Perėjimas iš darželio į priešmokyklinę klasę vaikui visuomet yra reikšmingas pokytis, nes keičiasi ne tik pati aplinka, bet ir visa dienotvarkė. Kai kurie tėvai baiminasi, kad ankstyvas startas gali sukelti vaikui stresą, kiti - kad per ilgas laukimas reikš praleistas galimybes. Kaip priimti sprendimą, kuris geriausiai atlieptų vaiko poreikius, pasakoja Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė ir mokyklos ir darželio psichologas Šarūnas Zokas.
Geras startas priešmokyklinėje klasėje
Geras startas priešmokyklinėje klasėje yra puiki mokslų kelionės pradžia, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas ir jo poreikiai yra skirtingi. Vienam mokyklos suolas, aiški disciplina ir užimtumas padės sustiprėti ir atsiskleisti, kitam gali iškilti sunkumų bei iššūkių.
Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė įsitikinusi, kad perėjimas iš darželio į priešmokyklinę klasę vaikui visuomet yra reikšmingas pokytis, nes keičiasi ne tik pati aplinka, bet ir visa dienotvarkė. „Teikdami priešmokyklinį ugdymą mokyklos aplinkoje pastebėjome, kad jautresni bei jaunesni vaikai greičiau pavargsta - jiems reikia daugiau poilsio, dėmesio ir ramesnės dienotvarkės. Prisimenu mergaitę, kuri kiekvieną dieną vidurdienį pravirkdavo - jai trūkdavo pietų miego, o mokyklos aplinka tokios galimybės nesuteikia, - pasakoja S. Boguckienė. - Siekiant palengvinti vaikams adaptacijos laikotarpį, buvo priimtas sprendimas naują priešmokyklinę klasę įkurti ramesnėje aplinkoje - Pavilnių regioniniame parke, patogioje lokacijoje Vilniuje esančioje Gedimino miesto darželio priešmokyklinėje klasėje dienotvarkė lankstesnė, daugiau poilsio ir laiko praleidžiama gryname ore.“
Naujame atskirame Gedimino miesto darželio pastate veiks nedidelė priešmokyklinė klasė - visa aplinka čia kuriama taip, kad vaikui būtų mažiau stimuliacijos ir daugiau galimybių tyrinėti ir pažinti mokslų pasaulį bei ugdyti smalsumą. Mokyklos direktorė pasakoja, kad teikiamas priešmokyklinis ugdymas apjungia darželinukams įprastus užsiėmimus, tokius kaip mankšta, ryto ratas, laikas lauke, ir mokyklai įprastas ugdomąsias veiklas - skaitymą, rašymą, tiriamąjį darbą bei papildomus ugdomuosius užsiėmimus. Tokiu būdu vaikams sudaromos sąlygos lengviau apsiprasti bei nepatirti streso pradėjus mokymąsi pradinėje mokykloje.
Kaip suprasti, kad vaikas pasiruošęs priešmokyklinei klasei
Remiantis LR Švietimo įstatymu, priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti ir tais atvejais, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Tėvų ar globėjų sprendimu, priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir vaikus sulaukus vyresnio amžiaus, tačiau ne vėliau, nei tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Tais atvejais, kuomet priešmokyklinis ugdymas pradėtas teikti 5 metų vaikui, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pratęstas ir trukti ne vienerius, o dvejus metus.
Gedimino miesto mokyklos psichologas Šarūnas Zokas atkreipia dėmesį, kad priimti sprendimą, kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, reikėtų atsižvelgiant į paties vaiko raidą, nes tai gali turėti ilgalaikę įtaką emocinei vaiko gerovei ir akademinei jo sėkmei. Todėl visuomet verta pasitarti su švietimo pagalbos specialistais, kurie gali padėti įvertinti vaiko samprotavimo gebėjimus, garsų ir kalbos suvokimą, atmintį, smulkiąją motoriką, žodyno turtingumą, socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir emocinę brandą.
„Vaikas, keliaudamas į priešmokyklinę klasę, turėtų gebėti spręsti problemas, logiškai samprotauti, turėti pakankamai turiningą žodyną ir suprasti kalbos garsus bei iš jų konstruoti reikšmę turinčius žodžius. Vaikas turi turėti ir bendrųjų faktinių žinių apie jį supantį pasaulį. Svarbūs ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, o jie paprastai pasireiškia vaiko gebėjimu kirpti, taisyklingai laikyti rašomą priemonę, apvedžioti raides ir nuspalvinti paveiksliukus neišeinant iš ribų“, - pasakoja Š. Zokas.
