Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Gripas kasmet tampa pagrindine žiemos sezono liga, o šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius ženkliai išauga. Žmonės pradeda jausti peršalimo požymius, tokius kaip kosulys, čiaudėjimas, gerklės skausmas, sloga, bendras silpnumas, kylanti kūno temperatūra. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, dažnai per vieną dieną, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmas, drebulys ir silpnumas. Kadangi šis virusas plinta oro lašeliniu būdu, dėl to gripo užkrečiamumas yra labai didelis, ypač uždarose patalpose ir šaltuoju sezonu. Gripą nuo paprasto peršalimo, t.y. kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai nėra sudėtinga atskirti pagal būdingus simptomus.
Gripą sukeliantis virusas yra vadinamas Myxovirus influenza ir yra klasifikuojamas į 3 tipus - A, B ir C. Kasmet gripas mutuoja, atsiranda naujų jo atmainų. Yra keturi gripo virusų tipai: aktualiausi žmonėms yra A ir B tipai. Jie tarpusavyje skiriasi pagal struktūrą, užkrečiamumą ir sukeliamų simptomų stiprumą. Svarbu atskirti, kuo skiriasi A ir B gripas, nes jie sukelia sezonines ligos epidemijas.
Gripo tipai ir jų skirtumai
Gripas A (Influenza A)
Gripas A (Influenza A) virusas yra labiausiai paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Todėl kartais atsiranda naujos, agresyvesnės padermės, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas. A tipo gripas lengvai mutuoja ir geba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, dėl to imunitetas prieš jį dažnai būna laikinas. Dėl šių savybių gripo A virusas yra labai pavojingas ir sukelia dideles epidemijas ar pandemijas. A tipo gripo eiga būna staigi ir ūmi, nes atsiranda pirmieji simptomai, kaip pakilusi aukšta temperatūra, stiprūs raumenų bei galvos skausmai. Ligonis gali jausti šaltkrėtį, didelį gerklės perštėjimą, kad net sunku ryti seiles, ir sausą kamuojantį kosulį. Gripo A virusas dažniausiai sukelia komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, todėl būtina jį stebėti atidžiau.
Gripas B (Influenza B)
Gripas B (Influenza B) virusas plinta tik tarp žmonių, todėl nėra toks pavojingas globaliniu mastu, bet regionines epidemijas vis tiek sukelia, ypač vaikų tarpe. B tipo gripas vystosi lėčiau, tačiau jo simptomai vis tiek gali būti sunkūs. B gripo simptomai būna panašūs, bet švelnesni už A gripo. Dažniausiai pasireiškia vidutinio stiprumo karščiavimas, bendras silpnumas, kosulys, pilvo skausmas, pykinimas ar viduriavimas, ypač vaikams.
Gripo simptomai
Gripo pagrindinis simptomas yra staigus sveikatos pablogėjimas, kai požymiai atsiranda vos per vieną parą. Pradžioje žmogus pradeda skųstis kūno „laužymu“, sąnarių ir raumenų skausmu, akių sausumu, energijos stoka ir šaltkrėčiu. Ligai progresuojant pagrindiniai ir dažniausi gripo simptomai būna tokie:
- Karščiavimas (39 °C - 40 °C), kuris gali išsilaikyti net iki 4-7 dienų.
- Sloga.
- Gerklės skausmas.
- Kosulys (ypač sausas).
- Bendras silpnumas ir nuovargis.
- Galvos skausmas.
- Raumenų skausmas.
Kartais gripas gali pasireikšti ir be temperatūros, tuomet pagrindiniai simptomai būna bendras silpnumas, kosulys ir raumenų skausmas. Taip pat retesniais atvejais atsiranda vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba apetito stoka.
Gripo eiga ir užkrečiamumas
Virusai geba mutuoti, todėl kiekvienais metais atsiranda vis naujų viruso potipių, o imunitetas susidaro tik to tipo virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Kadangi gripo užkrečiamumas yra itin greitas, žmogus gali užkrėsti kitus dar net pats nejausdamas pirmųjų simptomų. Gripas plinta lašeliniu būdu. Šis virusas gali patekti ir nuo sergančiojo rankų ar daiktų, durų rankenų. Maži vaikai išskiria didesnį viruso kiekį nei suaugusieji, todėl kitus gali užkrėsti 7 dienas ar net ilgiau. Būtent todėl gripas labai greitai plinta tarp vaikų mokyklose ir darželiuose, kur vienoje vietoje yra daug vaikų, nes vos vienas vaikas gali užkrėsti visą grupę.
Inkubacinis gripo periodas nuo užsikrėtimo, kai atsiranda pirmieji simptomai, gali trukti 24-72 val., bet dažniausiai 48 val. Nors žmogus jau užsikrėtęs virusu nejaučia susirgimo požymių, jis tampa infekcijos platintoju. Paprastai suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus žmones likus vienai dienai iki pirmųjų gripo simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamumas dar penkias dienas nuo jų pradžios.
