Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje kelia daug diskusijų, o stipriausiai nuomonės skiriasi dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo.
Įstatymo pataisų priėmimas ir esminiai pakeitimai
Antradienį įvykus balsavimui - 96 - už, ir 2 susilaikius, įstatymo pataisos priimtos. Nuo vasario įsigaliojančios pataisos, kaip ir dabartinis įstatymas, leidžia embrionus šaldyti, bet bus draudžiama juos naikinti, taip pat garantuojamas lytinių ląstelių donorų anonimiškumas, užtikrinamas ir dabar. LVŽS bei kitų parlamentarai gruodį registravo konservatyvias pataisas, kurios numatė riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tuomet dar buvo neįsigaliojęs. Kilus ažiotažui, „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis registravo pasiūlymą, kuriuo atsisakyta pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus. Pirminėms „valstiečių“ pasiūlytoms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, argumentuodami, kad pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie 30 pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.
Per pateikimą Seime nuspręsta užsakyti projekto nepriklausomą ekspertizę. Abi ją atlikusios įstaigos, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, kaip šeimai palankesnę įvertino įstatymo redakciją, kuri neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus ir leistų juos šaldyti, bet draustų naikinti.
Pagal pataisas, leidžiant embrionų šaldymą, sukurti bet nepanaudoti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke, jų laikymo terminas neapibrėžiamas. Taip pat šeima, turinti nepanaudotų embrionų, galėtų jų atsisakyti ir donuoti. Embriono atsisakymas būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.
Taip pat „valstiečiai“ siūlė braukti nuo sausio įsigaliojusiame įstatyme įtvirtintą lytinių ląstelių donoro anonimiškumą, tačiau komiteto nariai ir po to Seimas nubalsavo už kitą formuluotę: donoro tapatybė būtų atskleidžiama tik teismo sprendimu, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat informacija apie donorą galės būti atskleidžiama vaikui sulaukus pilnametystės, jei yra donoro sutikimas.
Seimas po pateikimo pritarė medikų ir pacientų organizacijų pasipiktinimą sukėlusiam siūlymui, kuriuo draudžiama šaldyti embrionus. Anot R.Karbauskio, siūlymo drausti embrionų šaldymą bus atsisakyta dėl to, kad visuomenė yra nepakankamai informuota apie kitą pagalbinio apvaisinimo būdą šaldant ne embrionus, o kiaušialąstes. Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę.
Visuomenėje buvo kilusi aštri diskusija dėl pirminio VŽS pasiūlymo pataisyti įstatymą taip, kad jis išvis nebeleistų šaldyti neriboto skaičiaus embrionų. Toks kompromisinis variantas atsirado Seimo Sveikatos reikalų komitete tik šių metų pradžioje, kai įstatymas jau įsigaliojo. „Nors kompromisinis variantas yra kur kas geresnis, bet konkrečiai ši nuostata kelia daug klausimų ir abejonių. Kitose šalyse yra nustatyta, kad užšaldyti embrionai saugomi maksimaliai 20 metų. O mes nenustatome jokio laikotarpio.
Diskusijos ir skirtingos nuomonės dėl embrionų saugojimo
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje kelia daug diskusijų. Stipriausiai nuomonės skiriasi dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas. Antradienį priimtos pataisos numato, jog embrionai turės būti saugomi ne trumpiau nei dvejus ir ne ilgiau nei 10 metų, nebent pora pareikš norą saugoti juos ilgiau. Dar praėjusiame Seimo posėdyje valdančiųjų atstovai teigė, jog Lietuva yra viena iš retų šalių, kur embrionų saugojimas iki šiol yra neterminuotas. Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje, kaip anksčiau kalbėjo valdančiųjų atstovas Arminas Lydeka, pačios poros sprendžia dėl pagrįsto embrionų saugojimo termino. „Tai suapvalinta vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė, moterys gyvena šiek tiek ilgiau, vyrai šiek tiek trumpiau, suponuojant, kad tiek mes numatome embriono tikimybę gimti. Kolegos sako, kad metams bėgant embrionų gyvybingumas mažėja. Technologijos vystysis taip, kad šaldymo procedūros bus visiškai kitokios, efektyvesnės ir pati pagalbinio apvaisinimo procedūra bus visiškai kitokia, galbūt net nebereikės šaldyti. Todėl mes laikinai atidedame tų sukurtų embrionų, pavadinkime, nužudymą ir per keliasdešimt metų tikrai viskas išsispręs ir technologijos leis prie šito klausimo tokiu kampu nebegrįžti“, - tvirtino P. Tačiau tokiai jo ir grupės Seimo narių pateiktai pataisai nepritarė Sveikatos reikalų komitetas. Anot komiteto, tokiu siūlymu nėra atsižvelgiama į porų reprodukcinius lūkesčius, embrionų kokybę ir neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių.