Labai svarbus aspektas yra ir socialiniai įgūdžiai, kurie sufleruoja apie vaiko gebėjimą prisitaikyti prie jį supančios aplinkos, komunikuoti savo poreikius ir socialiai priimtinais būdais spręsti kylančius kasdienius konfliktus. Būtina paminėti ir savarankiškumo įgūdžius - priešmokyklinėje klasėje paprastai yra skiriama mažiau dėmesio buitinėms užduotims, tad vaikas turėtų gebėti pats apsirengti, pasirūpinti savo higiena, susitvarkyti savo darbo ar valgio vietą.
Kada geriau palaukti
Tam tikrų įgūdžių trūkumas gali sufleruoti ar vaiko adaptacija ir ugdymo procesas priešmokyklinėje klasėje bus sklandus, ar reikėtų dar vienerius metus praleisti darželio grupėje. „Pavyzdžiui, jei vaiko mąstymo gebėjimai nėra pakankamai išlavėję, jis gali susidurti su sunkumais priimant akademinę informaciją ir jau šiame ugdymo etape gali atsirasti spragų. Tą patį galima pasakyti ir apie socialinius įgūdžius - jei vaikas nėra pasirengęs prisitaikyti prie labiau įpareigojančios aplinkos, sunkiai randa sprendimus konfliktinėse situacijose, sunkiau priima nesėkmes, tuomet ir priimti naujas žinias bus daug sunkiau. Būtent todėl labai svarbu pažinti individualias vaiko galias ir sunkumus bei numatyti, kaip galima jas tobulinti. Pažindami ir suprasdami vaiką, lengviau pasirinkite ir priešmokyklinio ugdymo klasę mokykloje ar darželyje“, - sako psichologas.
Pastebima, kad vaikui kylantys iššūkiai dažnai lemia akademines spragas, kurios išryškėja antroje - trečioje klasėje, kuomet prasideda sudėtingesnės matematikos, skaitymo ir rašymo užduotys. Minėtos spragos gali užkirsti kelią pasiekti patenkinamų rezultatų bendrosiose ugdymo programose, o tokiu atveju tenka kreiptis į psichologinę pedagoginę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo. Tokiu atveju yra suteikiamos pagalbinės priemonės, diferencijuojamos atitinkamų dalykų užduotys.
„Taip pat pastebima, kad akademiniai sunkumai yra glaudžiai susiję su elgesio ir emocinėmis problemomis. Kitaip tariant, vaikai, susidurdami su mokymosi sunkumais neretai patiria nerimą, nusivylimą, pasižymi žema saviverte, o tai gali atsispindėti ir jų elgesyje“, - priduria Š. Zokas.
Taigi nėra vieno teisingo atsakymo - sprendimas priklauso nuo individualios situacijos, vaiko raidos ypatumų, tėvų lūkesčių bei požiūrio į vaikų ugdymą. Kviečiame apsilankyti Gedimino miesto darželyje ir iš arčiau susipažinti su mūsų mokytojais, aplinka ir ugdymo filosofija.
Adaptacijos darželyje procesas
Pokyčiai netgi ir suaugusiesiems gali atnešti iššūkių ir nemenkai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą bei kelti stresą. Tad ką jau kalbėti apie vaikus. Paprastai mažo žmogaus gyvenime vienas reikšmingiausių pokyčių, prie kurių tenka prisitaikyti, yra darželio lankymas. Adaptacijai darželyje būdingi tam tikri bendri požymiai, bylojantys apie tai, kad vaikas susiduria su pokyčio sukeltu stresu.
- Euforija. Vaikas iš pradžių susižavi, susidomi darželiu, džiaugiasi buvimu jame. Tai trunka kelias dienas, tačiau po to mažylis geriau susipažįsta su darželiu ir į jį eiti nebenori.
- Protestas ir bandymai susigrąžinti įprastą aplinką. Vaikas visiškai nenori pasilikti darželyje, išsiskyrimas būna sunkus.
- Mokymasis prisitaikyti prie naujos aplinkos.
- Susitaikymas.
- Adaptacijos pabaiga.
Kad vaiko adaptacijos darželyje procesas būtų sklandesnis, labai svarbu ne tik tėvų, bet ir pedagogų pasirengimas šiam reikšmingam procesui.
