Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atidaryta panevėžiečio keliautojo Audriaus Sutkaus fotografijų paroda „Šaltas pasaulis“. Joje - įspūdžiai ir akimirkos iš Antarktidos, poliarinio Uralo, Aliaskos ir Šiaurės Kanados.
Paroda atsirado netikėtai - nukrito tarsi likimo dovana. Vaikščiojau po parodą Vilniuje. Prieina Antazavės klebonas Vytautas Dagelis. Žodis po žodžio - ir mestelėjo idėją surengti fotografijų parodą iš mano kelionių po pasaulį. Iš pradžių buvo atmetimo reakcija - labai jau daug kadrų iš visur. Reikėtų daug raustis, - šypsosi A. Sutkus. - Na, sakau, nebent iš Antarktidos - mat turiu tik 31 nuotrauką. Taip ir sutarėme.“
Iš tiesų kadrų būta kur kas daugiau - keliolika tūkstančių. Tačiau nutiko gyvenimas - keliautojas buvo apvogtas. Teliko tiek. Visgi ir iš likusiųjų į parodą pateko ne visos. „Kai kurios nuotraukos išdidinus pasirodė nekokybiškos. Tačiau jų turėjau iš kitų šaltųjų kraštų - Uralo, Sibiro ir kt. Taip surinkau ekspoziciją „Šaltas pasaulis“. Ją skiriu mamai ir tėčiui, kuris irgi visada fotografuodavo“, - sako parodos autorius.
A. Sutkus įsitikinęs: parodoje svarbu ne skirtingos įamžintos vietos, kadrų kokybė, vietų grožis, įspūdingumas, unikalumas - svarbiau kelias, kurį teko nukakti, kad visa tai užfiksuotum. Audrius pabuvojo vietovėse, iki kurių artimiausi namai - už tūkstančių kilometrų. Kur galima nusigauti tik sniego motociklu. Kaskart nežinant, ar išvis privažiuosi dėl orų kaitos ir kelio sąlygų. Kaskart po nakties nuo jo nudaužus ledą. Per snygį apsimovus „pampersus, kad išliktum vyras ir sausas“. Už poliarinio rato, kur 3-4 mėnesius gyvena tik geologai. Negyvenama Šiurpo sala Vorkutos apylinkėse, kur teliko metų metus į žemę grimztantis traktorius. „Tyliausia gyvenime aplankyta vieta, kur nuo tylos, regis, spengia ausyse. Sėkmės vieta, nes ten matomumas keičiasi sekundėmis, o man pavyko pagauti praplyšusią saulę. Pingvinų okupuota buvusi Čilės karinė bazė Antarktidoje. Šiaurės Kanada. Aliaska. Vieta, kur nėra įkėlusi kojos jokia ekspedicija. Neįtikėtino žalumo vanduo“, - įspūdžiais dalijosi A. Sutkus.
Keliautojui Antarktidoje teko ir išsimaudyti. „Koks jausmas? Toks, kad iš vandens iššoki greičiau negu apvyniotas virve įšoki“, - šypsosi. Vandens temperatūra Antarktidoje lankantis turistams (šiltuoju laiku) - 0-4 laipsniai šilumos. Šaltuoju sezonu pašaliniams ji neprieinama.
„Jei turite laiko ir finansų, keliaukite į Antarktidą kuo greičiau. Taip, teks laukti savo bilieto. Taip, kitame pasaulio gale. Ir, aišku, saugant tirpstantį žemyną kasmet 5000 žmonių mažinamos kvotos, tad kelionės tik brangs. Bet… Mano nuotraukos neperteikia to unikalumo - Antarktida yra kosmosas“, - sako A. Sutkus.
Lietuvos keliautojų pasiekimai įamžinami ir kitose meno formose. Kaune, V. Krėvės prospekte, ant daugiabučio sienos atsirado naujas gatvės meno kūrinys, įamžinantis Aurimo Valujavičiaus odisėją. Irklinės valties „Lituanica“ atvaizdas papildė jau anksčiau didžiuliame piešinyje įamžintą S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą. Šis unikalus piešinys, jungiantis istoriją ir dabarties žygdarbius, tapo mažąja dovanėle kauniečiams.
Keliautojai dažnai susiduria su netikėtais iššūkiais. Vienas iš keliautojų, Paulius, pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame pasakojo apie patirtą nelaimę kelionės metu. Jis patyrė keturis kaulų skilimus - raktikaulio, kelio girnelės, šlaunikaulio bei mažojo rankos piršto. Avaryja įvyko, kai motociklu važiavo apie 80 km/h greičiu. Atsimena, kad matė kelkraštį, akmenis, galbūt užkliuvo už ženklo ir įvyko smūgis. Iškvietus medikus, jam buvo suteikta pagalba, o vėliau, pasitelkus vertėjus, pavyko susikalbėti su greitosios pagalbos medikais. Paulius negali visiškai judėti ir jam siūloma tolesniam gydymui skristi į Lietuvą. Jis spėja, kad nelaimė įvyko dėl nuovargio ar išsiblaškymo.
Lietuvos istorijoje yra daug ryškių keliautojų ir atradėjų, kurių pasiekimai verti dėmesio. Tarp jų - Jonas Čerskis, geologas ir Sibiro tyrinėtojas, kurio vardu pavadintas kalnynas Jakutijoje. Taip pat Kazys Pakštas, antropologas ir rašytojas, kuris motociklu išvyko į Indiją ir tyrinėjo Pietų bei Pietryčių Aziją. Steponas Kolupaila, tyrinėjęs Lietuvos upes, ir Vladas Vitkauskas, įkopęs į Materhorno viršukalnę.
Šie keliautojai, nepaisant sunkumų ir iššūkių, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio istorijoje, įkvėpdami ateities kartas.
tags: #vaikiskai #piestas #keliautojas