Opozicijos atstovės Orina Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė pateikė pataisą, kuria numatoma, kad dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo proceso pradžios, embrionų saugojimas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. „Mes įstatymu įpareigojame poras dvejus metus privalomai saugoti embrionus ir patiems mokėti už saugojimą. Tačiau projekto klausymų metu medikai paaiškino, kad apie 20 proc. Jų neįmanoma surasti, jie išvykę gyventi į užsienį, keičia gyvenamas vietas Lietuvoje, neatsiliepia, o kai kurios šeimos atsisako mokėti dėl finansinių sunkumų“, - dėstė Sveikatos reikalų komiteto narė R. „Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo iššūkių ir problemų. Medikų teigimu, tas skaičius gali augti ir auga. Šiuo metu galiojantis reguliavimas ne tik nėra grįstas mokslu, bet jis yra didžiulė finansinė našta poroms“, - sakė I. Pasak Seimo narės, dabar embrionų saugojimas poroms gali kasmet atsieiti iki 500 eurų. Kaip sakė I. Pakarklytė, iki šiol galiojęs įstatymas nenumatė išimčių skyrybų ar mirties atvejais. „Kaip ir teigia medikai, kurie palaiko šią pataisą, po daugybės metų šaldymo embrionai yra negyvybingi. Be to, kaip pabrėžė I. Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad „labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo“. „Kitas dalykas, kuris, manau, neteisingas, tai kad tik dveji metai finansuojami iš valstybės biudžeto. Yra akivaizdu, kad nutraukus finansavimą, žmonių noras naikinti embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui, dar bus didesnis negu paprastai“, - teigė A. Konservatorius Linas Slušnys kalbėjo, kad šioje srityje dirbantys medikai aiškiai išsakė nuomonę, kad jei embrionas saugomas ilgiau nei penkerius metus, daugelis gydytojų nebenori jų naudoti: „Nes šaldymas yra procesas, kuriame yra neaišku, kas toliau lieka iš embriono ir kokia yra tikimybė. Procedūros nėra vien malonumas ir džiaugsmas. „Šitos įstatymo pataisos paneigia pagarbą žmogaus gyvybei. Projektą verta perorientuoti į lytinių ląstelių saugojimą, apie apmokėjimą ir finansavimą, kurios susiduria su tokiomis problemomis, o ne kalbėti, kad išmanome viską geriausiai ir apie gyvybę viską žinome. Iš tiesų nežinome nieko“, - kalbėjo R. „Logiška būtų tai, kad dalį jų būtų galima panaudoti nevaisingų šeimų poreikiams tenkinti, jei toms šeimoms, kurios sukuria tuos embrionus, jų nebereikia dėl įvairių priežasčių - ar pavykusio gimdymo, ar mirties moters, ar dar ko. Tuo tarpu Santariškių klinikų vyresnioji gydytoja embriologė dr. Seimui antradienį pateiktos daugybės diskusijų sulaukusios Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos.
Viena iš Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo iniciatorių, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, teigė, kad viena didžiausių šiuo metu iškylančių problemų, reikalaujanti neatidėliotinų korekcijų - įstatymų tvarka įteisintas amžinas embrionų saugojimas. „Tai ne tik neatitinka gerosios klinikinės praktikos, medicininių rekomendacijų, kelia praktinių rūpesčių, bet kertasi ir su žmogaus teisėmis. Todėl siūlome įteisinti terminuotą laikotarpį, kuris, ekspertų nuomone, galėtų būti apie 10 metų. Pavyzdžiui, amžinasis embrionų saugojimas taikomas neatsižvelgiant nei į poros reprodukcines galimybes, ar moteris ateityje galės išnešioti ir pagimdyti daugiau vaikų, nei į embrionų kokybę, nei pasikeitusias poros gyvenimo aplinkybes“, - vardijo Seimo narys.