Iššūkių sprendimas priešmokyklinėje klasėje
„Jis vaikšto po klasę, neatsiklausęs ima kitų daiktus, skriaudžia kitus vaikus, vadina juos necenzūriniais žodžiais, muša. "Be jokios priežasties prieina ir trenkia. Dukra negali prieiti prie mokytojos stalo, nes pirmame suole sėdi jis ir, kai dukra prieina, spiria ir liepia dingti iš čia. "Baidykle vadina, siuntinėja. Realiai nevaldomas, jis kasdien darosi agresyvesnis. "Tiesiog priėjo ir pradėjo mušti. Atslinko tarp suolų grindimis, priėjo, pašnekėjo su kita mergaite, o po to puolė prie mano sūnaus ir ėmė mušti. Neįmanoma jo suvaldyti. Taip situaciją pirmoje pradinėje klasėje apibūdina vienos prestižinės Kauno mokyklos tėvai.
Tačiau tėvai tikėjo, kad viskas susitvarkys ir mokyklos administracija žinos, ką daryti. "Apmaudu. Rinkau vaikui gerą vardą turinčią mokyklą, tačiau išeina, kad klasėje pamokos nevyksta, vienas kažkas vaikšto, trukdo."
Vis dėlto pastaroji rūpestį kelianti situacija yra jautresnė - pirmokas yra ne biologinis šeimos vaikas, o globojamas. Kiekvienas tėvas nori savo vaikui saugios ir geros aplinkos, kiekvienas mokytojas - gerų vaikų savo klasėje, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai, kiekviena mokykla - supratingos ir padedančios bendruomenės. Kitokie vaikai, panašiai kaip šiuo minimu atveju, tampa kliūtimi idealiam paveikslui.
"Vaikų teisių specialistės mums paaiškino, kad jis vargšas, jo sunki vaikystė, jis įvaikintas ir reikia jo gailėti. Tai, jeigu jis vargšas, jam viską galima daryti? O ką gali mano vaikas? Nieko. Mano vaiką gali mušti, o jis turi leistis?"
"Ta mergaitė tokia pati kaip mano berniukas, todėl taip ir vyksta", - visai nenustebo dėmesio centre atsidūrusi pirmoko globėja. Moteris svarsto padariusi didelę klaidą, kad atvirai pasisakė nesanti biologinė berniuko mama. "Mokykla nori, kad perkelčiau vaiką į kitą įstaigą, kurioje mokosi vaikai, turintys negalią. Tačiau net ir Psichologinės pedagoginės tarnybos išvadose nėra tokių rekomendacijų. Jis yra sveikas vaikas, namuose aš neturiu jokių rūpesčių. Mes keliaujame ir jis kelias valandas gali išsėdėti ramiai. Buvome pas psichologę. Kiekvienoje klasėje yra probleminių vaikų. Tik kiti tėvai nusileidžia ir keičia mokyklas. Ne mes turėtume pereiti į kitą mokyklą, jei mokytojai nepakanka kompetencijos dirbti su tokiu vaiku. Ji spėja, kad greičiausiai su tėvų pagalba mokykla siekia atsikratyti jos berniuku.
Ankstyvosios vaikystės žaizdos, greičiausiai tokiu kitiems sunkiai suprantamu, nepriimtinu būdu pasireiškia mokykloje. Menka savivertė, baimė būti paliktam, nes per savo tik prasidedantį gyvenimą septynmetis neteko tėvų. "Ar kas nors pagalvojo, ką jaučia tas berniukas, kai, baramas už ištepliotą palangę, palyginamas su kiaule, o jį ropojantį keturiomis apibūdina kaip šuniuką?"
Ir dar. Į "Kauno dieną" kreipęsi tėvai nurodo, kad globėja nebendradarbiauja. Tačiau neslepia, kad per bendrą vaikų mokymosi laiką buvo dar tik keli susirinkimai ir toli gražu ne visuose susirinkimuose pagrindine tema tapo berniuko padaužiuko linčiavimas. "Viską darome, bet globėja neina su mumis į kontaktą. Iš savo pusės mes stengiamės viską daryti, kad apsaugotume kitus vaikus. Atskirai su tuo vaikučiu dirba specialistai. Kviesimės tėvelius, Vaiko teisių apsaugos specialistus, Vaikų gerovės centro "Pastogė" atstovus į bendrą susirinkimą. Pamažu einame į priekį, bet visa, ką mes siūlome, globėjai netinka. Manyčiau, kad vaiką turi globoti ne vienas žmogus, o du. Mes savo vaikus auginame šeimoje, yra ir mama, ir tėtis. Su tuo vaiku dirba psichologas, socialinis darbuotojas, logopedė. Jis lanko socialinių įgūdžių grupę, dailės terapijos grupę, dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose. Mažose grupėse vaikas elgiasi gerai. Bet būna, kad jis pabėga. Tikimės ir kitų tėvų pagalbos bei supratimo.
