maitinkite.
Antra bėda. Ligos. Mažylis verkia ir dieną, ir naktį, net valgydamas mamos pienuką. Atrodo, kad žindymas jam nemalonus, nors į burnytę nuolat kiša rankytes, žaislus. Nežinia, ar jis verkia dėl to, kad jam skauda, ar dėl to, kad yra alkanas. Pamąstykite, gal kūdikis serga arba jam dygsta dantukai. Kai jie dygsta, žindantį kūdikį vargina nemalonūs pojūčiai ar net skausmas. Beje, dygstant dantukams žįsdamas dažnai stipriau suspaudžia dantenas, todėl ir mamai kartais gali paskaudėti. Apžiū
Trečia bėda. „Juk pasaulis toks įdomus!“ 4 mėn. kūdikis valgydamas blaškosi: kelias sekundes pažinda, meta krūtį, pasižiūri, kas atėjo, vėl nuryja porą gurkšnių, nusišypso mamai, dar po kelių gurkšnių pažiūri į televizoriaus ekraną, paskui nusisuka, nes kažkas atsivertė laikraštį. Daugelis kūdikių patiria vadinamuosius augimo šuolius pirmomis gyvenimo dienomis, antrą trečią, ketvirtą-šeštą savaitę, trijų, keturių, šešių, devynių mėnesių. Tuo metu vaikai būna irzlesni, verksmingesni negu paprastai. Pamėginkite pakeisti žindymo padėtį: atsigulkite, atsisėskite, žindykite stovėdamos. 3-6 mėn. kūdikiukai aktyviai domisi aplinka. Tačiau jie dar nemoka daryti kelių darbų iš karto (pvz., žįsti ir domėtis aplinka), todėl blaškosi.
Ketvirta bėda. Mamos krūtinės ypatumai. 3 mėn. kūdikis žindomas verkia ir tai tęsiasi beveik mėnesį. Nors dieną paprastai būna ramus, domisi aplinka, šypsosi. Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš vienos krūties, o kita nekelia bėdų. Kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Ir tai susiję su anatominėmis ypatybėmis, anksčiau atliktomis krūties operacijomis. Pradėdamos žindyti, pasiūlykite tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau. Išalkęs kūdikis paprastai labiau stengiasi ir žinda iš paskutinių jėgų, kad pasisotintų. Kartais, kai krūtys pritvinksta pieno, kūdikis negali jų gerai apžioti ir pradėti valgyti. Tuomet nusitraukite truputį pieno, kad spenelio laukelis suminkštėtų, ir vėl pasiūlykite krūtį.
Penkta bėda. Kūdikis alkanas. Nepasisotinęs kūdikis taip pat gali verkti. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas pakankamai šlapinasi, ar priauga svorio. Nepatartina mėginti nusitraukti pieno ir žiūrėti, kiek jo yra, nes tai netikslu. Jei mažylis suirzta vakare, galbūt tuo metu jis visuomet būna irzlesnis? Ir nesvarbu, žindote jį ar ne. Per dieną pavargęs kūdikis vakare dažnai būna irzloki. Tokiu atveju stenkitės žindyti šiek tiek anksčiau, kol jis dar ramus.
Kitos priežasties: Kūdikiui pučia pilvelį? Pamasažuokite jį laikrodžio rodyklės kryptimi. Palankstykite kūdikio kojytes, švelniai prispausdamos jas prie pilvelio. Tai padės išeiti susikaupusioms dujoms. Maitinkite glausdamos kūdikio pilvelį prie savo kūno, šiluma atpalaiduoja spazmus, o mamos artumas ramina. Kūdikio gyvenime - naujovės, pavyzdžiui, pradėjote primaitinti arba pratinate jį prie naujų produktų. Galbūt maitinate iš buteliuko ir jis priprato, kad pienukas teka lengvai? Verčiau maitinkite iš šaukštelio. Jei esate išvykusi ir negalite maitinti šaukšteliu, buteliukui naudokite žindukus su itin mažom skylutėm. Apvertus buteliuką, per sekundę turi išlašėti maždaug vienas pieno lašas. Gal pati esate įsitempusi, sunerimusi? Vienintelis būdas padėti sau ir kūdikiui - atsipalaiduoti. Augdami kūdikiai žinda kur kas efektyviau ir moka pasisotinti greičiau. Neverskite žįsti, jei vaikas pradeda blaškytis, nenori imti krūties. Būkite kantrios ir, ištikus bėdai, neskubėkite ieškoti mamos pieno pakaitalo.