Konservatorius Antanas Matulas sakė, kad su pataisomis gal ir paskubėta, tačiau pripažino, kad jos - kompromisinės, suderinusios Seime jau kelias kadencijas išsiskyrusias pozicijas dėl gyvybės apsaugos. „Bent tris paskutines kadencijas intensyviai svarstome Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, išties takoskyra buvo didžiulė, bet dabar rasti kompromisai. Jei būtų mano valia, aš išvis būčiau šioje sesijoje nesvarstęs, jis įsigaliojo nuo sausio pirmos ir reikėjo už gero pusmečio pažiūrėti, kokios klaidos, galbūt pataisyti. Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo tarpu sakė negalinti pritarti variantui, kuris įpareigoja embrionus saugoti amžinai - net ir po pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudojusių tėvų mirties. „Noriu pasidžiaugti, kad projekte nebeliko ydingų nuostatų dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo iki trijų ir šaldymo draudimo, tai didelė pacientų, medikų, pažangios visuomenės ir sveiko proto pergalė. Tačiau negalima ignoruoti to, kad į įstatymą įdėtas draudimas naikinti embrionus nenurodant maksimalaus jų saugojimo termino ir tai kelia daug klausimų“, - sakė Seimo narė. Pasak jos, kitose šalyse, kur galioja panašūs įstatymai, nustatyti maksimalūs embrionų saugojimo terminai, pvz., 20 metų, su galimybe tėvams saugojimą pratęsti. „Bet niekur nėra nuostatos, kuri teoriškai įpareigoja net ir mirus tėvams saugoti embrioną, akivaizdu, kad ši nuostata turi būti keičiama, pasitarus su praktikuojančiais medikais, ekspertais, pacientų bendruomenėmis“, - sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Povilas Urbšys ragino kolegas balsuoti už, sakydamas, kad pagarba žmogaus orumui prasideda nuo pagarbos jo gyvybei. „Balsuodami už šio įstatymo siūlymus mes aiškiai pasakysime, kad gyvybė svarbiausia, įstatymas buvo netobulas ir mes jį pataisėme, su pagarba žmogaus gyvybei“, - sakė P.Urbšys.
Vaisingumo išsaugojimo ir kompensacijų klausimai
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. dr. Diana Ramašauskaitė, teigė, kad Lietuvoje gimstamumas nuolat mažėja. „Jei 2019 m. buvo 24 382 gimdymai, po metų jau net nebesiekė 23 tūkst. Taigi kiekvienas vaikas mums yra labai svarus ir galimybė susilaukti vaikų yra labai aktuali“, - kalbėjo gydytoja. Anot jos, įsigaliojus 2016 m. priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui vis daugiu porų gali susilaukti vaiko, bet yra ir kita problema. Šiuo metu daugelis asmenų, pasiekę brandų reprodukcinį amžių, to negali padaryti, nes vaikystėje ar paauglystėje persirgo onkologine liga. „Statistikos departamento duomenimis, 80 proc. vaikų ir paauglių, kurie persirgo onkologine liga, išgyvena iki reprodukcinio amžiaus ir ilgiau, taigi ši problema labai aktuali. Skaičiuojama, kad 1 iš 530 20-39 vaikystėje ar paauglystėje yra persirgęs tam tikra onkologine liga ir dėl to turi problemų“, - pristatė D. Ramašauskaitė. Ji pažymėjo, kad nors turime reikiamos kvalifikacijos specialistus, atitinkamo lygio technologijas ir sukauptą patirtį, kuri leistų teikti vaisingumo išsaugojimo procedūras vaikams ir paaugliams, to šiuo metu negalima padaryti dėl teisinio reguliavimo nebuvimo. Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.