Mokyklos vadovė, kalbėdama su "Kauno diena", teigė, kad berniukas gerai jaučiasi ir susikaupia mažoje vaikų grupėje. Vieša paslaptis, kad socialinių pedagogų, psichologų pagalbos šaukiamasi klasėje esant kažkokiam nesklandumui. Jei po trijų susitikimų su šiais specialistais situacija negerėja - kviečiama gerovės komisija. Kai vaikai triukšmauja klasėje, kuo mokytojas grasina? Dažniausiai, nesirinkdamas mandagių formų, jis aiškiai išdėsto, kad jei moksleivis neapsiramins, mokytojas kvies socialinę pedagogę. Vėliau vaikai patyliukais šnibždasi, kad tą ar aną kvietė net į gerovės komisiją. Ar tikrai mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai, veikianti gerovės komisija yra bausmė? Teoriškai tai turėjo tapti pagalba. Ir dažnai pagalba ne tik mokiniui, jo tėvams, bet ir mokytojui.
Vaikų gerovės centro "Pastogė" atstovai, esant šiai situacijai, minimus pagrindinius veikėjus - berniuką ir globėją - žino geriausiai. Jie matė berniuko praeitį, rūpinosi dabartimi, tiki ateitimi. Pernai rugsėjį centro atstovai dalyvavo susitikimuose. Berniuką auginanti šeima su centru bendradarbiauja, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas, įvardija kylančius sunkumus, džiaugiasi teigiamais pokyčiais. Pasak specialistų, vienintelis daugumos socialinių problemų sprendimas - integracija ir švietimas. Ne atstūmimas, priešprieša, apatija, bet priėjimas, bendravimas, įtraukimas. "Turėtume ne atstumti su problemomis susiduriantį suaugusįjį ar vaiką, bet priimti ir padėti jam integruotis į socialinę aplinką, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ar socialinės padėties. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Specialistai pabrėžė pareigas, kurias turėtų užtikrinti mokykla: "Tai kiekvieno vaiko poreikius atitinkantis ugdymo ir švietimo pagalbos procesas. Ši reali situacija paremta realių pašnekovų pasakojimu, neatskleidžiant duomenų dėl vaiko gerovės, yra rimtas signalas laiku veikti, o ne laukti kai situacija ims slysti iš kontrolės.
Spręsti šią problemą buvo pasitelkta ir Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba (KPPT). Specialistų išvados buvo palankios berniukui - jokių intelekto sutrikimų nenustatyta. Vaikas gali mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, tačiau rekomendacija - mažesnė klasė. KPPT kartu su "Pastogės" specialistais buvo parengę planą, padėsiantį pakeisti berniuko elgesį. Buvo sutarta - kas ir ką turi daryti bei kaip elgtis, jei situacija blogėja. Tačiau į tarnybą mokyklos administracija nesikreipė. Tarnybai teko vertinti 3 tūkst. vaikų intelektą ir elgesį. Kai kurie ateina pakartotinai vertinti ir dažniausiai jau iš kitos mokyklos, nei mokėsi prieš tai. Specialistai ragina susirūpinti mokyklas. Jau dabar kalbama, kad vis daugiau vaikų gimsta turėdami autizmo požymių. Šioje ir kitose mokyklose gali atsirasti vaikų, turinčių ir kitokių bėdų. Tam reikia pasirengti. Mums reikia patiems pasimokyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Net ir tarnyba turėtų būti didesnė tokiam miestui kaip Kaunas. Reikia mokytis, kaip spręsti sudėtingus atvejus. "Pastogė", mes, globėja ir mokykla. Situacija tokia, kad turime mokytis, nes daugėja vaikų, turinčių autizmo bruožų ir kt. Reikia turėti ir nusiraminimo kambarį, organizuoti išvykas. Mokykla, kuri neturėjo patirties koreguoti vaiko elgesį, nežino, ką daryti, ir norėtų pervesti vaiką į kitą įstaigą. O kodėl nenorėti, nes iš tikrųjų trukdo, nors neturi jokių intelektinių indikacijų trukdyti. Jis sveikas, tik psichologiškai sužalotas, traumuotas ir labai lengvai išprovokuojamas. Jis nesaugus, nėra tikras, ar jį įsivaikins. Kai pasiimi vaiką kaip žvėriuką, pradžia niekam nebūna lengva. Tačiau globėja teigia, kad susitvarkė. Pagal tai, ką girdėjau, turėtų būti labai sunku, nes vaikui reikia ilgalaikės pagalbos. Tokios traumos, kaip tėvų netekimas, gydomos labai ilgai. Elgesys sudėtingas ir jį taisant reikia didelės meilės ir didelės kantrybės. Mokykla per pasyviai elgėsi bendradarbiaudama su klasės tėvais. Švietimo ministerija, pateikdama rekomendaciją vaikams, turintiems specialiųjų elgesio poreikių, skirti ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, papildomų lėšų tam neskyrė.