Kūdikis gali riesti nugarą, nes jam skauda arba jis jaučiasi nepatogiai. Jei pastebėjote, kad kūdikis nugarą išriečia vos pamaitintas, tikėtina, kad mažylį vargina dujų kaupimasis. Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Fiziologinis (normalus) atpylimas kūdikiui didelio diskomforto nesukelia. Kūdikio dirglumą, irzlumą, įvairius kūno judesius (taip pat nugaros rietimą) galima lemti alergija. Pilvo dieglius galima įtarti, jei kūdikis kasdien verkia 3 valandas ar ilgiau, tokie verksmo epizodai tęsiasi mažiausiai 3 kartus per savaitę bei trunka ilgiau nei 3 savaites. Vienas iš pilvo dieglių simptomų gali būti ir nugaros rietimas. Kūdikiams judant, aktyviai treniruojami raumenys, taigi, kūdikiai nugarą išlenkti gali ir bandydami apsiversti. 4-6 mėn. Kūdikis nugarą gali išlenkti ir dėl to, kad yra per daug stimuliuojamas, alkanas, dėl kažko susijaudinęs, nusivylęs ar jaučiasi nepatogiai (pavyzdžiui, graužia drabužio etiketė). Jis emocijas gali reikšti vieninteliu jam žinomu būdu - kūno judesiais. Retais atvejais nugaros rietimas gali signalizuoti apie didesnę problemą. Pavyzdžiui, nugarą išriesti gali kūdikiai, sergantys neurologinėmis ligomis (tarp jų - ir cerebriniu paralyžiumi). Įprastai jie tai daro dėl padidėjusio raumenų tonuso. Labai retais atvejais nugaros lenkimas gali būti susijęs su traukuliais. Daugeliu atvejų nugaros išlenkimas - tik dar vienas būdas tėvams pranešti apie savo poreikius. Savaime tai nėra problema ir jos niekaip nereikia spręsti. Įvertinkite, galbūt kūdikis yra alkanas, gal kenčia nuo refliukso, dėl kažko (pavyzdžiui, dėl netinkamų drabužių) jaučiasi nepatogiai ir pan. Turėkite omenyje, kad kartais taip ir nepavyks išsiaiškinti priežasties: 6 sav. - 4 mėn.
Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams. Pasak vaistininkės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. Tėvams pravartu stebėti vaiko žindymą ir valgymą, kadangi jis dar nemoka tinkamai maitintis ir neskubėdamas ryti. Galbūt buteliukas yra netinkamas, čiulptuko skylutė yra per didelė ir vaikas valgydamas pritraukia daug oro. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai. Dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. Specialaus tyrimo nustatyti diegliams nėra, iš bendros simptomatikos yra nusprendžiama ir taikomas gydymas, o jeigu jis nepasiteisina, būtina ieškoti kitų priežasčių. Diegliai dažniausiai nėra rimtas sutrikimas ir padarinių neturi, tačiau kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams. Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams.
Visų pirma, galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų. Tačiau svarbu, kad pediatras ar šeimos gydytojas tėveliams paaiškintų, kaip tai daryti. Dabar labai populiarus „baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje, tačiau tokie metodai diegliukų nesumažina, o tik padeda nuraminti vaiką. Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti. Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis. Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams. Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai. Vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba. Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą. Svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai.
tags: #kudikis #valgydamas #susyla #ir #isberia