Projektu siūloma padidinti PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne - IVF/ICSI gydymo ciklų padidinti nuo dviejų iki trijų. „Pagalbinio apvaisinimo būdu per metus gimsta apie 400 vaikų Lietuvoje, tai yra 1 proc. visų gimusių naujagimių. Jeigu būtų kompensuojama daugiau ciklų, manau, kad šis procentas būtų gerokai didesnis ir siektų apie 4 proc. visų gimusių vaikų“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkas Rimantas Gricius. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje dėl per mažo gimstamumo neužtikrinama natūrali kartų kaita. „Kad būtų sveika kartų kaita, reikia, jog pora turėtų vidutiniškai 2,1 vaiko, Lietuvoje šis rodiklis yra 1,66. Vadinasi, mes neužtikriname natūralios kartų kaitos“, - sakė medikas.
Taip pat siūloma įteisinti vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 m. asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis. „Įsivaizduokite, jei jūsų 13-metė dukra susirgo vėžiu, kurio gydymui būtina chemoterapija ar kitas intensyvus gydymas. Dėl sparčios gydymo pažangos, yra labai didelė tikimybė, kad jūsų dukra pasveiks, bet tuo pačiu atsiranda labai didelė tikimybė, kad dėl onkologinės ligos ar gauto gydymo ateityje ji bus nevaisinga ir negalės susilaukti vaikų. Tokiais atvejais, dažnai nepriklausomai nuo pacientų amžiaus, yra atliekamas lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas ir saugojimas, kad ateityje, išgijus, išliktų tikimybė susilaukti vaikų. Deja, minėtai 13-metei mergaitei dabar tokios pagalbos suteikti nėra galimybių“, - pabrėžė A. Lydeka. Kaip pažymėjo jis, šios iškeltos problemos skatina vadinamąjį reprodukcinį turizmą. Tačiau tai sukelia nelygybės problemą, nes ne visi asmenys sau gali leisti atlikti procedūras užsienyje ir yra priversti imtis prastesnių sveikatos priežiūros alternatyvų.
Šiuo metu vaikų natūraliai susilaukti negalinčios poros šiuo metu yra pasmerktos embrionus iš savo kišenės saugoti amžinai arba jų atsisakyti donavimui, mat valstybė tam neskiria jokios finansinės paramos. „Kartais poros, norėdamos išvengti amžinojo embrionų saugojimo, pasiryžta vienintelei įstatymo tvarka numatytai galimybei - embrionų atsisakymui, t. y. donuojant juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui. Tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų - dėl embrionų donorystės, pasirinkimo laisva valia bei pažeidžia donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo įgyvendinimą“, - spaudos konferencijos metu Seime kalbėjo A. Lydeka.
Nevaisingumo gydymo galimybės – ne tik pagalbinis apvaisinimas
Prezidentė po neilgų svarstymų nusprendė vetuoti didelio visuomenės dėmesio sulaukusius Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymus. Ne paslaptis, kad šie abu įstatymai siejami su konkrečių verslo grupių interesais: Darbo kodekso - Darbdavių konfederacijos, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo - medikų, kuriems nevaisingumas seniai tapo geidžiamu verslo kąsniu. Jei pirmuoju atveju Prezidentė nepasidavė darbdavių lobistų spaudimui ir ryžtingai užstojo darbuotojus kaip silpnesnę pusę, tai antruoju atveju ji pasidavė medikų-verslininkų įgeidžiams. Nors, atvirai prisipažinsiu, naiviai maniau, kad Prezidentė jiems turi imunitetą. Žiniasklaidoje labai plačiai buvo nušviesta galima Bažnyčios įtaka priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tačiau visiškai buvo nutylėtas medikų-verslininkų klanų spaudimas politikams, kad šie priimtų jiems palankias įstatymo pataisas. Vien tik ši aplinkybė skaidriąją Prezidentę turėjo priversti suklusti. Deja, ji vos