Adaptacija darželyje
Adaptacijos strategijos ikimokyklinėje įstaigoje
Kaip sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti adaptaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje yra nuolatinis pedagogų ir tėvų paieškų laukas. Galima manyti, kad pedagogų profesinis pasirengimas, jų motyvacija ir tėvų pastangos parengti vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigai bei nuolatinis bendradarbiavimas, sukurtų prielaidas sėkmingesnei vaikų adaptacijai grupėje. Anot L.Ušečkienės (2001), ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo tėvų sąmoningumo, atsakomybės už vaiko ateitį ir nuo pedagogo asmenybės, autoriteto. Todėl šiame straipsnyje aptariamos ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos strategijos grupėje ir siekiama nustatyti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo dermę ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje adaptacijos laikotarpiu.
Didžioji dalis ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos laikotarpiu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje patiria nemalonią išsiskyrimo situaciją. Net 70 proc. tėvų susiduria arba susiduria iš dalies su ankstyvojo amžiaus vaiko adaptacijos sunkumais ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Tyrimo rezultatai atskleidė tėvų požiūrį į vaiko santykių formavimą su svetimais žmonėmis ir vaiko valgymo, judėjimo ir smulkiosios motorikos įgūdžius. Paaiškėjo, kad didžioji dalis tėvų neruošė vaiko adaptacijai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, palikdami vaiką ne šeimos nariams; tik iš dalies formavo vaiko susidomėjimą ugdymo įstaiga taikant žaidimų metodą; maža dalis tėvų ugdė vaiko judėjimo, savarankiško valgymo įgūdžius.
Empirinio tyrimo rezultatai padėjo išsiaiškinti tinkamas tėvų elgesio strategijas adaptacijos laikotarpiu: domėtis grupės dienotvarke ir pagal ją keisti dienotvarkę savo namuose; iš anksto susipažinti ir padėti priprasti vaikams prie grupės pedagogių. Susidariusiems sunkumams spręsti grupėje, pedagogai ir tėvai turėtų taikyti įvairius bendradarbiavimo būdus. Apklausos rezultatai atskleidė nepakankamą bendradarbiavimą su pedagogais ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje adaptacijos laikotarpiu, kas apsunkina vaikų adaptaciją grupėje.
Dauguma vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių.
Patarimai tėvams, ruošiant vaiką į darželį
Mieli Tėveliai, Artėja Jūsų vaikučių naujo gyvenimo etapo pradžia. Tai ypatingas ir kupinas emocijų laikotarpis. Siekdami palengvinti vaikučių ir Jūsų šeimų adaptacijos laikotarpį, norime pasidalinti patirtimi bei praktinėmis rekomendacijomis.
Vaiką darželiui reikia ruošti iš anksto:
- Kalbėkite su vaiku apie tai, kad jis pradės lankyti darželį. Pasakokite, ką jis veiks darželyje, ką žais, paaiškinkite, kur mama ir tėtis bus tuo metu;
- Apsilankykite darželyje, grupėje, kurią lankys jūsų vaikas, susipažinkite su aplinka;
- Pasistenkite, kad iki darželio lankymo pradžios vaiko dienos ritmas būtų panašus į įstaigos dienos ritmą: pusryčiaujame apie 8.30 val., pietaujame 12.00, vakarienė 15.30 val. Poilsio laikas 12.45-15.15. Žaidimai lauke 11.00 -11.45.
- Ruoškite vaiką trumpalaikiams išsiskyrimams. Pabandykite palikti vaiką pas pažįstamus ar giminaičius, turinčius panašaus amžiaus vaikų;
- Mokykite vaiką būti savarankišku. Pačiam valgyti, gerti iš puodelio, bandyti nusirengti ir apsirengti, užmigti pačiam savo lovoje, nebijoti sėstis ant puoduko. Pasistenkite atpratinti vaiką nuo sauskelnių, čiulptuko, buteliuko. Prisiminkite, kad įstaigoje ir taip bus naujų, džiuginančių ir gąsdinančių patirčių. Taigi, kuo vaikas bus savarankiškesnis, tuo jam bus lengviau adaptuotis.