Vidutinė sirgimo gripu trukmė yra apie 4-7 dienos, kai pirmieji simptomai būna stipriausi, po to palaipsniui silpnėja. Persirgus gripu sveikimo laikotarpis užtrunka 7-10 dienų ar net ilgiau, kai išlieka sausas kosulys ir jaučiamas nuovargis.
Komplikacijos
Gripas gali sukelti įvairių komplikacijų. Pirminė virusinė pneumonija - reta, bet itin pavojinga komplikacija, kurią sukelia pats gripo virusas. Antrinė bakterinė pneumonija - dažniausiai pasitaikanti komplikacija, kuri pirmiausia pasireiškia kelių dienų gripo eiga, o vėliau prasideda stiprus kosulys, dusulys ir gausus skreplių išsiskyrimas. Neretai dėl šios komplikacijos prireikia hospitalizacijos. Bronchitas - komplikacija, ypač pasireiškianti žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Kitos komplikacijos - vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, o retesniais atvejais pasitaiko miozitas (dažniau vaikams), Reye sindromas, Guillain-Barré sindromas ar hemolizinis ureminis sindromas. Vaikui netinkamai gydant, gresia pavojingos komplikacijos: pneumonija, meningitas ir encefalitas.
Kam gripas pavojingiausias (rizikos grupės)
Didžiausia rizika patirti gripo komplikacijas kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams iki penkerių metų, nėščiosioms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei tiems, kas serga lėtinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis. Vaikams gripas dažnai pasireiškia stipriau nei suaugusiesiems, o gripo užkrečiamumas tarp jų didžiausias. Jie gali platinti virusą net kelias dienas po pasveikimo. Higienos taisyklių nesilaikymas, kai vaikas pamiršta praustis, mėgsta keistis žaislais ir kitais daiktais, gerti iš to paties puodelio, didina riziką susirgti. Jų dažniau atsiranda neužsigrūdinusiems, nusilpusiems dėl įvairių priežasčių (dažno sirgimo kitomis peršalimo ligomis, netinkamo maitinimo, lėtinių ligų) vaikams.
Gripo gydymas
Labai svarbu yra nesupainioti gripo su paprastu peršalimu, nes ši infekcija yra rimta liga, nuo kurios būna komplikacijų. Reikėtų užtikrinti kokybišką poilsį, atsistatymą, subalansuotą mitybą ir imtis prevencinių priemonių. Diagnozavus gripą, skiriami vaistai, kurie saugo nuo komplikacijų.
Poilsis ir skysčių vartojimas
Gausus skysčių, arbatų, vandens, sultinių, elektrolitų vartojimas padeda išvengti dehidratacijos. Vartoti daug šiltų gėrimų, skysčių. Kadangi gripu sergant daug prakaituojama, svarbu atstatyti skysčių balansą. Saugia ir veiksminga gydymo nuo gripo priemone laikomi antivirusiniai vaistai, kuriuos reikia vartoti kuo greičiau prasidėjus ligai (geriausia per 48 val. nuo ligos pradžios). Asmenims, kurie nepriklauso rizikos grupei ir serga lengva ligos forma, antivirusinių vaistų gali ir neprireikti.
Vaistai nuo simptomų
Gripo simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję, nes gydymas dažniausiai būna simptominis. Karščiavimui mažinti - paracetamolis ar ibuprofenas. Neduokite vaikams vaistų nuo temperatūros, jeigu ji ne aukštesnė kaip 38,6°C. Jei temperatūra aukštesnė nei 38,6°C, vaikas prastai jaučiasi, duokite paracetamolio arba ibuprofeno. Vaikams netinka iš kelių dalių susidedantys temperatūrą mažinantys vaistai. Vaikams netinka vaistai, kurie suaugusiesiems padeda lengvinti gripo simptomus. Slogai - purškalai su jūros vandeniu. Kosuliui - skirti vaistai ar pastilės. Gerklės skausmui - antiseptiniai tirpalai, pastilės. Kosulio neslopinkite dieną, nes jis padeda kvėpavimo takams apsivalyti nuo ligos sukėlėjų. Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija. Antibiotikai gydant gripą nėra veiksmingi.
Antivirusiniai vaistai
Kai kuriais atvejais šeimos gydytojas gali skirti gripo virusus veikiančių vaistų, pavyzdžiui, oseltamivirą. Jie sutrumpina ligos trukmę maždaug viena diena ir mažina komplikacijų riziką, tačiau turi būti pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.
Kada kreiptis į gydytoją
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- Temperatūra virš 39 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas.
- Pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas.
- Atsiranda sąmonės sutrikimas.
- Dėl nuovargio sunku atsikelti iš lovos.
Tėveliai turėtų kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos, jei kūdikio oda tampa melsvos spalvos, karščiavimo metu atsiranda bėrimas, vaiką tampa sunku pažadinti. Iškvieskite gydytoją arba vežkite vaiką į ligoninę. Jei vaiką krečia drebulys, užklokite, šildykite kojas.