ne pažodžiui atkartojo jų skleidžiamą melą apie įstatymo nesuderinamumą su moksline pažanga. Tačiau tas pats mokslas, kurio vardu vetuoto įstatymo priešininkai imasi kalbėti, jau seniai įrodė, kad žmogaus embrionas yra atskiras, savarankiškas, naujas organizmas, kad jis genetiškai skiriasi nuo tėvų, turi visą genetinę informaciją, būtiną tikslingam asmens vystymuisi. Todėl pažangiausios medicinos mokslo technologijos jau kuris laikas orientuojasi į etinės problemos sprendimą, kad suteikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugą būtų vengiama žmogaus embrioną naudoti kaip laboratorinę žaliavą. Ir būtent todėl mokslininkai šią problemą sėkmingai sprendžia tobulindami kiaušialąsčių panaudojimo būdus. Ir būtent už tokią mokslo pažangą ir pagarbą žmogaus gyvybei pasisako Bažnyčia. Žinoma, įdiegti šiuos naujausius efektyvius pagalbinio apvaisinimo būdus iš medikų-verslininkų pareikalautų didesnių finansinių išlaidų. Todėl jiems į Prezidentės lūpas reikėjo žūtbūt įdėti žodžius, jog priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įteisina nerezultatyvų ir nemodernų gydymą. Nepateikiant jokių konkrečių faktų. Nevaisingus vyrus bei moteris ir jų trokštamus vaikus paverčiant pasipelnymo šaltiniu.
Metai iš metų Lietuvos korupcijos žemėlapyje sveikatos apsaugos sistema išskiriama kaip labiausiai korumpuota sritis. Tik kažkodėl šį korupcijos išsikerojimą vis bandoma sumenkinti iki buitinio lygio, suvedant į paciento gydytojui duodamo „vokelio“ problemą. O aukštesnio ar aukščiausio lygio piktnaudžiavimai ir kyšininkavimai yra nuosekliai toleruojami. Jaunasis ministras Juras Požela, garsiai deklaruodamas nepakantumą korupcijai, niekaip nesugeba iškrapštyti iš šiltų vietų susitepusių Respublikinių Šiaulių ir Panevėžio ligoninių vadovų. Jis ir toliau dangsto tuos, kurie už 30 mln. eurų įgyvendino niekinį elektroninį sveikatos projektą, primenantį greičiau ne e.sveikatą, o e.korupciją. Kažkodėl tie faktai Prezidentei akių nebado. Nenorom pradedi tikėti seniai sklandančiomis kalbomis apie kai kurių medikų ir farmacininkų klanų įtaką Jos Ekscelencijai. Tad ir Prezidentės kartu su veto Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kurias „pažangieji“ apvaisintojai bandė prastumti per ministrą J. Poželą, nė kiek nenustebino. Iš pirmo žvilgsnio Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nieko bendro lyg ir neturi, bet tiek vienas, tiek kitas įstatymas susijęs su nelygstamu žmogaus orumu, su jo teise į gyvenimą. Jei Prezidentė pasisako už dirbančio žmogaus orumo išsaugojimą, tai kas jai trukdo suvokti, jog pagarba žmogui prasideda nuo pat jo gyvybės prasidėjimo? Ir dar. Prezidentė Dalia Grybauskaitė beveik prieš dvejus metus duotą priesaiką Tautai pabaigė žodžiais „Tepadeda man Dievas“. Taip ir norisi paklausti: į kokį Dievą tiki Lietuvos Prezidentė ir kokio Dievo vardu Jos Ekscelencija, lyg koks Poncijus Pilotas, nusiplovęs rankas, ketina palaiminti neva laisvu žmonių apsisprendimu dar negimusių savo vaikų žudymą Lietuvoje? Juk bet koks žmogaus embrionų naikinimo įteisinimas - tai leidimas valstybės vardu žudyti.
Už Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlytą kompromisinį, palyginti su pirminiu „valstiečių“ siūlymu, pataisų variantą per priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo, du susilaikė. Nuo vasario įsigaliojančios pataisos, kaip ir dabartinis įstatymas, leidžia embrionus šaldyti, bet bus draudžiama juos naikinti, taip pat garantuojamas lytinių ląstelių donorų anonimiškumas, užtikrinamas ir dabar.
tags: #urbsio #pasisakymai #embrionus