Kaip elgtis tėveliams, vaikui pradėjus lankyti darželį:
- „Išsiskyrimui“ su vaiku turite psichologiškai pasiruošti Jūs patys. Tik nuo Jūsų nuostatos į darželį ir į mokytojus priklausys ir Jūsų vaiko nusiteikimas lankyti darželį;
- Pasitikėkite darželyje dirbančiais mokytojais bei specialistais, bendraukite, bendradarbiaukite vaikų ugdymo klausimais;
- Pirmą dieną atėję į darželį, pabūkite su vaiku, kol jis apsipras; Pirmą savaitę, kol vaikas apsipras, patariama darželyje praleisti ne visą, bet pusę dienos, po truputėlį ilginant vaiko buvimo darželyje trukmę ir laiką;
- Ilgai neužsibūkite grupėje atvedę vaiką, kadangi ilgas atsisveikinimas vaikui būna labai sunkus. Sugalvokite savitą atsisveikinimo ritualą, būkite draugiški, linksmi ir ryžtingi atsisveikindami. Visada atsisveikinkite su vaiku, niekada nepabėkite slapčiomis;
- Po ilgesnio išsiskyrimo džiaugsmingai pasisveikinkite, paprašykite papasakoti ką nuveikė;
- Nežadėkite vaikui to, ko negalite įvykdyti. Pažadėję ateiti sutartu laiku, laikykitės duoto žodžio. Taip vaikas jausis saugiau, ramiau lauks, kol ateisite jo pasiimti;
- Padrąsinkite ir palaikykite į darželį einantį vaiką, atsižvelkite į mokytojų rekomendacijas;
- Parsivedę vaiką iš darželio, skirkite jam laiko.
Ką vaikas darželyje privalo turėti:
- Avalynę, skirtą avėti grupėje tvirtu, neslidžiu padu, lengvai užsegamą, be raištelių;
- Papildomą rūbelių komplektą, sudėtą į medžiaginį maišelį;
- Maišelių, skirtu sudėti nešvariems vaiko rūbeliams;
- Šukas;
- Sausų servetėlių;
- Seilinuką (jeigu naudoja);
- Vasarą kepurę nuo saulės.
Adaptacijos laikotarpio iššūkiai ir galimybės
Svarbu suprasti, kad nėra nurodyta vieno konkretaus laiko, kiek turėtų trukti adaptacija. Kiekvienas vaikas yra skirtingas ir jo adaptacinis laikotarpis gali trukti nuo savaitės iki mėnesių ar metų. Nors adaptavimasis prie naujos aplinkos yra tikras iššūkis, su tėvų pagalba dauguma vaikų jį įveikia sėkmingai. Tad svarbu prisiminti, kad atsiskyrimo procese dalyvauja ne tik vaikai, bet ir tėvai. Dėl stipraus emocinio ryšio, vaikai greitai pajunta, kai jų tėvai nėra užtikrinti dėl sprendimo leisti juos į darželį, jaučia didelį nerimą bei susirūpinimą. Dėl šios priežasties vaikų nerimas dėl atsiskyrimo dar labiau intensyvėja. Jeigu tėveliai pasiruošę leisti vaikams laisvai tyrinėti pasaulį, šie taip pat pasijaus pasiruošęs tai daryti.
Atkreipkite dėmesį, kad adaptacijos metu dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, blogiau valgyti, miegoti, reikalauti daugiau dėmesio.
Kodėl vaikai verkia tėvams išeinant iš darželio? Dažnai tėvai, kurie palieka vaikus, verkiančius darželyje, įsivaizduoja, kad jie visą laiką jausis nelaimingas. Nors pradžioje vaikas verkia, rodydamas nepasitenkinimą dėl naujos situacijos, tačiau tėvams išėjus, dažniausiai po kurio laiko pradeda domėtis aplinka ir žaislais, žaisti. Vaikas verkia dėl to, nes tai vienintelis būdas kaip jis geba išreikšti savo nerimą.
Kodėl vaikai pradeda verkti, pamatę atėjusius juos pasiimti tėvus? Dažnai dienos metu darželyje vaikai tyrinėja naują aplinką, susipažįsta su įprasta rutina darželyje ir nerodo stiprių negatyvių emocijų. Verkimas susitikimo su tėvais metu atskleidžia, kad vaikas yra pajėgus atidėti neigiamas emocijas vėlesniam laikui, kai galės jomis pasidalinti su tėvais.