Kaip išvengti komplikacijų
Komplikacijos neretai gali pasireikšti vėlesnėmis gripo sirgimo dienomis. Paprastai po 3-5 gydymosi parų žmogus ima jaustis geriau, tačiau jei staiga sveikata vėl pablogėja ar atsiranda naujų, anksčiau nejaučiamų simptomų, tai gali būti ženklai, kad vystosi gripo komplikacijos. Tam, kad jų išvengti, rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, gerti daug skysčių, vengti fizinio krūvio, laiku kreiptis į gydytojus ir neignoruoti simptomų.
Prevencija nuo gripo
Siekiant apsisaugoti nuo gripo ir mažinti jo užkrečiamumą, reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, prisidengti burną bei nosį čiaudint ar kosint, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius ir rankas, užsikrėtus likti namuose, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų ir kasmet skiepytis nuo gripo viruso.
Skiepai nuo gripo
Skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems, bet ypač tiems, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Šie asmenys kasmet gali pasiskiepyti nemokamai, nes vakciną finansuoja valstybė. Geriausias metas vakcinacijai yra atėjus šaltajam sezonui, rudenį ar žiemą, kol neprasidėjo gripo epidemija. Skiepai yra efektyviausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo sezoninio gripo ir sumažinti galimų komplikacijų riziką. Bene vienintelė tikrai efektyvi gripo prevencinė priemonė - skiepai. Tačiau labai svarbu pasiskiepyti iš anksto, kad iki prasidedant peršalimo ligų sezonui spėtų susiformuoti imunitetas. Sveikų vaikų ir suaugusiųjų organizme imunitetas susiformuoja per 2-4 savaites. Kraštutiniu atveju galima pasiskiepyti prasidėjus epidemijai, bet tai jau nebegarantuoja, kad iki užsikrėtimo momento susiformuos norimas imunitetas. Kadangi kasmet gripą dažniausiai sukelia kiti gripo virusų porūšiai, skiepytis reikia kasmet tam sezonui pagaminta vakcina spalio-lapkričio mėnesiais, kad iki galimos epidemijos suspėtų susiformuoti reikiamas imunitetas.
Rankų higiena
Dažnai rankų plovimas muilu ir šiltu vandeniu sumažina gripo užkrečiamumą. Reikėtų vengti liesti veidą neplautomis rankomis, o sergant dengti burną ir nosį čiaudint ar kosint. Taip pat geriausia rankas dezinfekuoti specialiu skysčiu, nes gripo virusas yra jautrus dezinfekantams. Gripo sezono metu labai svarbu laikytis pagrindinių asmens higienos taisyklių: dažnai plautis rankas, vėdinti patalpas, prisidengti čiaudint ar kostint, vengti didelių žmonių susibūrimo vietų.
Imuniteto stiprinimas
Nors visiškai išvengti virusų neįmanoma, bet pasirūpinus savo organizmu galima gerokai sumažinti užsikrėtimo riziką. Kasdien reikėtų valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kurie aprūpina organizmą vitaminais ir antioksidantais. Vitaminas C padeda stiprinti imuninę sistemą, o vitaminas D yra ypač svarbus šaltuoju metų laiku, kai saulės spindulių trūksta. Sveikų vaikų ir suaugusiųjų organizme imunitetas susiformuoja per 2-4 savaites. Peršalimo ligų profilaktika - tai imuniteto stiprinimas ir apsauga nuo infekcijos. Ką daryti, kad vaikas mažiau sirgtų? Prasidėjus šaltajam metų sezonui, tikslinga saugoti vaiką nuo peršalimo. Labai svarbi tinkama burnos ertmės ir nosies higiena. Negalima atsainiai žiūrėti į dantų valymą. Verta vengti žmonių susibūrimo vietų, galimo kontakto su sergančiais. Kaip galima dažniau skersvėju vėdinti patalpas. Valgyti daugiau vaisių ir daržovių, o kai tai neįmanoma - vartoti vitaminų su mikroelementais.
Ką iš tiesų reikia žinoti apie peršalimą ir gripą? (pokalbis studijoje)
Kai vaiko imunitetas geras, jis neserga organizmą silpninančiomis ligomis, pvz., mažakraujyste, alergine liga, tai 4-5 ligos dieną temperatūra mažėja iki normalios arba lieka nežymiai pakilusi, ligonio būklė gerėja: vaikas tampa aktyvesnis, ramesnis, pagerėja nuotaika, jis vėl domisi aplinka, nori žaisti, paprašo valgyti. Ligos simptomai visiškai išnyksta per savaitę. Tai dar nereiškia, kad vaikas tuojau turi būti išleistas į darželį ar mokyklą. Jam namuose turi būti leista pabūti nors savaitę, o dar geriau dvi. Vaikas, persirgęs gripu, kelias savaites gali būti irzlesnis, sunkiai sutelkti dėmesį.