Adaptacijos sunkumų kyla vaikams pereinant iš dažniausiai neorganizuotos namų aplinkos į organizuotą darželio aplinką. Elgesio normos darželyje kitokios nei namuose. Be to, vaikas turi atsisakyti savo paties higienos, valgymo, miegojimo ir kt. režimo bei taikytis prie grupės dienos režimo. Natūralu, kad vaikas ima protestuoti, stengdamasis susigrąžinti įprastą gyvenimo aplinką. Vaikai adaptacijos metu gali pasigesti išskirtinio dėmesio. Keičiasi jų statusas - iš vienintelio į vieną iš grupės narių. Vaikai po truputį turi mokytis susidoroti su mažiems vaikams būdingu „egoizmu“: išmokti, kad žaislai skirti ne tik jiems vieniems, bet jais galima pasidalinti su kitais, išmokti palaukti savo eilės (pvz., kai plaunamos rankos, dalinami pieštukai piešimui ir kt. ). Būtų pravartu vaiką supažindinti su dalijimusi, laukimu eilėje prieš pradedant lankyti darželį. Tai galite padaryti bendraudami su kitais tėveliais, kurie turi panašaus amžiaus vaikų.
Savarankiškas apsirengimas. Darželio darbuotojai nesitiki, kad mažyliai bus įgiję visus įgūdžius. Jie padės vaikučiams pavalgyti, nusirengti, užsiauti batus. Visgi tėveliai ir patys turėtų vaikučius po truputį mokyti šių įgūdžių.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir skirtingai reaguoja į pokyčius. Taigi adaptacijos procesas yra planuojamas ir pritaikomas individualiai pagal vaiko reakcijas ir poreikius.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kodėl svarbu tinkamai paruošti vaiką mokyklos ar vaikų darželio lankymui? Kada ir kaip tai daryti? | Vaiko pasiruošimas mokyklai prasideda nuo paruošiamųjų pamokėlių, kurios priklausomai nuo mokyklos vyksta dar vasarą. Jų metu vaikas susipažįsta su būsima mokytoja, klasės draugais, klase ir būsima aplinka, todėl rugsėjo pirmą jau jam būna ramiau. Taip pat pasiruošimas yra mokyklinės uniformos, kuprinės ir kitų reikalingų priemonių įsigijimas. Naudinga su vaiku tėvams pasidalinti savo prisiminimais apie pirmąją dieną mokykloje. Svarbu vaiko negąsdinti, nesakyti, kad jau baigėsi jo katino dienos, neperduoti savo baimių ir nerimo. Vaikui girdint apie būsimą mokyklą ir mokytoją reikėtų atsiliepti tik teigiamai. Darželiui vaiką paruošti yra sunkiau, nes vaiko amžius ir patirtis neleidžia dar vaikui visko suprasti. Be to, kiekvienas žmogus situacijas išgyvena skirtingai ir tėvai negali visiškai tiksliai ir teisingai paaiškinti vaikui, ką reiškia lankyti darželį. Svarbu pradžioje vaikui tik aprodyti darželio teritoriją, parodyti būsimą auklėtoją, galbūt trumpam užsukti į darželio ar grupės patalpas. Pirmomis dienomis vaiką reikėtų palikti tik kelioms valandoms. Visada paaiškinti, kad išeinate ir pasakyti kada grįšite. Vaiko adaptacija darželyje ir mokykloje užtrunka nuo kelių dienų iki pusės metų. Reikėtų stebėti vaiką ir prireikus suteikti emocinę paramą. |
| Su kokiais išgyvenimais, vidinėmis dvejonėmis susiduria vaikas vykstant šiems pokyčiams gyvenime? | Vaikas pradedantis lankyti mokyklą išgyvena dvejopus jausmus; jam smalsu ir įdomu, kas jo laukia, paprastai septynerių metų vaikai nori mokytis, todėl jį domina ir pažinimo veikla klasėje. Jam jau norisi bendrauti su bendraamžiais. Dažniausiai vaikai laukia pertraukų, kad galėtų laisvai pažaisti ir paplepėti. Taip pat pirmokėliui smagu tapti labiau savarankišku, didesniam: nebereikia miegoti pietų miego, valgyti reikia eiti į kitą patalpą arba net pats gali nusipirkti bandelę. Tačiau iš kitos pusės vaikui neramu ir nesaugu. Kaip ir bet kuriam suaugusiam žmogui pradėjus dirbti naujam darbe, nes nepažįsti kolegų, nežinai galiojančių taisyklių ir pan. Darželinukui adaptuotis yra sunkiau, ypač jei jis visą laiką būdavo su mama. Toks vaikas jaučia pačius įvairiausius jausmus: baimę, kad jo neateis pasiimti, pyktį ant tėvų, kad jį paliko, liūdesį, nes mamos nėra šalia bei norą apžiūrėti naujus žaislus. Taipogi darželinuko jausmai labai priklauso nuo mamos jausmų ir nusiteikimo, jei mama ramia širdimi palieka vaiką ir yra užtikrinta, kad vaikui darželis yra naudingas ir reikalingas, toks vaikas jaučiasi ramiau, o jei mama labai jaudinasi, ašaroja, palikdama vaiką grupėje, tai vaikas jaučia jos nerimą ir pats tampa nervingesnis. |
| Kokie požymiai rodo, kad adaptacija vaikui nėra lengva? Kaip jam padėti prisitaikyti? | Normalu, kad vaikas po kelių savaičių darželyje ar mokykloje išreiškia nenorą eiti į ugdymo įstaigą. Namie visada saugiau ir ramiau. Pradinis entuziazmas išblėsta ir lieka supratimas apie kasdienes pareigas darželyje ar mokykloje. Reikėtų adaptacijos metu atidžiau stebėti vaiką, jo emocijų ir elgesio pokyčius, jo miegą ir valgymą, fizinę sveikatą. Labai dažnai vaikas iš streso prasideda galvos ar pilvo skausmai, pakyla temperatūra, vaikas gali pradėti vemti ar viduriuoti, atsirasti tikų. Svarbu, kad tėvai nespaustų vaiko kuo geriau mokytis ar kuo greičiau susirasti draugų darželyje. Vaikas negali nuolat būti laimingas ir linksmas, reikia leisti vaikui ir paliūdėti ir papykti. Sukurkite namuose saugią atmosferą, kad vaikas pats norėtų pasipasakoti apie iškylančias problemas, nes dažnas paklaustas vaikas kaip sekasi mokykloje ar darželyje atsako - gerai, nors kūno kalba signalizuoja ką kitą. Nebijokite mokytojos ar auklėtojos paklausti kaip sekasi vaikui adaptuotis, nes gali būti, kad vaikas vienaip elgiasi prie mamos ar tėčio, o likęs vienas nusiramina ir eina žaisti ar bendrauti su kitais vaikais. |
| Kaip atsisveikinti su vaiku darželyje (ar net pirmokėliu), jei jis apsipila ašaromis ir sako norintis tik namo? | Atsisveikinimas turėtų būti trumpas, nes kuo ilgiau trypčiosite, tuo vaikui bus liūdniau. Labai gerai yra turėti sutartą visada tą patį atsisveikinimą, pvz.: apsikabinimą ir pabučiavimą. Niekada nepalikite vaiko, nepranešę, kad išeinate. Pasakykite vaikui kada ateisite jo pasiimti, nusišypsokite ir palinkėkite geros dienos. Galite įdėti vaikui kažkokį saugumą užtikrinantį daiktą, kad jis jaustųsi ramiau arba skanėstą, kad galėtų pasidalinti su kitais vaikais. Aišku jei, tai leidžia įstaigos taisyklės. Svarbu tėveliams patiems neapsiašaroti ir neperduoti savo jaudulio vaikui. Pasitikėkite savo vaiku, atėjo metas jam pačiam tvarkytis su savo gyvenimo iššūkiais. |
| Ar po vasaros, ar kitų atostogų taip pat reikia prisitaikyti prie ugdymo įstaigų iš naujo? Kada pasiruošti (anksčiau keltis, anksčiau gultis ir pan.)? | Po ilgų atostogų vaikai būna išsibalansavę ir išsimušę iš ritmo, bet paprastai per kelias savaitėles įsivažiuoja. Suaugusiam po ilgesnių atostogų sunku yra grįžti į darbą, tai ir vaikams reikia laiko sugrįžti į mokslo metų vėžes. Per atostogas reikia atostogauti, o negalvoti apie būsimus darbus ar jiems ruoštis. Juolab, kad tėvai vaiko dienotvarke turėtų rūpintis ir per atostogas, kad vaikas nemiegotų iki pietų ir nenaktinėtų. Pradedančiam darželinukui svarbu pasimokyti užmigti be čiulptuko, gamtinius reikalus atlikti ant puoduko, išmokti gerti iš puodelio ir pačiam pavalgyti. Savarankiškesniam vaikui bus lengviau adaptuotis darželyje. |
tags: #vaiko #adaptacija #priesmokyklineje #grupeje #probleme
